Pirmoje ekskursijoje sudalyvavę „Sūduvio“ karininkai lankydami savo antraisiais namais buvusį laivą paslapčia nubraukė ir vieną kitą ašarą.
Grupelė ausinėmis pasidabinusių klaipėdiečių pirmieji išbandė išskirtinę ekskursiją, kurios nuo šiol bus rengiamos kariniame laive-muziejuje „Sūduvis“. Štai kas pasigirsta ausinėse beprasidedant ekskursijai: „Prieš jus aš – laivas. Pastatytas 1958 metais, Brėmeno laivų statykloje.“
1999-aisiais laivas perduotas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms. Vienas iš ekskursijos dalyvių – buvęs „Sūduvio“ bocmanas Vitalijus Aleksandravičius – puikiai prisimena, kaip siaučiant uraganui Anatolijui, jį parplukdė į mūsų šalį. Namų ilgesys buvo stipresnis už baimę.
„Ta vieta, kur mes dabar stovim, nuolat buvo po vandeniu. Mes ėjome pabangiui ir banga mūsų šoko ant denio. Čia vandens buvo iki kelių“, – pasakojo V. Aleksandravičius.
Gražiausias tarnybos akimirkas „Sūduvyje“ prisimena ir savo laivą vėl galintis aplankyti jo vadas Andrius Širvys. Tikrąjį vyro atsiminimų svorį geriausiai, ko gero, supras tik tie, kurie ne vienerius metus yra vaikščioję į jūrą.
„Kadangi šis laivas yra atviro tiltelio, vachtos karininkas visada yra lauke, laivo tranzito metu, tai kiekvieni rytai ir saulės patekėjimas buvo patys gražiausi momentai“, – sakė A. Širvys.
Supažindins su įgulos darbu
2021-aisiais „Sūduvis“ baigė tarnybą ir tapo muziejumi. O ši ekskursija ir supažindina su ten tarnavusių karių kasdienybe – lankant skirtingas laivo vietas, ausinėse pasigirsta autentiški, pačios įgulos narių įgarsinti pasakojimai bei prisiminimai.
Laive apsilankę ir su jūra nieko bendro neturintys svečiai galės sužinoti, kas yra bocmanas ar sistemininkas.
„Sistemininkas, sulyginus su civiliniu pasauliu, tai būtų laivo santechnikas. Elektrikas ir yra elektrikas. O bocmanas, kaip ir laivo ūkvedys – atsakingas už visus denio įrengimus ir darbą ant denio“, – aiškino A. Širvys.
„Sūduvio“ bocmanas prisipažino, kad buvo griežtas. Tačiau prisimenant tarnybą šiame laive, seno jūrų vilko akyse šelmiškai blykstelėjo žiburiukai. O ir įgula, sako, išmagnetinimo niekada nepraeitų, nes buvo geležinė.
„Net su šauktiniais, kurie tarnavo prieš 20 metų, net su jais bendrauju. Anksčiau net į svečius atvažiuodavo, dabar yra taškas čia susirinkti. Susitinkam vasarą dažniausiai. Iš Vilniaus atvažiuoja, iš Kauno buvę jūreiviai“, – sakė V. Aleksandravičius.
Ekskursijai baigiantis, laivo vadas atsisėdo ten, kur kasdien sėdėjo ilgus tarnybos metus, ir susimąstė, klausydamasis žodžių ausinėse:
„Svajoju apie dieną, kai ateisiu čia su anūkais ir parodysiu jiems – čia aš buvau, čia pridėjau rankas. Noriu, kad laivas gyventų toliau, kad juo galėtų džiaugtis ateities kartos.“
„Sūduvis“, skirtingai nei daugelis tarnybą baigusių laivų, nebuvo supjaustytas ir paverstas metalo laužu, o ramiai ilsisi prisiglaudęs prie Danės krantinės ir laukia žmonių, kuriuos vis dar sugeba sužavėti savo pasakojimu apie per ilgus tarnybos metus patirtus nuotykius bei sutiktas įgulas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:















































































































































































































































