REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

NATO neįžvelgia jokių ženklų, kad Rusija laikosi įsipareigojimų dėl Ukrainos

Rusija tikisi, kad jos „teigiami signalai“ neliks nepastebėti (papildyta 14.03)

(papildyta 10.52) Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės šalyje kaimynėje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.

(papildyta 10.52) Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės šalyje kaimynėje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.

REKLAMA

„Tikimės, kad šis signalas bus išgirstas pasaulyje ir, visų pirma, Ukrainoje, o abipuse pagarba grindžiamas procesas, ieškant sprendimų, (padėsiančių) normalizuoti padėtį, pereiti prie naujos konstitucijos ir decentralizuoti (valdžią), gerbti rusų kalbą, bus pastebėtas Kijevo valdžios“, – užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sakė žurnalistams.

V. Putinas antradienį paprašė parlamento aukštųjų rūmų panaikinti kovo 1-ąją priimtą rezoliuciją, leidžiančią šalies vadovui pasiųsti Rusijos karius į Ukrainą. Šį netikėtą žingsnį Kijevas sveikino kaip „pirmąjį praktinį žingsnį“ padedant malšinti prorusiškų separatistų sukilimą Ukrainos rytuose.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos Federacijos Taryba, kaip prognozuojama, patenkins šį V. Putino prašymą per vėliau trečiadienį vyksiantį balsavimą.

(papildyta 14.03) NATO neįžvelgia jokių ženklų, kad Rusija laikosi įsipareigojimų dėl Ukrainos

REKLAMA

 

NATO generalinis sekretorius trečiadienį pareiškė, jog nėra „jokių ženklų“, kad Rusija vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus dėl krizės Ukrainoje, ir nurodė, kad JAV vadovaujamas Aljansas spręs dėl savo tolesnių veiksmų.

 

„Apgailestaudamas turiu pasakyti, jog mes nematome jokių ženklų, kad Rusija gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

REKLAMA
REKLAMA

„Tad šiandien persvarstysime savo santykius su Rusija ir nuspręsime, ką daryti toliau“, – sakė jis, tačiau nepatikslino, ko nepadarė Maskva.

Pasak A. F. Rasmusseno, vienas iš šio susitikimo darbotvarkės klausimų – kaip NATO galėtų padėti padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Tarp numatomų priemonių minimas tikslinių pagalbos fondų įkūrimas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą anuliuoti intervencijos įstatymą, kuriam šiandien pritarė Federacijos Taryba, pavadino gera naujiena.

„Tačiau stebėdami vėlesnius įvykius – sraigtasparnio numušimą, kai žuvo devyni žmonės, – matome, kaip viskas trapu ir kaip greitai ką tik pasiekta pažanga gali būti vėl sunaikinta separatistų veiklos (...) Rytų Ukrainoje, galbūt padedant trečiosioms šalims“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi karinės galimybės nėra, nepaprastai svarbu, kad mes – nepaisydami pastarųjų poros dienų incidentų – nepaliktume jokios neišnaudotos galimybės ir bandytume žengti atsargius žingsnius dėl minimalaus pasitikėjimo, pasitikėjimo, kuris tarp Rusijos ir Ukrainos buvo visiškai prarastas, kūrimo“, – pabrėžė jis.

Susitikime Briuselyje, kaip nurodė Aljanso vadovas, bus peržiūrėti NATO ryšiai su Rusija ir tolesni veiksmai Maskvos atžvilgiu. Jis pridūrė, jog 28 šalių blokas pasilieka teisę plėstis, ir pabrėžė, kad „jokia trečioji šalis“ negali tam užkirsti kelio, aiškiai turėdamas omenyje Rusiją.

NATO jau sustabdė visą praktinį bendradarbiavimą su Rusija dėl Maskvos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos, bet paliko aukšto rango politikų kontaktus.

REKLAMA

 

NATO paskelbs glaudesnio bendradarbiavimo su Gruzija paketą

NATO parengs „esminį paketą“, apibrėžiantį bendradarbiavimą su Gruzija, kuris turėtų dar labiau priartinti tą Kaukazo valstybę prie Vakarų šalių Aljanso, taip pat iki 2015 metų pabaigos nuspręs, ar Juodkalnija bus pakviesta prisijungti prie šio bloko. Tai trečiadienį nurodė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Atrodo, kad tas paketas nebus žingsnis, oficialiai priartinantis Gruziją prie narystės Aljanse, ko tikėjosi Tbilisis.

„Iš principo susitarėme, kad parengsime esminį paketą Gruzijai, kuris padės jai suartėti su NATO“, – A. F. Rasmussenas sakė žurnalistams per Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą.

REKLAMA

NATO tarsis dėl Irako krizės, JAV kariniams patarėjams pradedant misiją Bagdade

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį dalyvaus svarbiose NATO diskusijose dėl padėties Irake, kurios vyks kitą dieną po to, kai pirmieji Jungtinių Valstijų kariniai patarėjai atvyko į Bagdadą, pradėdami vertinti Irako pajėgų pasiruošimą atremti atakuojančius sunitus kovotojus.

Irako Vyriausybės pajėgos antradienį atrėmė sunitų sukilėlių atakas viename strategiškai svarbiame mieste ir vienoje naftos perdirbimo įmonėje. J. Kerry ragino Bagdadą laikytis vienybės konflikte, kuris, kaip nurodo Jungtinės Tautos (JT), nusinešė jau beveik 1 100 žmonių gyvybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau Vyriausybės pajėgų sėkmę aptemdė civilių žūtys per aviacijos smūgius, turėjusius padėti atremti sunitų sukilėlių puolimą, vadovaujamą džihadistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), per kurį kovotojai užėmė dideles teritorijas penkiose provincijose į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado.

Dėl šio puolimo šimtai tūkstančių žmonių paliko savo namus. Pasaulio lyderiai išsakė susirūpinimą, o premjeras Nuri al Maliki (Nuris Malikis) yra spaudžiamas tiek namie, tiek užsienyje.

Pirmieji iš maždaug 300 JAV karinių patarėjų antradienį pradėjo misiją Bagdade, kad padėtų Irako armijai, bet Pentagonas nurodė, jog amerikiečiai kariai nevykdys jokių kovinių užduočių.

REKLAMA

J. Kerry antradienio vakarą tarėsi su sąjungininkais Europoje prieš svarbias NATO derybas Briuselyje, atvykęs po trumpo vizito Irake, per kurį stengėsi pabrėžti, kad Irako Vyriausybei reikia stiprinti vienybę.

Atskridęs JAV kariniu lėktuvu, J. Kerry susitiko su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir kitais europiečiais partneriais. Su jais, kaip sakė viena atstovė, „aptarė sunkią padėtį Irake“.

Jis taip pat dalyvavo vakarienėje su 28 šalių bloko užsienio reikalų ministrais.

Tęsiantis krizėms Ukrainoje ir Sirijoje, sunitų džihadistų kampanija Šiaurės Irake pridės naujų klausimų įtempto NATO susitikimo darbotvarkėje, o ministrai taip pat tarsis dėl pastangų užbaigti karą Afganistane.

REKLAMA

„Kaip visi žino, dabar – itin kritinis metas Irakui“, – J. Kerry anksčiau antradienį perspėjo lankydamasis Arbilo mieste, kur susitiko su kurdų lyderiais aptarti ISIL puolimo.

Kovotojų puolimas atvėrė galimybę Irako kurdams perimti kontrolę ginčijamoje teritorijoje, kurią jie nori inkorporuoti į savo autonominį regioną, nors Bagdadas tam griežtai prieštarauja.

Nors per pirmąsias atakas prieš dvi savaites Irako Vyriausybės pajėgos nevaldomai traukėsi, dabar jos atrodė ryžtingiau besigrumiančios su sukilėliais ir atrėmė puolimą prie šalies šiaurėje esančios Baidžio naftos perdirbimo įmonės, kuri yra didžiausia Irake.

Besikartojantys puolimai tame komplekse, kuris anksčiau tiekdavo apie 50 proc. Irake pagaminamų perdirbtos naftos produktų, sukėlė sumaištį pasaulio rinkose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Irako aviacija taip pat atakavo sukilėlių pozicijas Baidžio mieste, esančiame šalia tos gamyklos, ir Huseibos mieste Anbaro provincijose, kuri yra į vakarus nuo sostinės.

Valstybinė televizija nurodė, jog Baidžyje ryte buvo nukauta 19 „teroristų“, tačiau pareigūnai ir incidento liudininkai teigė, kad tos aukos buvo civiliai. Per antskrydžius antradienio vakarą žuvo dar šeši žmonės.

Huseiboje tarp 13 aukų buvo šeši civiliai.

JT ketvirtadienį pranešė, kad Irake per naujausius neramumus birželio 5–22 dienomis žuvo bent 1 075 žmonės, o apie tris ketvirtadalius jų buvo civiliai. Dar bent 658 žmonės buvo sužeisti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų