eglė kapočiūtė

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto - šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai. Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje.

Šįmet verslininkai kaip niekad šykšti atseikėti pinigų tradicinėms įmonių kolektyvų žiemos šventėms. Vienos įmonės visai atsisako organizuoti kalėdinius vakarėlius, kitos į juos pakvies ne visus darbuotojus. Kai kurių Palangos viešbučių darbuotojai jau gyvena kalėdinėmis nuotaikomis, mat sulaukė aktyvaus klientų susidomėjimo šventinį laikotarpį praleisti prie jūros. Tačiau tokių džiugių nuotaikų nedaug.

Už Lietuvos mėsos perdirbėjus didesnį PVM moka tik danai. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių šio mokesčio tarifas nesiekia ir 10 procentų. Dėl to smarkiai krito lietuviškais mėsos gaminiais prekiaujančių verslininkų galimybės konkuruoti ne tik užsienyje, bet ir mūsų turguose. Lietuvos mėsos perdirbėjai teigia, kad pakėlus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 21 proc., jų gaminamai produkcijai užkirstas kelias konkurencingai prekiauti ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkose.

Lietuvoje tarp prasiskolinusių gyventojų daugiausia vyrų, mat, psichologų teigimu, jų smegenys yra tiesiog užprogramuotos nepagrįstai rizikuoti. Ne tik dėl sunkmečio daugėja skolininkų. Per pastaruosius kelerius metus daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, gyventojai buvo tiesiog raginami vartoti į skolą. Bankai dalijo paskolas būstui, brangiems automobiliams ar net atostogoms. Suprantama, kad didžioji dalis gyventojų, ypač jaunimo, neatsilaikė prieš pagundą gerai gyventi šiandien.

Norintieji įdarbinti vėją, upes, saulę ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje kol kas nepajėgia įveikti kojas ir rankas pančiojančių įvairių įstatymų ir draudimų. Šįmet Europos Komisija (EK) priėmė direktyvą, kuri įpareigojo valstybes nares nedelsiant ir ne vėliau kaip iki 2010 metų gegužės 31 dienos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendintų direktyvą, užtikrinančią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą šalyse narėse.

Lietuvos vežėjai susidomėję Baltarusija kaip tranzitine šalimi. Mat lietuvius vilioja ne tik jos tiesūs bei geros kokybės keliai, bet ir patogesnis krovinių vežimas nei per kaimynę Latviją. Pirmas žingsnis šia kryptimi - jau spalio pabaigoje turėtų būti pasirašyta trišalė bendradarbiavimo logistikos srityje sutartis tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos.

Didžiausia Lietuvos turizmo rykštė - nepakankamas valstybės dėmesys kuriant šalies įvaizdį pasaulio rinkose. Tai pripažįsta ne tik vietos verslininkai, bet akcentuoja ir pasaulio turizmo agentūrų atstovai. Lietuvos verslininkai jau metų pradžioje skambino pavojaus varpais dėl perpus sumažėjusio klientų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose. Jų nuomone, padidinta mokesčių našta tik apsunkino padėtį ir stipriai sumažino konkurencingumą net kaimynių šalių atžvilgiu.

Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.

Nacionalinį susitarimą siekiančioms pasirašyti Vyriausybei ir verslui bei pramonei atstovaujančioms organizacijoms gali mesti iššūkį profesinės sąjungos. Jos protestuoja prieš siūlymus leisti darbuotojui dirbti ilgiau nei 40 valandų per savaitę. Vyriausybė pasiūlė profesinėms sąjungoms pritarti naujai darbo organizavimo tvarkai, kai prireikus per vieną savaitę darbuotojui būtų galima dirbti iki 48 valandų.