Apie tai, kokie sukčių metodai Lietuvoje šiuo metu dažniausi, kodėl žmonės užkimba ant jų kabliuko ir kaip atpažinti, kad sulaukėte sukčių skambučio, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas iš Nacionalinio saugumo grupės Andrius Varnelis.
Išvardijo dažniausiai naudojamus sukčių metodus
Paklaustas, kokios aferos šiuo metu Lietuvoje fiksuojamos dažniausiai ar yra naujausios, A. Varnelis pažymi, kad pagrindiniai ir didžiausią žalą darantys metodai – tie, kurie naudojami daugiau nei metus laiko.
Sukčiai, anot prezidento patarėjo, aktyviai darbuojasi apsimesdami valstybinių institucijų, bankų, kitų įmonių darbuotojais ir į savo aukas taikosi skambindami telefonu.
„Galima būtų kalbėti apie rusakalbių skambučius prisistatant tiek „Google““, tiek mobiliojo ryšio operatoriais, kurie praneša apie neva tai užvadytą paskyrą, besibaigiančią paslaugų sutartį.
Taip pat bankų darbuotojais, primygtinai rekomenduojančiais blokuoti sąskaitas, policijos pareigūnais, kviečiančiais padėti ištirti svarbias ir slaptas. Taip pat sulaukiami siūlymai ir pelningai investuoti“, – vardijo pašnekovas.
Visas šias schemas jungia vienas esminis bendras akcentas – atsiliepus į skambutį pasigirsta ne lietuvių, o rusų kalba.
Dažniausios sukčių aukos – vyresnio amžiaus asmenys, išvilioja dešimtis tūkstančių
Paprašytas nupiešti įprastos sukčių aukos portretą, A. Varnelis teigė: „Kiek tenka matyti statistiką, susijusią su nukentėjusiaisiais asmenimis, kalbant apie būtent tokio sukčiavimo modelius, pastebima, kad dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus, apie 60–70 metų moteris.“
Vis tik priduria, kad, be abejo, yra ir išskirtinesnių atvejų – nukenčia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauni asmenys. Šie, kaip pastebima, dažniau susivilioja sukčių siūlymais „pelningai investuoti“, tačiau, patarėjo teigimu, amžius nėra vienareikšmis kriterijus – nuo įvairių sukčių aferų nukenčia įvairaus amžiaqus asmenys, nors ir stebimos tam tikros tendencijos.
O sukčiams pavykus „užkabinti“ žmogų, pasisavinamos milžiniškos sumos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius penkis mėnesius nuo telefoninių sukčių jau nukentėjo daugiau kaip 130 gyventojų, prarasta virš dviejų milijonų eurų.
„Vidutiniškai taip skaičiuojant, vieno incidento suma yra kažkur apie 15 tūkstančių eurų, tačiau vėlgi yra kraštutinumai – buvo atvejų, kur žmonės nukentėjo ir prarado virš 100 tūkstančių, buvo atvejų, kai tiesiog galbūt sąskaitose nebūna daugiau pinigų, bet prarandama visa suma, kuri sudaro tris, penkis tūkstančius eurų“, – pridėjo prezidento patarėjas.
Kiekvienas toks praradimas – skaudus, o sumos – reikšmingos. Kartais, kaip pastebi pašnekovas, tai būna net viso gyvenimo santaupos, o sukčiai palieka be cento.
Kodėl žmonės atiduoda pinigus sukčiams?
Aiškinantis priežastis, kodėl žmonės, net ir vykdant didelę informacijos sklaidą apie sukčių naudojamus metodus, platinant informaciją, kaip jie veikia, vis tiek sukčiams atiduodamos didelės sumos pinigų, A. Varnelis pažymi, kad priežasčių – daugybė, tačiau visos jos susijusios su psichologija.
Sukčiai, kaip pastebi pašnekovas, būna „pasikaustę“ – ne tik pasiruošę kiekvienam skambučiui, bet ir geba pritaikyti situaciją, ją pateikdami sukurti skubos jausmą, skatinti veikti čia ir dabar. Tokiose situacijose stipriai veikia ir žmogiškieji faktoriai – emocija:
„Vienas dalykas – arba išgąsdinimas, tai yra kai žmonėms pradedama aiškinti, kad žiūrėkite, į jūsų sąskaitą yra įsilaužiama, į jūsų paskyrą įsilaužta, todėl reikia būtinai greitai reaguoti tam, kad tuos pinigus apsaugoti.
Tai vienas faktorius, kai žmonės išgąsdinami ir imasi atlikinėti visus veiksmus, kuriuos neva tai pasiūlo atlikti ar ten būtų banko darbuotoju apsimetantis sukčius, ar policijos darbuotoju apsimetantis sukčius. Ir šioje vietoje vėlgi tų žmonių, turbūt, ir pasitikėjimas tokiu būdu sukeliamas ir jie tada atlikinėja tuos veiksmus.“
Tačiau sulaukus sukčių skambučio veikti ir atlikti veiksmus skatina ne tik baimė – to priežastimi gali tapti ir sukčių sukelta džiaugsminga emocija, pažadintas smalsumas, pavyzdžiui, žadant neva greitą būdą praturtėti pelningai investuojant.
A. Varnelis sako, kad sukčiams veikiant siūlant „sėkmingą investavimą“ ant to užkibę žmonės kartais ne tik nesupranta, kad yra apgaudinėjami – į tokį „investavimą“ įtraukia ir kitus savo šeimos narius, artimuosius.
Didžioji problema – kaip nukentėjusiesiems susigrąžinti pinigus
Lietuvoje sėkmingai veikiant sukčiams, išviliojantiems iš gyventojų milžiniškas pinigų sumas, tai, anot prezidento patarėjo, ne tik didina pinigus prarandančių gyventojų pažeidžiamumą, tačiau taip pat menkina pasitikėjimą valstybinėmis įmonėmis, bankais, kurių vardu sukčiai apgaudinėja, ir teisėsauga, kuri nuo tokių atvejų turi apsaugoti.
Laidoje A. Varnelis pridėjo, kad žvelgiant į tai, kad įvairūs kanalai, pavyzdžiui, paskyros socialiniuose tinkluose išnaudojamos ir dezinformacinėms kampanijoms, tai – grėsmė ir nacionaliniam saugumui.
„Todėl prezidento iniciatyva šių metų pradžioje buvo sutelktos pagrindinės institucijos, kurios privalo užtikrinti tokių sukčiavimų mažėjimo. Tarp Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos banko, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro buvo pasirašytas memorandumas tokiems sukčiavimams mažinti ir vyksta reguliarūs Prezidentūros organizuojami tiek strateginio, tiek operacinio lygmens susitikimai“, – aiškino pašnekovas.
Šiuo metu, anot jo, sprendžiamas vienas esminių klausimų – dėl teisėsaugos pajėgumų ir kompetencijų dirbti šioje srityje. Prezidentūros veritnimu, policijoje „privalės atsirasti specializuotas padalinys“, kuris dirbtų su nusikaltimais elektroninėje erdvėje ne tik prevenciškai, bet ir tokių atvejų tyrimais, be to, nuolat palaikytų ryšius su tarptautinėmis teisėsaugos struktūromis, tokiomis kaip „Eurojust“, „Europol“, taip pat kitų šalių teisėsaugos institucijomis.
Tokie žingsniai, anot A. Varnelio, reikalingi dėl to, kad kol kas rezultatai yra daugiau epizodiški, t. y. sukčiai išaiškinami, sulaikomi ir bylos pasiekia teismus ne taip jau dažnai, tyrimai pradedami vykdytojų, ne organizatorių lygmenyje, o ugdomosios priemonės nėra pakankamai veiksmingos. Be to, prezidento patarėjas pažymi, kad svarbu spręsti dar vieną esminį klausimą – pinigų sugrąžinimo nukentėjusiems asmenims:
„ČIa turbūt ir yra ta didžioji problema šiuo metu, kad susigrąžinti pinigus yra pakankamai sudėtinga iš tų asmenų, dėl kurių yra tie tyrimai atliekami.“
Ragina pasikalbėti su vyresniais artimaisiais
Sprendžiant, kaip mažinti sukčiavimų atvejų skaičių ir kiek įmanoma labiau užkirsti tam kelią, svarbu atminti, kad turime saugoti patys save ir savo aplinką.
Paklaustas, kokie patarimai yra patys svarbiausi ir ką žinoti, kad neužkibtume ant sukčių kabliuko, A. Varnelis pabrėžia, kad vienas pagrindinių požymių, iš kurių lengvai galime atpažinti sulaukę sukčiaus skambučio – rusų kalba.
„Turbūt visų pirma sulaukus rusiškai kalbančio banko darbuotojo ar pareigūno, ar asmens, siūlančio investuoti, skambučių, reikia turbūt atminti, kad tai tikrai ne banko darbuotojas, nes paskambinę banko darbuotojai su Lietuvos piliečiais nekalba rusų kalba. Tokie yra naudojami argumentai: kažkur, pildydami dokumentus, pažymėjote, kad sutinkate bendrauti rusų kalbą, kad jums skambina įdarbintas Ukrainos pilietis.
Tai taip pat yra ne mobiolojo ryšio operatoriaus vadybininkas. Paskambinę mobiliojo ryšio operatoriai su Leituvos piliečiais taip pat nekalba rusų kalba, siekdami informuoti apie neva tai pasibaigiančią kažkokią sutartį.
Taip pat paskambinę policijos pareigūnai su Lietuvos piliečiais nekalba rusų kalba ir nesvarbu, ar jis siūlo jus apsaugoti, ar prašo padėti ištirti labai svarbią, kažkokią tai slaptą bylą - tai tikrai yra apgaulė. Kaip ir lygiai taip pat su investicijomis – jeigu paskambinęs asmuo rusų kalba bando įtikinti pelningai investuoti – 100 procentų sukčius“, – pabrėžė pašnekovas.
Be to, būtina plačiai ir kuo dažniau apie sukčių naudojamus metodus, vyraujančias schemas kalbėti ir su vyresniais giminaičiais, artimaisiais, aiškinti jiems, kaip atpažinti sukčius, kaip elgtis sulaukus jų skambučio:
„Lygiai taip pat galbūt ir tapti arba būti tuo asmeniu šeimos rate, su kuriuo bet kuris galėtų pasitarti sulaukus tokio skambučio ir panašiai. Be jokios abejonės, tas dalykas turi būti kalbamas ir kuo daugiau žinos, tuo tikėkimės, kad ir mažiau nukentės nuo tokio pobūdžio sukčiavimo.“
Sulaukus sukčių skambučio, būtina kuo greičiau nutraukti bendravimą, apie sukčiavimo pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (tai galite padaryti paspaudę čia), kreiptis ir į policiją.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
