Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Raminta Masaitienė sako, kad duomenų, įrodančių laiko sukimo ilgalaikį poveikį sveikatai, nėra, tačiau, jeigu būtų gydytojų valia, laikas nebūtų sukinėjamas.
Miokardo infarkto rizika
Pasak specialistės, laiko sukimas turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų.
„Kalbant apie neigiamus laiko sukimo aspektus sveikatai, įrodyta, kad pirmąsias tris darbo dienas po vasaros laiko įvedimo jaunesnėms kaip 65 metų moterims išauga miokardo infarkto rizika. Manoma, kad tai yra dėl streso hormono ir uždegiminio faktoriaus pagausėjimo pirmosiomis dienomis, kol viskas adaptuojasi“, – sako R. Masaitienė.
Ji nurodo, kad, pasukus laikrodžius, žmonėms adaptacijai prireikia kelių dienų, kol jie pripranta prie naujojo režimo.
„Kadangi žiemą atsukame laiką atgal, tai didesnių problemų nėra, nes mes tarsi laimime vieną valandą – ryte keliamės vėliau nei įprastai“, – kalba R. Masaitienė.
Laikrodukas smegenyse
Specialistė pažymi, kad mūsų miego ritmą reguliuoja laikrodukas, esantis mūsų smegenyse, ir jis yra tiesiogiai priklausomas nuo šviesos.
„Tas laikrodukas turi genetiškai sąlygotą momentą prisitaikyti prie pokyčių. Vieniems tas gana greitai adaptuojasi, jiems ta viena valanda didesnio skirtumo neturi, o kitiems tas laikrodukas yra lėtesnis, kol jis prie tų pokyčių prisitaiko. Tų, kurių gebėjimas prisitaikyti yra lėtesnis, jiems gali prireikti nuo kelių dienų iki savaitės. Lėtesnį laikroduką turintiems žmonėms sunkiau adaptuotis prie laiko sukimo, todėl jiems ir įvyksta tam tikras miego sutrikimas“, – sako R. Masaitienė.
Tad gydytoja pažymi, kad sunkesnė adaptacija vyksta vaikams ir lėtesnį miego ritmą reguliuojantį laikroduką turintiems asmenims.
„Kol prisitaiko mūsų laikrodukas, gali būti šiokia tokia įtaka mūsų pasiekimams ir darbams: pavyzdžiui, vaikai mokyklose adaptacijos dienomis gali daryti daugiau klaidų, o darbe žmonėms susikaupti gali būti sudėtingiau“, – sako specialistė.
Sunkiau įvedant vasaros laiką
R. Masaitienė pažymi, kad yra įrodymų, jog pirmosiomis trimis dienomis po laikrodžio pasukimo Šiaurės pusrutulyje registruojama daugiau auto įvykių. Tačiau gydytoja pastebi, kad čia kalba eina apie vasaros laiko įvedimą.
„Tad galima daryti išvadą, kad atsukimas į žiemos laiką yra palankesnis, nes čia mes vieną valandą miego pridedame, ir tada adaptuojamės, o vasarą išeina taip, kad vieną valandą pavagiame“, – sakė ji.
Budresni rytais
Neurologė išskiria, kad laikrodžio sukimas turi ir teigiamų aspektų:
„Laikrodžio sukimas rudenį yra neblogai, nes mūsų cirkadiniam ritmui labai svarbi šviesa. Šviesa yra labai svarbi mūsų budrumui, tuomet rytais mes būname šiek tiek geresnės nuotaikos, mums lengviau atsikelti ir tada galbūt mažiau sergame depresija ir t.t.“ – kalbėjo R. Masaitienė.
Reikėtų nekaitalioti
Visgi gydytoja pažymi, kad apskritai miego budrumo režimo kaitaliojimas žmogui nėra naudingas.
„Jei tai būtų tik medikų sprendimas, mes neabejotinai sakytume, kad laiko nereikia kaitalioti. Adaptacijai reikalinga papildoma energija, tas dvi tris dienas po laiko sukimo vis tiek yra mieguistumo padidėjimas. Kitas momentas – yra apskritai jautresnių žmonių, kurie į bet kokius pokyčius reaguoja labiau“, – sakė pašnekovė.
Reziumuojant gydytoja sako, kad nors duomenų dėl ilgalaikio neigiamo poveikio žmogui dėl laiko sukimo nėra, tačiau trumpalaikis poveikis fiksuojamas – miegui, nervingumui, darbingumui, jautresniems gali būti išprovokuojami ir nerimo sutrikimai.
„Tačiau atkreipkime dėmesį, kad skraidančių lėktuvais yra labai daug, žmonės skraido net po kelis kartus per mėnesį ir taip keičia laiko juostą. Tad jeigu laiko kaitaliojimas būtų taip pavojinga, tai visi dažnai skraidantys lėktuvais žmonės jau būtų didžiausi ligoniai“, – kalba specialistė.
Sunkiausia vaikams ir paaugliams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto gydytojas, miegą tyrinėjantis Audrius Alondris sako, kad laikrodžio sukimas turi tam tikrą įtaką žmogaus miegui ir apskritai sveikatai.
„Ypač laiko sukimo poveikis fiksuojamas vaikams ir paaugliams. Remiantis paskutiniais tyrimais, buvo nustatyta, kad po laiko pasukimo paaugliams nustatomas padidintas mieguistumas dieną, sumažėja žvalumas, pailgėja reakcijos laikas. Suomių atliktais tyrimais stebima, kad šiek tiek padaugėja nelaimingų atsitikimų darbe.
Visgi remiantis tyrimais, atliktais tiek Suomijoje, tiek Švedijoje, matoma, kad po laiko sukimo nėra fiksuomaą susirgimų miokardo infarktu ar kitomis ligos“, – kalba specialistas.
A. Alondris pažymi, kad į laiko pasikeitimą jautriau reaguoja tam tikri žmonių tipažai – tie, kurie yra prisirišę prie šviesos ir tamsos režimo, ir laiko pasikeitimas jiems yra neaktualus, jie eina miegoti gamtiniu laiku.
Siekiant lengviau adaptuotis po laiko sukimo, gydytojas pataria stengtis po truputį taikytis prie naujojo laiko ir palaipsniui eiti miegoti ne pagal savo pojūčius, o pagal tai, ką rodo laikrodis.
A. Alondris taip pat sako kad gydytojai rekomenduotų išvis laikrodžių nesukinėti.
