Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.
Lyg perkūnas driokstelėjo Statistikos departamentas – paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas susitraukė net 3 procentais. To neprognozavo jokie ekonomistai.
„Minus 3 ketvirtinis pokytis išties buvo netikėtas tiek mums, tiek kitiems prgnozuotojams“, – sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Vaiva Šečkutė.
Lietuvos bankas dar kovo pabaigoje skelbė, kad šiemet Lietuvos BVP augs daugiau nei procentu. O ir pernai per visas savo apžvalgas prognozavo, kad 2023-iais šalies ekonomika augs. Dabar teisinasi, kad tokį smukimą numatyti buvo sunku.
„Prognozavimas šiuo metu yra nedėkingas užsiėmimas ir tam yra kelios priežastys – išsiskiria labai duomenys, išsiskiria kieti duomenys, išsiskiria paklausų duomenys. Apklausų duomenys, pvz., dabar rodo labai gerą situaciją tiek vartotojų lūkesčiuose, tiek mažmeninės prekybos lūkesčiai yra pakilę“, – aiškina V. Šečkutė.
Panašiai nutiko ir su Finansų ministerijos prognozėmis. Dar 2021-ųjų pabaigoje ministerijos analitikai prognozavo, kad 2023-aisiais ekonomika augs pusketvirto procento. Tiesa, tuo metu dar nebuvo prasidėjęs karas Ukrainoje. Jam prasidėjus, prognozės sumenko, bet dar iki šių metų kovo Finansų ministerija prognozavo, kad ekonomika augs, o ne kris.
„Prognozuotojai... net nežinau, ar juos galima vadinti prognozuotojais, tai yra ekonominių projekcijų dėliotojai ir paprastai jie ekonomines projekcijas dėlioja vadovaudamiesi ekonominiais modeliais, kur yra sudedamos tam tikros dedamosios ir tokiu atveju gaunamas rezultatas, kuris labiausiai tikėtinas. Ar tos projekcijos visada išsipildo, tai natūralu, kad ne“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Specialistai teisinasi, dauguma rodiklių, pagal kuriuos atliekamos prognozės – geri.
„Žiūrint į „Sodros“ duomenis, užimtųjų skaičius nemažėjo, skelbiamas nedarbo lygio rodiklis taip, šiek tiek paaugo metų pradžioje, nuo 6 iki 6,5 procento, bet esant tokiam susitraukimui -3 procento nedarbo lygis normaliu atveju turėtų siekti apie 8 procentus, to nematome, atlyginimų augimas taip pat išlieka spartus“, – tvirtina V. Šečkutė.
Bet pramonininkai, virš kurių galvų jau užslinko tamsesni debesys, sako, kad Lietuvos banką perspėjo, jog optimizmo nedaug.
„Kalbame ir su Lietuvos banku dažnai, mes to didelio optimizmo nematėme, kaip ir nematėme tokio didelio kritimo, reikia pripažinti, -3,7 procento, lyginant praeitų metų pirmą ketvirtį su šiais metais, niekas to negalvojo. Bet, kad -1 koks gali būti, tai čia jau tas buvo viduje, arba nulis, tai buvo tikrai priimtinas dalykas, nes matėme, kad po truputį viskas slopsta ir sėda“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
O ministerija ir bankas prognozuoja ekonominius procesus ne šiaip sau – remiantis prognozėmis valstybė dėlioja savo gyvenimą į ateitį. Pavyzdžiui, jomis remiantis, sprendžiama, didinti minimalią algą, ar ne.
„Pagal tas prognozes yra formuojamas biudžetas, pagal tas prognozes žiūrima, kokie korekciniai mechanizmai finansiniai turėtų būti teikiami, kokia pagalba, galų gale, turėtų būti teikiama žmogui, šeimai, verslui, valstybei pačiai“, – teigia V. Janulevičius.
„Klausimas, ar yra blogai su prognozuotojais, ar yra blogai su duomenimis, kuriuos pateikia“, – kalba ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tadas Povilauskas pripažįsta, kad tokio BVP kritimo neprognozavo niekas, tačiau kartu ir pastebi, kad valstybinės institucijos, kaip ministerija, ar Lietuvos bankas, reikalingus duomenis gauna greičiau, nei visi kiti.
„Supraskime ir komandų dydžius, komerciniuose bankuose, kalbant apie ekonomistus, yra po vieną žmogų, vienas žmogus, kuris užsiima visos ekonomikos stebėjimu, analize, Lietuvos banke, Finansų ministerijoje yra daugiau žmonių“, – tvirtina T. Povilauskas.
Gyventojams suprasti prognozes ir kurios iš jų tikslios – sudėtinga:
„Su tom prognozėm, žinokit, aš jau visiškai nebesigilinu ir niekuo nebetikiu.“
„Aš manau, kad atspėti yra labai sudėtinga, nes niekada nebūna vienas faktorius, jeigu orą sunku atspėti ir mato kažkokius judėjimus atmosferinius, tai žmonių elgesį, manau, dar sunkiau.“
„Aš tikrai galvojau, kad mūsų ta premjerė ekonomistė jinai, kad taip tvarkysis gerai, bet kad nu nelabai, nelabai kažkas su jais.“
„Čia kaip oro prognozės, irgi keičiasi, čia sako taip, o kitaip skiriasi.“
Pagal paskutines prognozes, Lietuvos bankas spėja, kad BVP šiemet augs daugiau nei procentu, Finansų ministerija mano, kad puse procento. Komercinis SEB bankas jau paskelbė, kad greičiausiai nutiks priešingai – BVP sumažės bent procentu.
