REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Turiu prisipažinti: „Wikipedia“ (nemokama internetinė enciklopedija www.wikipedia.org – red.) naudodavau rimtiems dalykams. Ir per visus tuos metus niekad nesijaučiau vedžiojamas už nosies. Dabar, po Chase’o ir Seigenthalerio incidento, ko gero, turėčiau vadinti save laimės kūdikiu.

REKLAMA
REKLAMA

„Wikipedia“ yra internetinė enciklopedija, kurioje beveik 1 milijonas straipsnių, daugiausia sukurtų pačių vartotojų. Joje galima rasti informacijos apie bet kokį dalyką, kokį tik galima įsivaizduoti, o jei to dalyko enciklopedijoje nėra – čia jau darosi įdomiau, – skaitytojas (jei jis tampa tinklapio nariu) gali sukurti tą straipsnį ir jį pristatyti „Wikipedia“ lankytojams.

REKLAMA

„Wikipedia“ redaktoriai gali nuspręsti, kad tai tėra tik straipsnio „užuomazga“, kurią dar reikia atidžiai perskaityti ir kurioje nėra pakankamai informacijos, kad ją būtų galima pavadinti straipsniu. Dar daugiau, kiekvienas straipsnis ar įrašas nėra „įšaldytas“ – jis gali būti pildomas ar redaguojamas kitų „Wikipedia“ lankytojų – būtent tai reiškia „wiki“. Pradinė šio projekto idėja – dirbdami kartu mes galime sukurti tikslią internetinę enciklopediją.

REKLAMA
REKLAMA

Greta to, kaip ši enciklopedija sukurta, kitas svarbus jos ir ant mūsų stalo paprastai gulinčių tradicinių enciklopedijų skirtumas tas, kad į „Wikipedia“ gali būti įtrauktas bet kas. Sakykim, čia pateko atsitiktinės technologijų pasaulio asmenybės Patrickas Nortonas (iš DL.TV) ir „PC Magazine“ skiltininkas Johnas C. Dvorakas. Spėju, kad juos įrašė gerbėjai, o vėliau Nortonas ir Dvorakas įrašus pertvarkė. Mano paties vardas čia yra tik kaip nuoroda straipsnyje apie Robą Glaserį (parengiau su juo interviu 2003-aisiais).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rašydamas šį tekstą, iš tikrųjų redagavau įrašą ir dabar mano pavardė susieta su nuoroda į mano straipsnių archyvą. Tai truko maždaug 2 minutes.

Bet grįžkime prie Chase’o ir Seigenthalerio sagos. Pasak CNN, juokais Našvile gyvenantis Brianas Chase’as sukūrė biografinį straipsnį apie Johną Seigenthalerį vyresnįjį, kurį apibūdino kaip „USA Today“ įkūrėją, dešimt metų gyvenusį buvusioje Sovietų Sąjungoje, o prieš tai dalyvavusį prezidento Johno F. Kennedy nužudyme. Chase’as, kuris dėl šios klastotės prarado pristatymų tarnybos vadybininko darbą, nežinojo, kad žmonės „Wikipedia“ naudoja rimtiems dalykams, tačiau nepaprastai lengvas būdas sukurti ir įrašyti į „Wikipedia“ išgalvotą biografiją iš tikrųjų gąsdina.

REKLAMA

Ar Chase’o atvejis yra vienintelis, o gal įtartina visa „Wikipedia“? Nuojauta man kužda, kad internetinė enciklopedija vis dar patikimas instrumentas – vis dėlto kiek mažiau įtartinas nei kiti milijoniniai informaciniai tekstai internete. Jie apaugę vartotojų pateiktais komentarais, kurie yra patikimi ir teisingi tiek kartų, kiek yra juos pateikusių vartotojų. Taigi komentarai, arba antrinės nuorodos (highly linked blog), tampa pirminėmis. Nors tie, kurie jas suranda, nemano, kad tai yra „tikra, patikima informacija“, „Google“ paieškos sistema antrines nuorodas gali pateikti kaip pirmines, kai ieškoma medžiagos tam tikra tema.

REKLAMA

Kas nors, ieškantis, pavyzdžiui, „Irako karo“, gali aptikti diskusiją šia tema kaip pirminį paieškos rezultatą („Wikipedia“ įrašas yra 2 puslapyje). Žmonės, mažiau nutuokiantys apie internetą ir antrines komentuojančias nuorodas (blogs), gali visų pirma atrasti būtent jas ir jose pateiktą informaciją naudoti kaip objektyvų šaltinį. Šitaip kieno nors nuomonė taps „tiesa“.

„Wikipedia“ sukurta taip, kad čia nuomonių nėra kaip pareikšti. Joje turi būti tiksli ir patikrinta informacija. Jei nusprendėte sukurti straipsnį ar redaguoti jau esantį, būtinai išvysite perspėjimą: „Turinys neturi pažeisti autoriaus teisių ir turi būti pagrįstas patikrinamais šaltiniais. Redaguodami šį tekstą, jūs sutinkate, kad jūsų įnašas į šį tekstą pateks į GFDL (GNU Free Documentation License – GNU laisvosios dokumentacijos licencija) veikos zoną“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suprantama, viskas, kas sukurta bendrai, vargu ar gali būti visu šimtu procentų tikslu. Šią savaitę valandų valandas naršiau po „Wikipedia“, ieškodamas akivaizdžių klaidų. Jų neradau.

Chase’o ir Seigenthalerio atvejis įrodo, kad žmonės dažnai nesusimąsto apie savo veiksmų padarinius ir daugelis mokytų žmonių vis dar turi daug ko išmokti apie internetą. Tačiau, šiaip ar taip, tai nesumenkina „Wikipedia“. Tačiau populiarus internetinis paieškos įrenginys turės gerokai peržiūrėti savo veikimo būdą, kad 1) susigrąžintų interneto bendruomenės pasitikėjimą ir 2) pasiruoštų kitų niekšelių, mėginančių prakišti savo į Chase’o klastotę panašius triukus, išpuoliams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų