Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.
„Truputį kyla, deja, deja. Brango duona, bulka, bulkutės. Duonos visi gaminiai. Ir dar kas pabrango, tai mėsa", – pasakoja Vida.
Parduotuvėje sunku surasti lietuvį, kuris prieštarautų Vidai ir galvotų priešingai.
„Kad auga jos. neįmanoma nepastebėti. Kas labiausiai pabrango, nepasakysiu, įvairiose parduotuvėse lankausi, įvairios kainos", – sako žmogus.
„Po biškį viskas brangsta, taip atskirai nesidomime. Labai jau nesekam. Pieno produktai, duona, pagrindiniai šiaip brangsta", – antrino kitas.
Maisto prekių kainų pokytis (metinis sausio mėn., proc.):
2014 m. 1,5 proc.
2015 m. -0,9 proc.
2016 m. -0,1 proc.
2017 m. 3,5 proc.
2018 m. 3,9 proc.
2019 m. -0,2 proc.
Ekonomistai kainas sekantiems ir kiekvieną centą skaičiuojantiems lietuviams turi gerų žinių. Skaičiavimai rodo, kad maisto kainos nuo praėjusių metų pabaigos stabilizavosi ir nustojo augti. Paskutinį kartą tokia ryški tendencija buvo užfiksuota po euro įvedimo, 2015-ais metais.
Kai eurai keitė litus, verslininkai kainų kelti neskubėjo, priešingai – maistas netgi pigo. Tačiau bėgant laikui situacija ženkliai pasikeitė, 2017-ųjų sausį metinė maisto kainų infliacija buvo pasiekusi 3,5 proc., o 2018-ųjų sausį beveik 4 procentus. Šių metų pradžioje vaizdas visiškai priešingas – po ilgos pertraukos maisto kainos stabilizavosi.
„Natūraliai dėl išaugusios konkurencijos, dėl pasaulinių maisto kainų tendencijų, maisto kainos ir Lietuvoje jos krenta, jau keletą mėnesių turim kritimą", – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nors maisto kainų kritimas labai nedidelis, anot ekonomistų, tai geras ženklas. Tai esą rodo, kad aštrėja konkurencija tarp skirtingų prekybos tinklų.
„Pagrindinis veiksnys tai yra konkurencija. Kuo didesnė konkurencija, tuo tikėtina, kad kainos bus mažesnės ir labai džiugu, pažvelgus į prekybos centrų plėtros planus, kad tos plėtros tikrai šiais metais bus, mes matome ir naujai atėjusius žaidėjus pakankamai agresyvius. Taip pat nepavykęs sandoris dviejų kitų stambių žaidėjų vėlgi tą konkurenciją natūraliai paskatino", – dėstė jis.
Vyriausybė pernai pradėjo karą su aukštomis maisto kainomis. Tačiau ekonomistai aiškina, kad ženklių rezultatų priimti sprendimai ir politikų kalbos nedavė.
„Be jokios abejonės padidintas dėmesys maisto produktų kainoms verčia tuos, kurie atsiduria dėmesio centre, ieškoti galimybių tas kainas sumažinti, net jeigu trumpalaikės tos galimybės, bet vis tiek visuomet už kainų tendencijų išlieka fundamentalūs veiksniai, žaliavų kainos, elektros kainos, dujų kainos, transportavimo išlaidos, atlyginimai, ir gali skelbti, gali neskelbti, bet tos sąnaudos turės atsispindėti galutinėse kainose. Ir kainų augimo tikrai nepavyks sustabdyti", – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistai pateikia skirtingas prognozes. Vieni aiškina, kad dėl aukštos konkurencijos šiemet maisto kainos nekils, kiti visgi prognozuoja, kad gali išsekti žaliavų atsargos, dėl to maisto kainos gali pradėti vėl kilti jau šį pavasarį.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
