REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos.

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos.

REKLAMA

„Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Puidokas.

„Tas vanduo ne tik švarus, bet ir geriamas – štai pilna stiklinė vandens ir aš jį drąsiai galiu gerti“, – tikino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Tad po tokio ūkininkų performanso TV3 žinių žurnalistai nusprendžia patikrinti, ar teisūs jie teigdami, kad melioracijos grioviuose, jei arti nėra gyvenamųjų namų, fermų ar gamyklų, vanduo švarutėlis ir ar pavyks jiems atsikratyti teršėjų etiketės. Nuvykta pagal ūkininko atsiųstas koordinates ir paėmus mėginį su ten rastu vandeniu, jis išvežtas į laboratoriją, kad ištirtų, ar jis švarus. Ar jį galima gerti, paaiškės po specialistų tyrimų.

REKLAMA
REKLAMA

Paimamas ir dar vienas mėginys, tik iš kito griovio, kuris driekiasi prie pat itin judraus kelio. Tiesa, šio griovio vandeniu ūkininkai savų skrandžių neišbandė, bet abu mėginius specialistai tirs ir dėl paviršinio vandens užterštumo. Du mėginiai iš skirtingų vietų keliaus tyrimams.

REKLAMA

Abu stiklainiai ir dar pripilti didesni indai, kad tyrėjai nepritrūktų, žurnalistų nuvežti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Specialistai mėginius ištiria ir pateikia rezultatus, o jie nedžiuginantys. Pirmiausia apie gertą vandenį, rodiklius mokslininkai palygina su higienos normom.

„Gavom 90 miligramų litre nitratų, kai leistina norma yra 50. Nitratai arti dviejų kartų viršijo normą – tai yra blogai“, – komentuoja agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas Gediminas Staugaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai pabrėžia, kad tai ne vien gamtinių procesų vasarą pasekmė, bet ir ūkininkų veiklos padariniai.

„Irimo procesas, organinės medžiagos skaidymo intensyviai vyksta ir temperatūra aukštesnė, organizmai aktyviau dirba, tai natūralu, kad nitratų padaugėja, bet toks didelis kiekis kaip čia rodo, kad ir su tręšimu yra ne taip“, – teigia G. Staugaitis.

Aiškėja, kad ūkininkai stipriai rizikavo sveikata. Nitratai itin pavojingi, gal stiklinė tokio vandens ir nepakenks, bet ilgiau vartojant pasekmės žmogui liūdnos.

„Pasireiškia klinikinio apsinuodijimo požymiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas galvos skausmas, silpnumas, netgi dezorientacija, o, kai labai didesnis nitratų kiekis randamas organizme, gali sutrikti smegenų veikla ar vidaus organų veikla“, – tvirtina visuomenės sveikatos centro specialistė Ingrida Medišauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei nitratų yra daug, tai gaminasi nitrozaminai, kurie gali sukelt vėžį“, – sako G. Staugaitis.

O ištyrę abiejų vietų paviršinį vandenį, Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai nustato, kad ten per daug azoto. Ir vėl akmuo į ūkininkų daržą.

„Su azotu ne viskas gerai, nitratinis azotas vienam mėginį gavosi 20, kitam 14, o skaitosi,  jei 10 yra, tai labai daug. Ir suminis azotas gavosi 25 ir 18 – turi būti 12, viršijo normas, matosi, kad azoto netrūko, yra pertręšta“, – aiškina G. Staugaitis.

Beje, bendro azoto ir nitratinio azoto gerokai daugiau griovyje, iš kurio ūkininkas Macijauskas atsigėrė, nei esančiame pakelėje. O ką apie tokius tyrimų rezultatus mano patys ūkininkai… deja, šį kartą neišgirsime. Nors Macijauskas ir žadėjo pasikalbėti su TV3 žinių žurnalistais.

REKLAMA

„Ar būtų galima zoom pasišnekėti… – Kada? – Šiandien. – Kelintą? – Kada jums būtų patogu? – Kokią 4…“, – sako A. Macijauskas.

Tačiau vėliau atsiliepęs pasakė prisijungti pokalbiui negalįs ir galiausiai išjungė telefoną: „Šiuo metu su žmogumi, kuriam skambinate, nėra galimybės susisiekti.“

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, per didelis azoto kiekis pražūtingas vandens faunai. Vanduo dumblėja, žūsta gyviai.

„Tokie kiekiai azoto rodo, kad yra neatsakingai ūkininkaujama. Skatina vandens užaugimą ir visos retosios rūšys, kurios yra labai jautrios azotui tiek augalų ir žuvų ar moliuskų, jos tokių koncentracijų, kai yra vandenyje, nebegali gyventi“, – teigia vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Aldona Margerienė.

O toks nitratais, azotu, o dar iš miestų plūstelėjusiu nuo įvairių skalbiklių ar ploviklių fosforu, užterštas vanduo upeliais ir upėmis nukeliauja į Baltijos jūrą. Tad ji jau patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Manau vieni iš didžiausių mūsų valstybės priešų yra visokie psiaudo mokslininkai ir valdininkai griaunantys Lietuvos žemės ūkį. Mes turim lenkti iš pagarbos galvas prieš Lietuvos Ūkininkus, nes turim nuostabų ir sveiką maistą. Visuomenė manau turi reikšti absoliutų nepakantumą visokiems nevykėliams , bandantiems melu ir demagogijomis žlugdyti žemės ūkį
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų