„Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.
Prie mažesnes kainas turinčiųjų taip pat priskiriamos Slovakija, Latvija ir Estija. O prie brangiausių šalių, be Liuksemburgo, Airija ir Suomija.
Tuo tarpu Eurostatas įvertinęs darbo užmokestį ir gyventojų perkamąją galią skelbia namų ūkių išlaidas prekėms ir paslaugoms. Tačiau ir pagal šį indeksą, iš euro zonos šalių, pragyvenimas Lietuvoje kainuoja mažiausiai.
Viena – maisto kainos, kita – paslaugų
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tv3.lt komentuoja, kad statistika pirmiausia remiasi ta informacija, kuri prieinama oficialiai, o oficialiai prieinama tik vieno pobūdžio informacija. Tad skelbiami duomenys gali ženkliai prasilenkti su asmenine patirtimi. Tačiau išvadų padaryti remiantis abiem šaltiniais – neįmanoma.
„Lietuvoje bendras kainų lygis tikrai žemesnis nei Europos Sąjungoje. Tik gal pagal produktus jau labai priartėjęs. Tačiau pagal daug darbo reikalaujančių paslaugų kainų lygį dar ne. Tai čia yra ta spraga, kuri lemia pigesnį pragyvenimą Lietuvoje.
Tuo tarpu žmonės remiasi savo patirtiniais stebėjimais, įspūdžiais, kartais subjektyviais vertinimais. Dėl to kada kainos ima sparčiau kilti ir susiduriama su labiausiai brangstančiomis prekėmis ir paslaugomis susidaro įspūdis, kad bendras kainų lygis labai padidėjo. Dėl to statistikų duomenys ir žmonių įspūdžiai ima neatitikti.
Tačiau padaryti prasmingą išvadą iš abiejų dėmenų, kad žmogus mano, jog kainos kilo 20–30 proc., o statistikos departamentas – 4 proc., sunku. Per vidurį juk neimsi“, – sako ekonomistas ir prideda, kad ekonominiai tyrimai remiasi oficialiais statistiniai duomenimis, o psichologiniai – žmogaus patirtimi.
Tokia pati situacija, pasak ekonomisto, ir vertinant kainas Lenkijoje. Nors bendras kainų lygis ten yra žemesnis nei Lietuvoje, skirtumas nėra toks didžiulis, koks atrodo žmonėms.
„Žmonės sakydami, kad kainos 30–50 proc. ten yra mažesnės, remiasi savo asmenine patirtimi pirkdami tik tam tikrą prekių grupę, kurių kainų skirtumas palyginti su Lietuva – didžiausias. Priešingu atveju, ko jie ten važiuotų. Dėl to daro prielaidą, kad viskas ten kainuoja daug pigiau, bet tai nėra tiesa, nes dali prekių gali būti ir daug brangesnės nei Lietuvoje, tačiau lietuviai jų nepirks, nes nematys naudos. Tad reikėtų remtis oficialiais duomenimis tiek dėl kainų, tiek dėl atlyginimų“, – mano G. Nausėda.
Tačiau pagal atlyginimų statistiką Lietuva taipogi neblizga. Ekonomistas sako, kad atsiduriame pačioje apačioje pralenkdami tik Bulgariją ir Rumuniją, jei įvertinama perkamoji galia.
„Tada šiek tiek pakylame, nes pragyvenimas pas mus pigesnis. Bet to skirtumo (tarp atlyginimų ir išlaidų – tv3.lt) nepakanka, kad išnertume į lentelės vidurį ar viršų. Vis tiek liekame lentelės pabaigoje tik šiek tiek atrodome geriau nei vien pagal atlyginimų ar pajamų dydį eurais“, – sako jis.
Vysimės, bet neprisivysim
Prognozuojama, kad kitais metais kainų augimas lėtės, tačiau ir toliau lenks infliaciją kitose ES šalyse. Pagrindinė priežastis – spartesnis algų didėjimas, kuris darys įtaką sąnaudoms.
„Tą galėtų kompensuoti darbo našumo augimas, bet būkime realistais. Nemanau, kad artimiausiu metu darbo našumas 8–9 proc. galėtų išaugti Lietuvoje. Jis vos juda ir nesimato jokio technologinio proveržio, kuris leistų tikėtis aktyvesnio darbo našumo augimo artimiausiais metais. Tai kainų augimas liks spartus, tik gal atkris tie komponentai, kurie šiais metais buvo prikabinti. Pavyzdžiui, alkoholio akcizų padidinimas“, – mano ekonomistas.
Anot jo, alkoholio kainų padidėjimas ketvirtadaliu prisidėjo prie bendro vartotojų kainų indekso paūmėjimo. Planai kitais metais didinti akcizą tabako gaminiams ir kurui neturėtų turėti tokios reikšmingos įtakos.
G. Nausėdos teigimu, nors infliacija liks pakankamai didelė, algos augs sparčiau ir Lietuvos situacija kitų šalių atžvilgiu statistikoje turėtų gerėti. Tačiau vargu, ar prisivysime latvius, o apie estus nė galvoti nereikėtų.
„Artimiausi kaimynai ne taip ir arti. Tad krepšinio terminais kalbant, jei mes atsiliekame 15 taškų ir įmesim du tris tritaškius, tie tritaškiai nepadės. Jie tik padės sumažinti skirtumą, bet neaplenkti. Manau, kad turime šansų kvėpuoti į nugarą latviams. O apie Estijos prisivijimą artimiausius 5–10 metų nėra jokių kalbų“, – tv3.lt komentuoja ekonomistas.
