Kai kurio oro vežėjų kompanijos pasinaudojo sąmyšiu Vilniuje ir savo skrydžių bilietų kainas padidino šimtais litų.
Prabėgus savaitei, kai oro bendrovė „flyLAL“ sustabdė skrydžius, Lietuvoje nebeliko tiesioginių skrydžių į didžiuosius Europos miestus, o gerų naujienų nežadama iki kovo mėnesio, tad kitos aviakompanijos pasinaudojusios situacija ir pakėlė bilietų kainas.
Lietuvos reguliariųjų skrydžių bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, dėl sunkios finansinės padėties nuo praėjusio šeštadienio nutraukusi skrydžius, vakar Vilniaus apygardos teismo paprašė iškelti jai bankroto bylą.
Preliminariais skaičiavimais, vien keleivių pretenzijos jai dėl neįvykusių skrydžių gali siekti 6 mln. litų. Bendrovė keleiviams siūlo pasinaudoti kitų aviakompanijų paslaugomis. Dėl pinigų už įsigytus bilietus grąžinimo gyventojai prašomi kreiptis paštu. Bet kol kas nėra aišku, ar bankrotą paskelbusi bendrovė sugebės atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir bilietus pirkusius klientus.
Tačiau per prabėgusią savaitę didžiausiai daliai oro linijų keleivių labiau rūpėjo, kaip ir už kiek įmanoma išskristi iš Vilniaus arba jį pasiekti iš užsienio. Iš Vilniaus nebeliko tiesioginių skrydžių į Londoną, Paryžių, Amsterdamą ir kitus miestus, kur „flyLAL“ turėjo tiesioginius reisus.
Negalintys atšaukti skrydžių keleiviai buvo priversti pirkti bilietus iš kitų aviakompanijų, kurios netruko užpildyti savo lėktuvus. Daugelis pasinaudojo proga ir iš keleivių už bilietus prašė brangiau.
Į Londoną 200 litų brangiau
Anglijoje darbo reikalais viešėjusi „flyLAL“ klientė LŽ pasakojo, kad apie nutrauktus skrydžius iš artimųjų siunčiamų trumpųjų žinučių sužinojo dieną prieš grįžimą į Lietuvą.
„Mano skrydis buvo numatytas sausio 18 dieną. Man paskambino iš agentūros, per kurią pirkau bilietus ir gana operatyviai viską sutvarkė - surado kitų reisų grįžti. Tačiau skrendant su „flyLAL“ ne taip griežtai žiūrėdavo bagažo svorį, o aš važiavau iš parodos su nemenku bagažu, todėl teko sumokėti baudą“, - susijaudinusi pasakojo ji.
Pašnekovė sakė, kad svečioje šalyje dėl žinios apie oro vežėjo bankrotą ji netikėtai patyrė daug streso ir tai jai kainavo papildomai pinigų, tačiau jai pažadėta grąžinti bent jau pinigus už sumokėtą baudą.
Turizmo agentūros „Wet Express“ generalinis direktorius Andrius Sideravičius LŽ aiškino, kad aviakompanijoms būdinga tokia kainodara - kuo labiau užpildomi lėktuvai, tuo brangesni bilietai lieka. Jis pasakojo, kad „flyLAL“ sustabdžius skrydžius, agentūros klientai turėjo naudotis kitų aviakompanijų paslaugomis, todėl padaugėjus klientų skaičiui, bilietus žmonės pirko brangiau.
„Tenka pripažinti, kad kai kurios aviakompanijos, pavyzdžiui, „airBaltic“ kelis skrydžius pabrangino: skrydis į Londoną pirmyn ir atgal pabrango apie 400 litų, o į Amsterdamą brango apie 100 litų į vieną pusę. Dėl vežėjo kaltės praradę skrydžius žmonės turi už savo lėšas pirktis kitus bilietus, o patirtus nuostolius, pagal visas nustatytas procedūras, jiems turi apmokėti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusi aviakompanija“, - kalbėjo agentūros vadovas.
Neliko tiesioginių skrydžių
Kelionių agentūros „ZIP Travel“ pardavimų vadybininkė Laura Žusinaitė LŽ sakė, kad Vilniuje gerokai sumažėjo tiesioginių skrydžių, nes nemažai jų vykdė būtent žlugęs „flyLAL“ ir per praėjusią savaitę ši problema neišspręsta.
Dabar keliautojai priversti skristi su persėdimais į Briuselį, Amsterdamą, Paryžių ir pan. Pašnekovė užtikrino, kad skrendantiems kitų aviakompanijų lėktuvais problemų nekyla ir jie kol kas padidintų kelionės kainų nepajuto.
“Kiek brangiau už bilietus gali tekti mokėti tiems keleiviams, kurie skraidė tiesioginiais skrydžiais, o dabar turės skristi su persėdimais“, - pripažino L.Žusinaitė. Ji tikino, kad dėl esančio sąmyšio kelionių organizatoriai keleivių sumažėjimo nepajuto. Pasak jos, dabar labiau jaučiamas žmonių nerimas, kaip susigrąžinti pinigus už sustabdytų skrydžių bilietus.
Kelionių agentūros „Baltic clipper“ pardavimų vadybininkė LŽ aiškino, kad klientų nesumažėjo. Tikėdama „flyLAL“ pažadais, kad bus sugrąžintos su skrydžių atidėjimu susijusios išlaidos, agentūros padeda keliautojams pasikeisti bilietus. „Tie žmonės, kurie turėjo „flyLAL“ bilietus, juos pakeitė ir netgi pajutome didesnį keleivių suaktyvėjimą“, - sakė ji.
A.Sideravičius pasakojo, kad pastaruoju metu „flyLAL“ tiesioginių skrydžių buvo gerokai sumažinusi - jų buvo likę apie 7.
„Šiandien iš Lietuvos jau net ir į Londoną tiesioginių skrydžių nevykdo jokia aviakompanija ir nelabai matau potencialių skraidintojų ateityje“, - pripažino jis.
Prarado tūkstančius klientų
Tarptautinio Vilniaus aerouosto atstovas spaudai Arūnas Marcinkevičius LŽ tikino, kad šiuo metu oro uostas derasi su 6 aviakompanijomis, kurios galėtų užimti „flyLAL“ vietą, tačiau pavadinimų neįvardijo jų pačių prašymu. Jis sakė, kad geriausiu atveju naujos aviakompanijos Vilniuje atsiras kovo mėnesį.
A.Marcinkevičius teigė, kad „flyLAL“ sustabdžius skrydžius, oro uostas prarado didelę dalį keleivių. Pasak jo, spalio mėnesį oro uostas aptarnavo apie 170 tūkst. keleivių, o „flyLAL“ pradėjus mažinti skrydžius, t. y. nuo lapkričio pradžios įsigaliojus rudens-žiemos tvarkaraščiams, gruodžio mėnesį aptarnauta tik 110 tūkst. keleivių. Šių metų sausio mėnesį klientų sumažėjo dar labiau.
„Be to, visos aviakompanijos moka oro uostui pagrindinius mokesčius, o iš „flyLAL“ šių pinigų negavome nuo praeitų metų rugpjūčio vidurio“, - dėstė jis.
Grupė Lietuvos verslininkų „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (tuometines“Lietuvos avialinijas“) privatizavo 2005 metų rugpjūtį už 25,6 mln. litų, vėliau įmonei paliko tik reguliariųjų skrydžių veiklą, o kitas veiklas ir turtą perdavė susijusioms bendrovėms.
Eglė KAPOČIŪTĖ
