Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas de facto nepriklausomai veikiančioje Taivano saloje ne tik supykdė Kinijos vadovus, kurie teigia, kad ši sala priklauso jiems, bet ir pastatė J. Bideno administraciją į nemalonią padėtį. Kai kurie jau dabar šneka apie ketvirtąją Taivano sąsiaurio krizę, kuri gali būti daug blogesnė už trečiąją, vykusią 1995–1996 m.
Kai vėlų rugpjūčio 2-osios vakarą N. Pelosi lėktuvas, skridęs iš Malaizijos apsuko Filipinus (taip siekiant išvengti Pietų Kinijos jūros, kurioje gausu Kinijos karinių bazių) ir priartėjo prie Taivano, Pekino kariuomenės vadai paskelbė apie keletą „tikslinių operacijų“. Tarp jų – gyvos ugnies pratybos aplink Taivaną. Pratybų metu laivai bus išsidėstę taip plačiai, kad tai panašu į šios salos blokadą.
Kinijos ginkluotosios pajėgos sakė, kad pratybos prasidės rugpjūčio 4 d., praėjus dienai po N. Pelosi išvykimo, ir truks keturias dienas. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad oro ir jūrų eismas turėtų vykti kuo atokiau nuo šešių salą juosiančių zonų, kai kuriose vietose einančių per Taivano teritorinius vandenis. Gyvos ugnies zonų sukūrimas labiausiai nuo Kinijos atitolusioje salos pusėje rodė, kad Kinija planavo virš salos paleisti balistines raketas. Kai kurios oro linijos atšaukė suplanuotus skrydžius.
Paprastai Kinijos naikintuvai nekirsdavo Taivano sąsiauryje esančios „vidurio linijos“ – neoficialios Kinijos ir Taivano vandenų ir oro erdvės sienos. Kaip jau įprasta, jie įskrisdavo į Taivano oro gynybos identifikacinę zoną, esančią kiek toliau į pietus. Kai kurie nerimauja, kad Kinija gali pabandyti kokiu nors būdu įtvirtinti savo pastaraisiais mėnesiais skelbiamą teiginį, kad Taivano sąsiauris nėra tarptautinis vandens kelias. Žemyninė Kinija taip pat paskelbė uždraudžianti iš Taivano importuoti žemės ūkio prekes, žuvį ir daugelį kitų produktų. Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi, pakartojo ankstesnius Kinijos lyderio Xi Jinpingo perspėjimus, kad „tie, kurie žaidžia su ugnimi, gero nesulauks, tie, kurie įžeidžia Kiniją, be abejonės bus nubausti.“
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen išliko rami ir ryžtinga: „Susidūręs su išaugusia karine grėsme, Taivanas nenusileis. Mes tvirtai ginsime savo tautos suverenitetą ir toliau palaikysime demokratijos gynybos linijas.“
Šovinisitinėmis nuotaikomis labiausiai pasižymintys Kinijos komentatoriai ragino numušti N. Pelosi lėktuvą. Tačiau panašu, kad Kinija bando išvengti bet kokio tiesioginio karinio susirėmimo su Amerika. Grėsmė nebuvo kilusi nė vienam amerikiečių lėktuvnešiui ar kitiems Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno laivams, plaukiantiems į rytus nuo Taivano. Tačiau mažai tikėtina, kad N. Pelosi išvykimas užbaigs krizę – gali būti, kad tai tik visko pradžia.
Kinijos „Global Times“ – tiesmukiškumu pasižyminčiame valstybės kontroliuojamame bulvariniame leidinyje anglų kalba – paskelbtas komentaras pranašavo, kad „Kinijos atsakomosios priemonės nebus vienkartinės. Verčiau tai bus ilgalaikių, ryžtingų ir nuolat tobulinamų veiksmų derinys.“ Kinijos stebėtojai tiki, kad santykiai sąsiauryje yra ties „lūžio tašku“, o Kinija ir toliau didins spaudimą.
