audronė galvonaitė

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, jog vėstantis klimatas Lietuvoje – ne tokia nereali prognozė. „Tirpstant Arkties vandenyno ledui, vanduo yra praskiedžiamas, į tą patį vandenyną patenka labai daug gėlo vandens. Yra pavojaus, kad Golfo srovė gali pakeisti savo tekėjimą arba nusileisti į dugną“, - tv3.lt sakė klimatologė A. Galvonaitė. Anot klimatologės, tai gali sukelti vėstantį klimatą bet kuriame pasaulio krašte, net ir Lietuvoje.

Vargu, ar dažnas žino, kada Lietuvoje pasirodė pirmasis orų prognozės biuletenis. Pasirodo, šiandien pirmajai prognozei mūsų šalyje sukanka 90 metų, kadangi ji paskelbta 1926 metų sausio 2-ąją. Šiandien retas įsivaizduoja savo dieną be orų prognozės, o kartais ir kelių. Portalas tv3.lt domėjosi, kokie esminiai pokyčiai įvyko. Iš fotolaboratorijų prie kompiuterių Kaip ir kiekvieną sritį, technologinė revoliucija pakeitė iš esmės.

Per mūsų slenkstį jau žengia rugpjūtis, paskutinis vasaros mėnuo. Tai mėnuo, kuomet oras pasiekia aukštumas, o ir jūra sušyla labiausiai per metus. Tad ko gi tikėtis šiemet? Pagal gismeteo.lt duomenis, pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis Vilniuje bus 19-24 laipsniai šilumos. Gali pasitaikyti nedidelis lietus, kartais ir didesnis lydimas perkūnijos bei žaibų, bus ir saulės. Naktimis laikysis 14-18 laipsnių šiluma. Likęs rugpjūtis, kol kas irgi atrodo panašiai.

Panašu, kad netrukus turistai ilsėtis keliaus ne į Įspaniją ar Italiją, o į Baltijos jūros šalis, tarp jų ir Lietuvą. Klimatologai prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo Europos Pietuose siaus gaisrai ir sausros, na o mes tradicinę lietuvišką vasarą – padoriai šiltą ir lietingą – jau greitai pamiršime. Nors iki oficialios vasaros pabaigos liko kiek daugiau nei dvi savaitės – po tropinių karščių – saulė ir šiluma iš Lietuvos nesitraukia.

„Aš labai dažnai sakau: nori savo kieme turėti krušą, viesulą, škvalą ar ką tik nori, – užsidenk namo stogą kokia nors ypatinga danga. Tai tikrai veikia“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Įvairios mokslinės studijos rodo, kad stogų dangos gali lemti ne tik ekstremalių reiškinių dažnį namo kieme, tačiau ir išgelbėti pasaulį nuo klimato perkaitimo.

Prasidedantis kalendorinis pavasaris žada šilumą, tačiau dar sulauksime permainingų orų. Tiesa, kovas žadamas šiltas. Jau dabar gamtoje pilna pavasario ženklų – iš šiltų kraštų sugrįžta paukščiai, brinksta pumpurai.   Šilta pradžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sako, kad ilgalaikės amerikiečių ir rusų prognozės rodo, kad kovas bus šiltas, balandis – artimas įprastam, o gegužė – šiek tiek vėsesnė.

Anksčiau uraganai turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Taip sako sinoptikė Audronė Galvonaitė. LRT Radijo klausytoja panoro sužinoti, kaip siaučiantys uraganai gauna vardus. „Dabar šėlsta uraganai: Anatolijus, Feliksas, Rita. Iš kur šita vardų kilmė?“ – domisi klausytoja. Sinoptikė A. Galvonaitė sako, kad uraganus pirmiausiai pastebėdavo jūreiviai.

Žinių radijas Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad į Lietuvą dar gali ateiti bobų vasara, tačiau garantijos, pasak jos, nėra. „Bobų vasara ateina arba rugsėjo pabaigoje, arba spalio pradžioje. Kai praeina šalnos, kai būna tokie gražūs, vaiskūs orai, tada būna bobų vasara. Gal ji dar bus. Kai kada ji būna du kartus, kai kada nebūna nė karto. Dabar nežinau, nes rugsėjis ir taip davė labai gražių orų, tad dėl bobų vasaros neaišku. Ji gali šiek tiek vėluoti“, – teigė A. Galvonaitė.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.