(Papildyta 13:30) Šiuo metu sakomos kalbos iš tribūnų, Lietuvos valdžia kaltinama ne tik tautinių mažumų teisių pažeidinėjimais, bet ir bandymu asimiliuoti mažąsias tautas, naikinant jų etniškąją kultūrą.
Anot kalbėjusiųjų mitinge, Lietuvos valdžios pasirinktas kelias tolygus tautinių mažumų mokyklų ir darbo vietų naikinimui.
(Papildyta 13:03) Mitinge kalbėjęs A. Jurgelevičius išsakė daug kritikos apie švietimo reformą ir naują įstatymą, negailėta karčių žodžių ir Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Savo kalboje A. Jurgelevičius pabrėžė, kad prieš šį renginį viešojoje erdvėje buvo paskleista daug dezinformacijos.
(Papildyta 12:55) Balsas.lt žurnalistei pasiteiravus vieno iš lenkų dalyvio apie tai, kas paskatino atvykti į Vilnių, jis atsakė: „Mes esame čia, kad apgintumėm savo žmonių teises, nes Lietuvoje jie diskriminuojami, ir džiaugiamės galėdami palaikyti juos šioje protesto akcijoje“. Vaikinas taip pat išreiškė nepasitenkinimą Lenkijos Vyriausybe: „Lenkijos Vyriausybė dirba lėtai, todėl mes patys turėjom atvykti ir kovoti už savo teises“.
(Papildyta 12:50) Eisenai judant šalia vieno lošimų salono, iš jo išėję jaunuoliai palaikančiais šūksniais rėkė „Lietuva – lietuviams“, bet buvo nuraminti pareigūnų.
(Papildyta 12:27) Didžiulė eisena, kurią sudaro beveik trys tūkstančiai dalyvių, juda link Vyriausybės, minioje dalyvauja daug lietuvių ir lenkų jaunimo.
Nepatvirtintų šaltinių duomenimis, vienas jaunuolis į eiseną įstojo su tam tikra svastikos atributika, bet buvo išprašytas pareigūnų.
(Papildyta 12:15) Protesto dalyviai, mojuodami vėliavomis ir plakatais, pajudėjo Vyriausybės link. Didesnių incidentų kol kas neužfiksuota, pareigūnai kontroliuoja situaciją.
(Papildyta 12:00) 12 val. prasidėjusi protesto akcija iškart sukėlė vieno iš minioje esančių lenkų nepasitenkinimą. Pamatęs užrašus lietuvių kalba, įspėjančius laikytis viešosios tvarkos, nepatenkintas vyriškis pradėjo garsiai maištauti, rėkauti ir reikalauti, kad paaiškinimai būtų susakyti jam suprantama (lenkų – red. past.) kalba.
Vėliau paaiškėjo, kad pasipiktinęs vyriškis, tai Lenkijos laikraščio „Goniec“ žurnalistas Aleksandras Pruschinskis, kuris perpykęs žurnalistams aiškino, kad lenkų mitinge policija privalo kalbėti lenkiškai. Reikšdamas savo pasitenkinimą apstumdė žurnalisto pažymėjimą parodyti paprašiusį fotografą, todėl policijai teko apraminti išsišokėlį.
Protestas prasidėjo lietuviškų ir lenkiškų vėliavų karu
Protesto dalyviai gausiai plūsta prie Seimo, tarp atvykusiųjų daug moksleivių ir senyvo amžiaus žmonių. Protestuotojai renkasi nešini ne tik lietuviškomis, bet ir lenkiškomis vėliavomis.
Dalyviai po truputėlį skleidžia plakatus bei rikiuojasi į eiseną, reikalaudami „Neatimti iš tautinių mažumų ugdymo gimtąja kalba“. Kitame plakate skelbiama: „Europa, apgink mūsų teises“.
Kai kurie dalyviai apsivilkę lenkų tautiškais drabužiais.
Protesto akcijoje dirba ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos žiniasklaida.
Budi sustiprintos policijos pareigūnų pareigos, aptvertos tam tikros teritorijos. Leidimas mitingui buvo išduotas dviems tūkstančiams dalyvių, tačiau prieš 12 val. žmonių skaičius jau viršijo leistiną.
Pastebimai daugėja ir policijos pareigūnų, stiprinamos pajėgos.
Siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas
Kovo 17-ąją prie LR vyriausybės vykstančia protesto akcija siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose. Lietuvos lenkams ypač nerimą kelia naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prie protesto prisideda ir Švietimo profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.
Itin daug diskusijų kelia ir vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras prisidėti prie protesto. Lenkų tautininkų organizacijos akcija „Marsz Niepodległości“ („Nepriklausomybės maršas“) socialiniame tinkle „Facebook“ organizavo kelionę į Vilnių ir ragino vykti ne tik apžiūrėti miesto, bet ir „palaikyti lenkišką švietimą“.
Data pasirinkta neatsitiktinai?
Iki minėto protesto likus vos keletui dienų, viešojoje erdvėje imta diskutuoti apie tai, kad data protestui pasirinkta neatsitiktinai, o sąmoningai bandant priminti Lietuvai itin skaudžiai atsiliepusius istorinius įvykius – 1938-ųjų kovo 17-ąją Lenkija Lietuvai įteikė ultimatumą ir netrukus užėmė Vilnių.
Kai kurie politikai bandė užkirsti kelią tokios protesto akcijos organizavimui: Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas išplatino viešą kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame prašė imtis priemonių, kad „provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys“ nebūtų rengiamas. Tiesa, patys akcijos autoriai teigia, kad ši data pasirinkta dėl to, jog prieš metus būtent kovo 17 d. buvo priimtas prieštaringai vertinamas naujasis Švietimo įstatymas.
