Apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų.
Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el. paštu siunčia fiktyvias nuorodas apie neva gautas siuntas ar, pavyzdžiui, nesumokėtą baudą.
Kibernetinio saugumo specialistai pripažįsta – vystantis technologijoms, tobulėja ir sukčių gudrybės – jos tampa įtikinamesnės.
O tai, kad gyventojai susigundo apgavikų pasakomis, liudija ir policijos fiksuojami atvejai – asmenys praranda ir dešimtis tūkstančių eurų.
Kaip dažniausiai sukčiai išvilioja pinigus
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė įvardijo, dėl kokių priežasčių sukčiavimo mastas didėja dar labiau.
„Vienas iš veiksnių – tai, kad vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, ypač tai paskatino „Covid-19“ pandemija.
Kita priežastis – technologijų plėtra, ypač dirbtinio intelekto plėtojimas, kuris leidžia sukčiams ganėtinai su nedideliais kaštais pasiekti vis daugiau ir daugiau žmonių. Tad jiems toks sukčiavimas yra patrauklus – tarsi verslo modelis“, – priežastis vardijo pašnekovė.
E. Čipkutė atkreipia dėmesį ir į tai, kad sukčių aukomis gali tapti bet kokio amžiaus asmenys. Todėl, jos vertinimu, prarasti budrumo – nevalia.
Tuo metu „NordVPN“ produkto vadovas Domininkas Virbickas antrina ir sako, kad populiariausias sukčiavimo būdas – apgaulės telefonu, kai yra apsimetama kitų institucijų atstovais.
Pavyzdžiui, neretai apgavikai prisistato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), banko darbuotojais ar policijos atstovais.
„Pastaraisiais metais matome didelį sukčiavimo padidėjimą naudojant trumpąsias SMS žinutes arba įvairių nuorodų siuntinėjimus el. paštu.
Tai – ypač pavojinga todėl, kad tai yra gana pigus būdas, nes tokių žinučių galima išsiųsti šimtus tūkstančių. Ir su gana nedideliais kaštais iš gyventojų galima išvilioti prisijungimo duomenis“, – kalbėjo D. Virbickas.
Kitas populiarus sukčiavimo būdas, pasak pašnekovo, yra telefoniniai skambučiai, kurių metu gyventojams įprastai siūloma investuoti.
„Telefoninio sukčiavimo atveju didžiausia klaida yra pasitikėjimas skambinančiuoju. Šiuolaikinės technologijos leidžia skambintojui naudoti bet kokį telefono numerį ir imituoti, kad skambina kokia nors įstaiga. Tad aklas pasitikėjimas – pati didžiausia klaida.
Antras dalykas – paspaudimas ant nuorodų jų nepatikrinus. Yra įvairiausių technologinių įrankių, kaip patikrinti, ar nuorodos nėra kenkėjiškos jų neatidarius“, – dėmesį atkreipė saugumo ekspertas.
Ir, nors programinės apsaugos programėlės leidžia užblokuoti jau žinomus kenkėjiškus internetinius puslapius, dėl dirbtinio intelekto plėtojimo, pasak pašnekovo, tokių svetainių atsiradimo greitis smarkiai padidėjo.
„Sukurti svetainę, kur yra parduodamas tam tikras daiktas už labai mažą kainą, pasidarė ypač lengva ir pigu. Tokių internetinių puslapių sukuriama milijonai, todėl jas visas „pagauti“ yra gana sunku“, – kalbėjo pašnekovas.
Pervesti pinigų gali ir nepavykti
E. Čipkutė taip pat gyventojams priminė, kad jau nuo spalio 9 d. bankai savo klientams pristatys naują saugumo naujovę.
„Pavyzdžiui, šiuo metu mes darome pavedimą ir nurodome gavėjo sąskaitą. Ir taip pat pavedimo laukelyje nurodome gavėjo pavadinimą. Tačiau šiuo metu finansų įstaigos nepatikrina, ar gavėjo sąskaita atitinka gavėjo pavadinimą.
Tad pagrindinis pasikeitimas nuo spalio 9 d. bus tai, kad nuo šiol bus tikrinama, ar gavėjo pavadinimas atitinka gavėjo sąskaitą“, – paaiškino bankų asociacijos prezidentė.
Pasak E. Čipkutės, sukčiai iki šiol dažnu atveju naudojasi šia spraga, t. y. prisistato, kad yra tam tikros įmonės ar organizacijos atstovai. Tačiau po naujų pakeitimų apgauti gyventojus taps sudėtingiau.
Be to, nenustebkite, kad tokiu atveju pervesti pinigų į kitą banko sąskaitą iškart gali ir nepavykti.
„Žmonės pajus tai atlikdami bankinį pavedimą, nes pasirodys informacinis pranešimas, kuriame, pavyzdžiui, bus sakoma, kad jūsų suvestas gavėjo pavadinimas neatitinka su mūsų banko viduje turimais duomenimis apie gavėją. Ar jūs tikrai norite patvirtinti tokį bankinį pavedimą?
Tad žmogus turės galimybę pasirinkti – arba patvirtinti, arba ne“, – paaiškino E. Čipkutė.
Daugiau kaip 800 investicinio sukčiavimo atvejų
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje fiksuota daugiau kaip 800 investicinio sukčiavimo atvejų, o dėl šio sukčiavimo būdo patirti gyventojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
„Swedbank“ saugumo ekspertų teigimu, pagrindinis pavojaus signalas – pažadas greitai paturtėti.
„Investicinis sukčiavimas patenka tarp trijų labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų Lietuvoje po duomenų žvejybos ir avansinių mokėjimų. Nuo kitų sukčiavimo būdų jis išsiskiria labiau kompleksine taktika ir itin mažomis galimybėmis atgauti prarastas lėšas.
Kaip rodo realūs pavyzdžiai, gali praeiti nemažai laiko, kol žmonės supranta, kad pakliuvo į investicinių sukčių pinkles. Per šį laiką jie gali ne kartą pervesti įvairias pinigų sumas tikėdamiesi uždirbti, o tai galiausiai išaugina bendrą nuostolių dydį“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį investicinio sukčiavimo žala gyventojams perkopė 2 mln. eurų, o iš visos šios sumos susigrąžinti pavyko tik 47 tūkst. eurų, t. y. apie 2 proc. visos nuostolių sumos.
„Investicinio sukčiavimo atvejais pavyksta atgauti tik labai nedidelę dalį prarastų lėšų, maždaug 1–3 proc., o vidutinė gyventojo patiriama žala siekia apie 2,7 tūkst. eurų. Šiuo aspektu tai – vienas iš didžiausius vidutinius nuostolius lemiančių sukčiavimo būdų“, – pastebi „Swedbank“ ekspertė.
Pavyzdžiui, labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – duomenų žvejybos (sukčiavimo atsiunčiant suklastotus laiškus ar žinutes) – atvejų per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota 5 kartais daugiau – apie 4,3 tūkst. Dėl jų patirta vidutinė žala sudaro apie 600 eurų, be to, gyventojams pavyksta grąžinti apie 15 proc. prarastų lėšų.
Antro labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – avansinių mokėjimų – atvejų vidutinė padaroma žala siekia apie 900 eurų. Tokiais atvejais gyventojams pavyksta grąžinti apie 8 proc. prarastų lėšų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