Bideno suvaržymas
Panašu, kad J. Bideno administracija pateko į blogėjančių santykių spiralę. „Kinija pasiryžo imtis tolimesnių veiksmų. Tikėtina, kad atsakomųjų veiksmų sulauksime ir po kurio laiko“, – sakė Johnas Kirbis, Baltųjų rūmų atstovas spaudai.
Jis tikino, kad N. Pelosi – antrojo pagal svarbą asmens po prezidento ir pirmojo Atstovų rūmų pirmininko, apsilankiusio šioje saloje per 25 metus – kelionė į Taivaną nežymi jokio Amerikos požiūrio pokyčio dėl „vienos Kinijos“ politikos. Atstovas spaudai tvirtino, kad Amerika neužsiims ginklų žvanginimu, tačiau ji taip pat nesileis būti bauginama.
Tačiau J. Bideno administracijoje yra jaučiamas nemažas diskomfortas. Jie bandė įtikinti N. Pelosi, kuri kaip ir J. Bidenas yra demokratė, nevyti į šią kelionę. Tačiau respublikonai, paprastai besipriešinantys N. Pelosi sprendimams, politikei negailėjo pagyrų. „Tuoj pasakysiu keturis žodžius tokia tvarka, kuria jų dar niekada nesakiau. Šie keturi žodžiai yra: „Pirmininkė Pelosi buvo teisi“, – sakė Royus Bluntas, respublikonų senatorius iš Misūrio.
Net jeigu N. Pelosi ir gailisi dėl jos sukelto triukšmo, ji to neparodo. „Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, Amerikos solidarumas su Taivanu yra kritiškai svarbus, o tai ir yra žinia, kurią šiandien jums nešame“, – susitikime su Tsai Ing-wen sakė N. Pelosi. Pakartodama vieną populiariausių J. Bideno frazių, ji tęsė: „Pasaulis susidūrė su pasirinkimu tarp demokratijos ir autokratijos. Amerikos ryžtas išsaugoti demokratiją čia, Taivane, ir visame pasaulyje išlieka nepakitęs.“
N. Pelosi tikino, kad naujas įstatymas, skatinantis lustų gamybą Amerikoje, sukurtų nemažai ekonominių galimybių Taivanui. Ji taip pat užsiminė apie galimą prekybos susitarimą ateityje. Tsai Ing-wen įteikė Atstovų rūmų pirmininkei Maloningų debesų ordiną, kuris yra įteikiamas Taivanui nusipelniusiems asmenims. Taipėjaus gatvėse susirinkę žmonės sveikino N. Pelosi, jai keliaujant susitikti su politikais ir aplankyti Nacionalinį žmogaus teisių muziejų, kuriame ji turėjo privatų susitikimą su Kinijos disidentais ir už demokratiją kovojančiais taivaniečiais. Aukščiausias salos pastatas „Taipei 101“ vakare nušvito tokiais sveikinimais kaip „Ačiū, demokratijos drauge“ ir „Taivanas [širdelė] JAV“. Tačiau atsirado ir šio vizito kritikų, kurie Amerikos politikę vadino „gaisro sukėlėja“.
Nepaisant solidarumo, kurį N. Pelosi siekė išreikšti, po jos vizito Taivano padėtis tapo dar keblesnė. Sala jau seniai yra įstrigusi pavojingoje pilkojoje zonoje varžybose tarp JAV ir Kinijos.
Ši demokratinė valstybė su 24 mln. gyventojų istoriškai buvo Kinijos dalis, tačiau dabar ji nebenori turėti nieko bendro su komunistiniu režimu, valdančiu daugiau nei 1,4 mlrd. žmonių žemyninėje Kinijos dalyje ir tikinančiu, kad Taivanas priklauso jam. Nors Taivanas yra svarbiausias pasaulio pažangiųjų puslaidininkių eksportuotojas, jo valstybingumą pripažįsta vos kelios (daugiausia mažos) šalys. Kinija ne kartą bandė apriboti Taivano santykius su kitomis valstybėmis. Prezidentui Xi Jinpingui Taivano prijungimas tapo pagrindiniu tikslu, kurį jis nori pasiekti dar iki šio amžiaus vidurio: jeigu įmanoma – taikiai, tačiau prireikus – pasitelkiant ir jėgą.
