Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Nawrockis ir Gitanas Nausėda pirmadienį atidarydami atnaujintą automagistralės „Via Baltica“ ruožą prie Lenkijos sienos akcentuoja šio kelio svarbą kariniam mobilumui.

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Nawrockis ir Gitanas Nausėda pirmadienį atidarydami atnaujintą automagistralės „Via Baltica“ ruožą prie Lenkijos sienos akcentuoja šio kelio svarbą kariniam mobilumui.

REKLAMA

„Kuomet mes sėdėjome ir dalyvavome ceremonijoje, štai va dabar, kas dešimt sekundžių pravažiuoja sunkvežimiais arba lengvoji mašina. Mane informavo, kad tuo metu, kol mes čia buvome, sunkvežimiai vežė taip pat ir karinę techniką. Reiškia, kaip mes ir sakėme, ši trasa bus labai svarbi karinio mobilumo prasme“, – savo kalboje teigė G. Nausėda.

Lenkų žurnalistų paklaustas, kaip konkrečiai „Via Baltica“ prisidės prie Suvalkų koridoriaus saugumo, Lietuvos vadovas sakė, kad tai yra svarbi ne tik prekių, žmonių judėjimo, bet ir karinio mobilumo arterija.

REKLAMA
REKLAMA

Panašiai kalbėjo K. Nawrockis, pabrėžęs, kad atnaujintas kelias leis operatyviai reaguoti „į potencialią karinę, gynybinę grėsmę būtent karinių pervežimų kontekste“.

REKLAMA

„Manau, kad tai taip pat užduotis man, prezidentui ir mūsų draugams iš Estijos ir Latvijos – stebėti šį projektą saugumo požiūriu. Mes, kaip NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango šalys, esame atsakingi už viso regiono, visos Europos saugumą, bet taip pat ir Lenkijos, kuri prisiima ypatingą atsakomybę už saugumą Baltijos jūros baseine“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

JIs pažymėjo, kad tokius projektus kaip „Via Baltica“ ir „Via Carpathia“ pavyksta įgyvendinti dėl Trijų jūrų iniciatyvos.

„Solidarumo, ekonominio, karinio ir gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas tarp rytinio NATO flango šalių, ekonominio atsparumo ir bendradarbiavimo kūrimas yra esminis tikslas tiek Lenkijai, tiek, tikiu, ir Lietuvai“, – sakė K. Nawrockis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip šalių vadovai kalbėjo simboliškai atidarydami 12 kilometrų ilgio atnaujintą „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šią kelio dalį už 154,7 mln. eurų (be PVM) rekonstravo kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

Iš abiejų pusių atvažiavę ir susitikę ant naujai Lietuvoje prie Lenkijos pasienio pastatyto viaduko, prezidentai paspaudė vienas kitam rankas, trumpai pasišnekėjo, po to dalyvavo priėmime ir bendroje spaudos konferencijoje.

REKLAMA

Pasak Prezidentūros, ruožo atidarymas simboliškai vyko žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines, tai G. Nausėda pabrėžė ir savo sveikinimo kalboje.

Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad sulig naujos atkarpos atidarymo iš Vilniaus iki Lisabonos įmanoma nukeliauti naudojantis tik automagistralėmis.

„Vien tiktai automagistralėmis galima nukakti iš Vilniaus į Lisaboną. Į Varšuvą galima šiandien nuvykti per 4,5–5 valandas. Tai turbūt būtų sunkiai įsivaizduojama prieš 20–25 metus, kuomet tai būtų buvusi beveik dviejų dienų kelionė“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

REKLAMA

Tai yra antrasis K. Nawrockio vizitas Lietuvoje, pirmą kartą jis lankėsi rugsėjo pradžioje.

„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvoje.

Šis kelias jungia Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei kitomis Europos šalimis. Pasak „Via Lietuvos“, šis kelias svarbus ne tik civiliniams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų