• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klimatologė perspėja: klimato kaita darosi vis ekstremalesnė

Galime prarasti mūsų keturis metų laikus

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Vakar su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviais bei pedagogais buvo atvykusi susitikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Ji teigė, kad ši žiema yra netradicinė, nebūdinga Lietuvai, nors dar šiltesnė buvo prieš penkerius metus, ir tokios besniegės žiemos kartosis.

Grėsmingi pokyčiai dėl žmonių veiklos

Klimatologės teigimu, dėl viso to yra kalta per pastaruosius penkiasdešimt metų labai paspartėjusi klimato kaita dėl žmonių vykdomos veiklos, kuri teršia atmosferą. „Dabar atmosfera yra kosminis šiukšlynas: kosminius laivus dabar bijo paleisti – laukia, kol kokia nuolauža praskris, - sako A. Galvonaitė. - Todėl gerai, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu galų gale buvo pasiektas vienas rimtas dalykas – pripažinta, kad dėl tokios klimato kaitos yra kalti žmonės.“

Kartu klimatologė atkreipė visų dėmesį, kad nereikia painioti klimato su orais: klimatas esąs ilgalaikis procesas, o orai yra trumpalaikiai ir priklausantys nuo daugybės faktorių, kurių nė vienas sinoptikas negali nuspėti. Ji tai pailiustravo tokiu pavyzdžiu: nors televizijos laidoje pranešė apie karščiausią dieną, pati nustebo, kai pradėjo lyti. Pasirodo, kad lietaus debesis susiformavo todėl, jog tuo metu Balbieriškyje degė bažnyčia. O klimatą A. Galvonaitė lygino su namu, kuris gali ilgai stovėti, jei nebus išjudinta nė viena plyta, bet kai ji išjudinama, per tam tikrą laiką namas sugriūva. Tai yra, kai padaroma neigiama įtaka vienai klimato sferai, tai padaroma ir kitoms. Tad teršiama atmosfera daro poveikį visoms kitoms sferoms ir sulaukiama tam tikro atoveiksmio - klimato kaitos.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio klimato kaita įgauna labai didelį pagreitį, klimato šiltėjimo padariniai yra labai akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad ir šiemetis sniegas bei šaltis Jungtinėse Amerikos Valstijose yra klimato kaitos padarinys, nes žmogaus veikla naikina įvairius gamtos ciklus, nebelieka jų periodiškumo.

REKLAMA

„Viskas yra susiję: jei Australijoje pradeda degti miškai, tai Amerikoje lauk sniego nuošliaužų, jei Australijoje liūtys, tai Amerikoje lauk sausros. Ir visi šie procesai ekstremalėja, darosi pavojingesni ir padaro vis daugiau žalos“, - sako klimatologė.

Kol kas gyvename kaip Dievo užantyje

A. Galvonaitė teigia, kad jei šie procesai tęsis, galimi visų ekologinių sistemų pokyčiai, kurie ir dabar vyksta. „Lietuvoje 2007-2008 metų žiema ir visi metai buvo šilčiausi per 240 metų stebėjimo laikotarpį - vidutinė metinė temperatūra buvo aukštesnė 2,1 laipsnio ir mes gyvenome kaip Pietų Ispanijoje ar Šiaurės Afrikoje“, - sako klimatologė.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to Lietuvoje spygliuočiams medžiams pasidarė per karšta, atsirado labai daug naujų lapuočių – bukų, uosialapių klevų, taip pat ir įvairių parazitų: erkių, maliarinių uodų. Labai išplito Sosnovskio barščiai, kurie pernai Lietuvoje užėmė 15 tūkst. hektarų, o į Baltijos jūrą pradėjo atplaukti silkiniai rykliai, tropiniai krabai, kardžuvės, pavojingos medūzos ir atsirado naujų ligų.

A. Galvonaitės teigimu, tokius neįprastus pokyčius ir dėl to kilusias problemas jau pastebi ne vien klimatologai, bet ir statybininkai, kelininkai, transporto darbuotojai, medikai. Todėl jau daugelis žinybų suvokia, kad klimato kaita yra visų problema.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei jūs norite prarasti mūsų keturis metų laikus, jei jums nepatinka mūsų pušynai, jei norite sulaukti visokių parazitų, džiaukitės, kad klimatas pasikeis labai radikaliai. Tačiau atsiminkite, kad dabar mes gyvename kaip Dievo užantyje – pas mus stichinių reiškinių nėra“, - perspėja A. Galvonaitė ir primena prieš porą metų pro Šiaulius prasukusį viesulą, kuris pridarė nemažai žalos.

Jos teigimu, jei klimato kaita ir toliau dėl žmonių neatsakingumo tik spartės, tokie viesulai taps kasdienybe, čia nuolat siaus uraganiniai vėjai, škvalai, liūtys ir kils sausros. Tokios, kaip 1992 metais, kai šimtą parų išvis neiškrito nė lašas lietaus. Jau neskaitant to, kad 1994 metų vasarą Lietuvoje devynias paras laikėsi tropinė 35 laipsnių karščio temperatūra.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų