REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas.

REKLAMA
REKLAMA

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.

REKLAMA

Valdantieji moka už kietą kaktą

Pasak Vilniaus universiteto (VU) švietimo politikos magistrės Olgos Suprun, KT 2011 m. gruodžio 22 d. paskelbtas nutarimas, pripažinęs, kad aukštojo mokslo reformą įkūnijančios esminės Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai, yra reikšmingas keletu aspektų. „Viena vertus, valdančioji dauguma, atkakliai ignoravusi argumentuotas pastabas dėl vykdomos aukštojo mokslo reformos ir atmetusi kreipimąsi į KT dėl MSĮ (anti)konstitucingumo patikrinimo (dėl to MSĮ buvo svarstomas ne skubos, o eilės tvarka), pripažinta klydusi ir pagaliau įpareigota keisti antikonstitucinėmis pripažintas MSĮ nuostatas. Kita vertus, ankstesniais KT nutarimais sukurta konstitucinė doktrina aukštųjų mokyklų klausimu buvo žinoma dar iki MSĮ įsigaliojimo – tai, deja, byloja apie valdančiosios daugumos teisinį nihilizmą bei nesugebėjimą kurti LR Konstitucijos dvasią atitinkančių įstatymų.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant KT nutarimo, dabartinis Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, esą KT nekvestionavo aukštųjų mokyklų finansavimo pagal krepšelių sistemą – kai finansavimas valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms atitenka stojimo (vienu) metu, priklausomai nuo stojančiųjų pasirinkimo tarp aukštųjų mokyklų.

Bet KT jau anksčiau yra išaiškinęs, o dabar dar kartą pakartojo, kad nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose – tai reiškia, kad studijų krepšeliai negali būti vienu (stojimo) metu dalijami valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms. Be to, KT nutarimuose teigiama, kad valstybės biudžeto įstatyme turi būti numatomi ne tik asignavimai aukštajam mokslui, bet ir lėšos kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, esant finansavimui pagal krepšelio principą, aukštosios mokyklos sužino apie joms atitekusį finansavimą tik pasibaigus stojimui. Taigi, įstatymų leidėjų laukia rimtas darbas: sukurti tokį Mokslo ir studijų įstatymą, kuris atitiktų LR Konstitucijos dvasią, pagrindines žmogaus teises bei laisves ir užtikrintų visiems vienodą studijų prieinamumą pagal gabumus. Sakyčiau, įkvepiantis iššūkis ir galimybė atkurti Lietuvoje teisingumą aukštojo mokslo srityje!“, – teigia O. Suprun.

KT primena turgaus bobą?

KT pirmininkas Romualdas K. Urbaitis, perskaitęs verdiktą, priminė projektą rengusių ir teikusių asmenų atsakomybę. „Jie neatsižvelgė į Konstitucinį Teismą, nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo aiškinamos Konstitucijos 40 str. 3-ios dalies nuostatos. Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas“, – sakė pirmininkas.

REKLAMA

Liko neaišku – ar reikalaujama teisinės ar politinės atsakomybės? Balsas.lt žiniomis, savo pareiškimą KT vadovas tėškė nederinęs su kitais teismo nariais ir visiškai nesuprantama, apie ką kalbama? Įstatymą priėmė Seimas, pasirašė prezidentas, kurio patarėjai taip pat lyg ir turėjo viską žinoti. Jei norima kelti baudžiamąją bylą, tai ar KT vadovas kreipsis į atitinkamas institucijas? Jei agituojama už politinį rengėjų pasmerkimą, tai ar KT vadovui dera taip elgtis?

Viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas pažėrė kritikos pačiam KT. „Man panašu, kad K. Urbaitis nori įdiegti kokią nors ukrainietišką praktiką, kai naujas premjeras senąjį sodina į kalėjimą, nes nepatiko jo politika. KT išvis veikia daug pliurpiančios turgaus bobos principu. Jei yra teisinė norma iš kelių sakinių, tai savo aiškinimuose prirašo trisdešimt puslapių ir kiekvieną žodį juose įtvirtina, kaip teisinę normą“, – šaipėsi jis.

REKLAMA

Kilo klausimų ir dėl KT nešališkumo, nes, kaip jau viešai pareiškė Seimo narys Mantas Adomėnas, septyni iš devynių teisėjų susiję su aukštosiomis mokyklomis darbiniais santykiais.

M. Lapinskas čia ironizuoja: „Įdomu, jei septyni iš devynių teisėjų važinėja dyzeliniais automobiliais, tai gal greit sulauksime pareiškimo, kad dyzelino akcizai yra nekonstituciniai?“.