JAV laikosi sudėtingos diplomatinės pozicijos: ji sutinka, kad yra tik viena Kinija, nepatikslindama, ką tai iš tikrųjų reiškia. Nors Amerika neturi jokių oficialių diplomatinių santykių su Taivanu, bet palaiko glaudžius ryšius, tik tai vadinama kitaip. JAV tvirtina, kad Taivano klausimą galima išspręsti ir taikiomis priemonėmis. Šalis priėmė teisės aktus, reikalaujančius, kad Taivanas būtų „aprūpintas gynybinio pobūdžio ginklais,“ o JAV kariuomenė išlaikytų pajėgumus, reikalingus apginti salą. Tačiau JAV taip pat laikosi strateginio neapibrėžtumo politikos: ji aiškiai nenurodo, ar, karo atveju, šalis kištųsi į Kinijos ir Taivano konfliktą, ir jeigu kištųsi, tai neaišku, kokiomis priemonėmis.
Pelosi tikslas
N. Pelosi į šią kelionę leidosi dėl kelių priežasčių – asmeninių ir politinių. Kaip arši Kinijos ir jos žmogaus teisių nepaisymo kritikė ji yra žinoma jau nuo 1991 m., kai Tiananmenio aikštėje ji išskleidė plakatą, palaikantį ten prieš dvejus metus žiauriai išžudytus protestuotojus. N. Pelosi į Taivaną turėjo vykti dar balandžio mėnesį, tačiau turėjo atidėti savo kelionę, nes susirgo Covid-19 virusu.
Kadangi jai jau 82-eji, tai beveik neabejotinai yra jos paskutinė kadencija (nes tikimasi, kad demokratai praras Atstovų rūmų kontrolę per lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus). Gali būti, kad šį vizitą ji vertino kaip galimybę įtvirtinti savo politinį palikimą.
Kai praeitą mėnesį buvo nutekintas N. Pelosi vizito į Taivaną planas, J. Bidenas teigė, kad kariuomenės vadų nuomone: „Tai nebuvo gera idėja.“ Tačiau Kinijai šį vizitą smerkiant vis garsiau, Vašingtono lyderiai pasijautė įstrigę. Šio vizito atšaukimas būtų suvokiamas kaip pasidavimas Kinijos spaudimui. J. Bidenas, pats praleidęs nemažai laiko senatoriaus pareigose, nenorėjo varžyti Kongreso, kaip jo institucijai lygiaverčio Amerikos valdžios organo, privilegijų.
Tikriausiai niekada nėra tinkamo laiko tokio aukšto lygio JAV politiko vizitui. Tačiau Bonnie Glaser, Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „German Marshall Fund“ specialistė tvirtina, kad šįkart buvo pasirinktas ypač blogas laikas. Jis sutapo su Liaudies išvadavimo armijos įkūrimo metinėmis – laikotarpiu, kai paaštrėja šovinistinės Kinijos nuotaikos („Ruoškis karui“, skelbia vienas plakatas).
Dar svarbiau tai, kad liko vos keli mėnesiai iki itin svarbaus komunistų partijos kongreso, kuriame Xi Jinpingas sieks užsitikrinti trečiąją kadenciją, pažeisdamas iki šiol galiojusias normas. „Xi Jinpingas šiuo metu negali būti švelnus JAV atžvilgiu, – sakė B. Glaser. – Jis turi transliuoti savo pasiryžimą ginti Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.“ Situaciją tik dar labiau apsunkina tai, kad N. Pelosi ir J. Bidenas yra tos pačios partijos atstovai: kinų akyse J. Bidenas yra arba silpnas, arba labai gudrus.
