a. galvonaitė

Orai kasdien mums pateikia siurprizų, saulę keičia lietus, o šį – kruša. Klimatologė ir fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė sako, kad saulėtą dieną sau, o ir kaimynui, galima iššaukti krušą ar mažą lietų, tereikia šį tą žinoti apie gamtą. Taigi, nereiktų stebėtis, kai vasarą viename gatvės gale lyja, o kitame – šviečia saulė. Tai – ne raganavimas. Vasarą dažnai nutinka taip, kad lietus arba net škvalas siaučia labai mažoje teritorijoje.

Europos bušido čempionas, olimpinis rekordininkas, šachmatininkė ir net stipriausias pasaulio žmogus – tokiais neeiliniais veikėjais „apsiginklavusios“ politinės partijos šiemet mėgins užkariauti rinkėjų širdis Seimo rinkimuose.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtina, jog „tvarkiečių“ kandidatų į Seimą sąraše turėtų atsidurti garsi klimatologė Audronė Galvonaitė. „Atvirai sakant, viską parodys rytojus. Principinį sutikimą A. Galvonaitė yra davusi. Kas gali pasikeisti iki rytojaus ryto, aš nežinau, bet yra buvę tokių gyvenimo atvejų, kad žmogus per naktį atsibunda su kitokia nuomone. [...] Bet principinį sutikimą ji yra davusi“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Paksas.

„Aš labai dažnai sakau: nori savo kieme turėti krušą, viesulą, škvalą ar ką tik nori, – užsidenk namo stogą kokia nors ypatinga danga. Tai tikrai veikia“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Įvairios mokslinės studijos rodo, kad stogų dangos gali lemti ne tik ekstremalių reiškinių dažnį namo kieme, tačiau ir išgelbėti pasaulį nuo klimato perkaitimo.

Anksčiau uraganai turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Taip sako sinoptikė Audronė Galvonaitė. LRT Radijo klausytoja panoro sužinoti, kaip siaučiantys uraganai gauna vardus. „Dabar šėlsta uraganai: Anatolijus, Feliksas, Rita. Iš kur šita vardų kilmė?“ – domisi klausytoja. Sinoptikė A. Galvonaitė sako, kad uraganus pirmiausiai pastebėdavo jūreiviai.

Klimatologė Audronė Galvonaitė pripažįsta, kad šią sausio savaitę įsitvirtinusi teigiama temperatūra žiemai tapo beveik norma. Didelių šalčių neprognozuojama ir toliau. „Dar kas nors prisimena 2008-uosius metus, kai mes turėjome labai šiltą visą žiemą ir visai neturėjome sniego? Tokie klimato nuokrypiai dabar jau beveik norma. Pasižiūrėjome ir amerikiečių prognozes – jie prognozuoja tikrai labai šiltą sausį, vasarį ir netgi kovą. Manau, ir pas mus bus panašiai.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Vakar su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviais bei pedagogais buvo atvykusi susitikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Ji teigė, kad ši žiema yra netradicinė, nebūdinga Lietuvai, nors dar šiltesnė buvo prieš penkerius metus, ir tokios besniegės žiemos kartosis.

Vis dažniau perspėjama apie galingas audras bei itin stiprius vėjus, nors klimatologai tikina, kad nėra esminių vidutinio vėjo greičio pokyčių. Klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad susiklostė gana paradoksali situacija. Vis dažniau tarp žmonių kalbama, kad pastaraisiais metais itin sustiprėjo ir pagausėjo vėjai. Klimatologai ramina, kad taip nėra. „Vėjai nestiprėja, tik ekstremalių reiškinių skaičius dažnėja ir jie darosi pavojingesni. Gūsių, škvalų, ekstremalių reiškinių atsiranda.

Žmogus turi genetinę klimatinę atmintį. Todėl mūsų organizmas labiausiai pritaikytas gyventi ten, kur gimėme. Todėl po septynių dienų poilsio šiltuosiuose kraštuose neretai grįžtame labiau pavargę negu pailsėję. Tokias mintis Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje sveikatos konferencijoje išsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. Ar sveika Maldyvuose sutikti Naujuosius metus? A. Galvonaitė pateikė paprastą pavyzdį.