Tokiomis kalbomis piktinasi Seimo socialdemokratų atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak jo, abejojimas KT autoritetu – griauna valstybę. „Beraščiai net nežino, kad viso pasaulio KT dirba aukščiausio lygio profesūra. Ir išvis – šitaip šnekantys yra tiesiog niekšai. Sugriauk KT autoritetą – ir valstybės nebėra“, – perspėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VU Profesorius Vytautas Daujotis KT sprendimą vadina prieštaringu. „Sprendimas keičia daug ką, bet vieno esminio dalyko jis nepalietė. Jis nepakeitė vieno esminio dalyko – studentų „išrūšiavimo“ valstybinėse aukštosiose mokyklose į mokančius ir nemokančius už mokslą, o čia būtent yra didžiausia bėda. Nepaliestas ir paskui studentą vaikštančio krepšelio modelis. Pagrindinis dalykas, kurį padarė KT, – atkūrė seną universitetų valdymo būdą, nutaręs, kad ministerijos kurta taryba iš esmės neturi jokių funkcijų.

REKLAMA

Teoriškai, tai ką darė G. Steponavičius ir jo komanda, steigdami išorinę tarybą, turėjusią dalyvauti valdyme – vienas pažangiausių pasaulyje būdų, bet su juo reikia elgtis labai atsargiai. Negalima siekti politizuoti tarybų, sustatant į jas sau palankius žmones. G. Steponavičius realybėje siekė ten viską užpildyti žmonėmis, kurie būtų palankūs neoliberalioms nuostatoms, galima sakyti net libertarizmui. Taip pat palankūs partijai ir vykdytų jos užsakymus.

Tai pats blogiausias dalykas, kokį galima padaryti. Žiūrint, pavyzdžiui, į Muzikos akademiją, ten dabar jau tarybos pirmininkas toks žmogus, kaip Gintaras Kėvišas (kurį laiką turintis problemų su teisėsauga, – Balsas.lt). Į daugelį tarybų, deja, buvo paskirta panašaus tipo žmonių“, – sakė profesorius.

REKLAMA

Pasak V. Daujočio, toks kelias diskreditavo gerą idėją ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad KT padarė gerą darbą. „Bet dabar vėl grįžtame į padėtį, kai vadovus renka patys pavaldiniai. Tai nėra gerai. Profesinių sąjungų principu išrinktas vadovas yra lyg surištomis rankomis, negali daryti reformų, diegti naujovių. Pasaulyje, kur irgi egzistuoja universitetų autonomija, seniai tai suvokta ir yra įkurtos tos išorinių narių tarybos, kurios valdyme dalyvauja. Juk yra ir subsidiarumo principas, o santykis su autonomija seniai išaiškintas“, – sako V. Daujotis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžia, kad sutinka ir su M. Adomėno abejonėmis dėl KT nešališkumo, nors pabrėžia nedažnai pritariantis šiai politiko pozicijai.

„Tik man kyla klausimas – kur M. Adomėnas buvo anksčiau, kai KT paskelbė, kad universitetai gali  priiminėti studentus už pinigus? Atsirado privačios ir valstybinės aukštosios mokyklos hibridas. Tai yra aiški mokančiųjų už studijas diskriminacija. Jie turi dirbti ir negali skirti tiek pat laiko studijoms, kiek besimokantys valstybės finansuojamose vietose.

Argumentas, kad taip yra, nes jų buvo blogesni egzaminų ir atestatų rezultatai – niekinis. Arba jie turi nebūti priimti ir neturi būti pardavinėjami diplomai, arba jiems neturi būti sudaromos diskriminacinės sąlygos pačioms studijoms. Kodėl KT tai įteisino? Ogi dėl tos pačios priežasties, kad KT sudarytas iš aukštųjų mokyklų dėstytojų. Ypač teisės specialybėn veržiasi daug norinčių studijuoti – lengva surinkti daug pinigų, tad teisės dėstytojų algos labai išaugo. Interesų konfliktas čia visą laiką buvo, bet anas sprendimas buvo parankus reformos sumanytojams ir vykdytojams, todėl jie neprieštaravo. Dabar viskas pasisuko kitaip. KT elgiasi pagal savo interesus – pinigus norisi imti, tačiau, kad kažkas iš šalies dalyvautų valdyme – nesinori. Beje, tie, kas kreipėsi į KT, irgi siekė atstatyti seną tvarką“, – pastebėjo V. Daujotis.

REKLAMA

Taigi, sumanymai buvo geri, o KT nutarimai neskundžiami. Eksperimentai su gyvais studentais tęsiasi.

****

KT nutarė, kad Konstitucijai prieštarauja universitetų įpareigojimas reformuotis taip, kad aukščiausiu valdymo organu būtų taryba, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė ir švietimo ir mokslo ministras. Taip, anot KT, kėsinamasi į universitetų autonomiją.

Šalies pagrindiniam įstatymui prieštarauja ir nuostata, kad studentų rezultatai, pagal kuriuos jiems skiriamas arba neskiriamas valstybės finansavimas, vertinami ne po kiekvieno semestro, o tik kas dvejus metus.

Tiesa, KT neprieštaraujančiais Konstitucijai pripažino aukštųjų mokyklų pertvarkymas į viešąsias įstaigas, nuostatos dėl jų pavadinimų. Pagrindiniam šalies įstatymui taip pat esą neprieštarauja pozicijos dėl  Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudarymo tvarką, aukštųjų mokyklų personalui keliamų reikalavimų, teologijos licenciato laipsnio teikimo, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijų rengiant akademinės etikos kodeksą bei studijų kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų