Veiksmų ėmėsi JAV Atstovų rūmai, o Senatas trečiadienį taip pat ketina pristatyti savo įstatymo projektą. Tai rodo, kad Kongresas laikosi vieningos pozicijos dėl to, ką įstatymų leidėjai vadina Kremliaus suorganizuotu „neabejotinu teroro aktu“.
JAV siekia pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe
Atstovų rūmuose respublikonas Brianas Fitzpatrickas, vienas iš Ukrainos palaikymo grupės pirmininkų, ir demokratas Billas Keatingas antradienio vakarą oficialiai pristatė įstatymo projektą dėl Rusijos Federacijos paskelbimo terorizmą remiančia valstybę.
„V. Putinas pagrobė daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų – ne atsitiktinai, o pagal planą. Tai sąmoningas, apgalvotas teroro aktas“, – pareiškė B. Fitzpatrickas.
„Pristatėme abiejų partijų įstatymo projektą pateikdami aiškų ultimatumą: grąžinkite vaikus arba susidursite su visais terorizmą remiančios valstybės statuso suteikimo padariniais“, – perspėjo Kongreso narys.
Įstatyme numatomas galutinis 60 dienų terminas valstybės sekretoriui patvirtinti, kad pagrobti vaikai buvo grąžinti ir vyksta jų reintegracija.
Jeigu pasibaigus šiam terminui Rusija vaikų negrąžins, tada bus pradėtas jos privalomas paskelbimas terorizmą remiančia valstybe, įvestos griežtos sankcijos, o Maskva bus dar labiau izoliuota pasaulinėje arenoje.
Senatas taip pat skuba su panašiu savo įstatymu, dėl kurio Užsienio reikalų komitetas turėtų balsuoti trečiadienį.
Jį pristatė senatorių grupė: respublikonas Lindsey Grahamas, demokratas Richardas Blumenthalis, respublikonė Katie Britt ir demokratė Amy Klobuchar. Senato teisės aktas dėmesį atkreipia būtent į vaikų pagrobimą – tai karo nusikaltimas, kuriuo grindžiamas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinimas V. Putinui.
Senatorius L. Grahamas teigia, kad Rusija nusipelno būti įtraukta į terorizmą remiančių valstybių sąrašą, kuriame yra Kuba, Šiaurės Korėja, Iranas ir Sirija.
Stiprus abiejų partijų palaikymas šiai iniciatyvai Kongrese akivaizdžiai skiriasi nuo dabartinio Baltųjų rūmų veikimo būdo.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos pastaruoju metu buvo sutelktos į pasiūlymą susitikti su V. Putinu Vengrijos sostinėje Budapešte. Tačiau šis susitikimas kol kas neįvyks.
Įstatymų leidėjų daromu spaudimu siekiama Rusijai taikyti griežčiausias priemones, kol prezidento administracija bando užmegzti aukščiausio politinio lygio dialogą.
Nors minėti įstatymų projektai greitai juda į priekį Atstovų rūmuose ir Senate, tačiau kol kas neaišku, ar jie bus priimti.
Iniciatyvą itin palaiko Demokratų ir Respublikonų partijos, tačiau jos likimas priklauso nuo to, ar bus įveiktas galimas Baltųjų rūmų pasipriešinimas, kurie pastaraisiais metais siekė mažiau skausmingo „šalies agresorės“ statuso Rusijai, kad galėtų išlaikyti diplomatinį lankstumą.
„Kyiv Post“ primena, kad į Ukrainą įsiveržusi Rusija pagrobė apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų, kurie buvo atskirti nuo savo šeimų. Pranešama, kad Rusija daugelį jų bando „perauklėti“ ir Rusijos nelaisvėje ištrinti jų ukrainietiškas šaknis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