Nors N. Pelosi vizitas neprieštarauja jokiems konkretiems JAV įsipareigojimams, Kinija skundžiasi, kad šalis nepaiso „vienos Kinijos“ politikos. Pats J. Bidenas yra sukėlęs nemažai painiavos ne kartą pabrėžęs, kad Amerika gins Taivaną, bet Baltųjų rūmų atstovai vėliau turėjo neigti jo komentarus. Mike'as Peompeo ir Markas Esperis, buvę valstybės, o Donaldo Trumpo kadencijos metu – gynybos sekretoriai, neseniai ragino JAV lyderius atsisakyti strateginio neapibrėžtumo politikos ar netgi ignoruoti „vienos Kinijos“ politiką ir su Taivanu elgtis taip, kaip ir su bet kuria kita nepriklausoma valstybe.
Ekspertų grupės „Centre for International and Strategic Studies“ specialistas Judas Blanchettas tikina, kad šią situaciją tik dar labiau apsunkina visų pusių jaučiama baimė, jog jų laikas baigiasi. Amerikos lyderiai nerimauja, kad Kinija per artimiausius kelerius metus gali pradėti invaziją į Taivamą. Kinijos vadai bijo, kad Taivanas slysta iš jų rankų ir juda vis arčiau nepriklausomybės. Taivano politikams neramu, kad Amerikos dėmesys šiuo metu yra nukreiptas į karą Ukrainoje ir jų vidaus problemas.
Prezidentas J. Bidenas yra ne kartą virtualiai susitikęs su Xi Jinpingu. Šių skambučių metu jis ragino Kiniją sutikti su Šaltojo karo laikus primenančiomis priemonėmis, padėsiančiomis valdyti tarp dviejų šalių vykstančias varžybas. Gali būti, kad būtent tai padėjo išvengti karinio incidento N. Pelosi vizito metu, tačiau nežinia, ar šios priemonės bus veiksmingos, siekiant sukontroliuoti ateities konfrontacijas.
„N. Pelosi vizitas sugriovė paskutiniuosius 25-erius metus ar net ilgiau galiojusias normas. Tačiau Kinija taip pat vykdo precedento neturinčias pratybas. Tai parodo, kad abi pusės nebesilaiko status quo, o tai nėra gerai“, – aiškino Wangas Huiyao, Pekino ekspertų grupės „Centre of China and Globalisation“ narys.
Jeigu Kinijos pratybos virs de facto Taivano blokada, J. Bidenas turės nuspręsti, ar amerikiečių pajėgos turėtų įsikišti. Tokį sprendimą 1996 m. priėmė Billas Clintonas, pasiuntęs karo laivus į Taivano sąsiaurį. JAV tai bus didesnis karinis iššūkis nei Kinijai, pažymi W. Huiyao. Savo ruožtu, G7 šalys Kinijai teigė, kad „nėra jokio pagrindo vizitą laikyti pretekstu agresyviems kariniams veiksmams Taivano sąsiauryje.“ G7 ragino visas puses „išlikti ramias, elgtis santūriai, veikti skaidriai ir laikyti atvirus bendravimo kanalus, kad būtų išvengta nesusipratimų.“
Per ketvirtį amžiaus nuo paskutinės didelės krizės Kinija tapo turtingesnė, galingesnė, o valdant Xi Jinpingui, ir daug agresyvesnė. J. Blanchettas mano, kad Taivano išlikimas priklauso nuo status quo išsaugojimo, pagal kurį Kinija šios salos likimą turėtų suvokti kaip problemą, kurią geriausia palikti kitai dienai. Aplankydama Taivaną, N. Pelosi galimai tikėjosi išsklaidyti diplomatinę painiavą ir aiškiai parodyti, kad JAV palaiko Taivaną. Tačiau politikė taip pat galimai sukėlė labai pavojingą situaciją.
