Vis dažniau perspėjama apie galingas audras bei itin stiprius vėjus, nors klimatologai tikina, kad nėra esminių vidutinio vėjo greičio pokyčių. Klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad susiklostė gana paradoksali situacija.
Vis dažniau tarp žmonių kalbama, kad pastaraisiais metais itin sustiprėjo ir pagausėjo vėjai. Klimatologai ramina, kad taip nėra. „Vėjai nestiprėja, tik ekstremalių reiškinių skaičius dažnėja ir jie darosi pavojingesni. Gūsių, škvalų, ekstremalių reiškinių atsiranda. Nieko naujo negaliu pasakyti – tai skatina klimato šiltėjimas“, – LRT.lt teigia klimatologė Audronė Galvonaitė.
Anot Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, klimatologo A. Bukančio, pastaruoju metu susiklostė gana paradoksali situacija – pagausėję ekstremalūs reiškiniai sukelia įspūdį, kad padaugėjo ir stipresnių vėjų.
„Jei vertintume vidutinį vėjo greitį, tai jokių esminių pokyčių nėra, tačiau jei skaičiuotume ekstremalius atvejus – škvalų ir viesulų skaičių, tai yra požymių, kad tokių reiškinių pasikartojimas auga“, – sako A. Bukantis.
Kaip jis teigia, škvalai susiję su didele griaunamąja jėga bei žala. „Tai žmonėms sukelia įspūdį, kuris susistiprina emocinį, psichologinių pojūtį, kad tokių reiškinių skaičius nepaprastai išaugo. Visgi jų buvo ir anksčiau. Taigi ekstremalių reiškinių skaičius didėja, tačiau vėjo greičio didėjimo tendencijų nėra“, – paaiškina VU profesorius.
Pasak A. Bukančio, atšilimas išties yra palankus ekstremalių reiškinių pasikartojimui bei jų pasireiškimo laiko išsiplėtimui. „Turiu omeny, kad vasaros reiškiniai ima reikštis pavasarį bei rudenį, žieminiai kartais persikelia į pavasarį, ir tokiu būdu plečiasi stiprumo diapazonas bei sezoninių skalių diapazonas“, – paaiškina klimatologas.
Ko galima tikėtis ateityje? A. Galvonaitė neguodžia – ateityje bus dar baisiau. „Grįžome iš Varšuvos, kur kalbėjome, kad tokių ekstremalių reiškinių, tokių kaip uraganas, koks buvo Filipinuose, jų tik didės ir pavojingumas ekstremalės. Teks su tuo susitaikyti ir galvoti, kaip viso to išvengti, mėginti sustabdyti tą reikalą. Buvo tartasi aršiai ir palikta tvirtinti 2015-aisiais“, – tęsia A. Galvonaitė.
Panašiai galvoja ir A. Bukantis. Pasak jo, tokie klausimai yra aktualūs daugeliui pasaulio regionų, ir kiekvienas regionas turi savų ypatimų – vienose esą daugėja sausrų, kituose – karščio bangų, ekstremalių vėjų. „Tačiau tikėtis, kad tas ekstremalumas sumažės per artimiausius dešimtmečius, nėra jokio pagrindo. Didesnė tikimybė, kad ekstremalumas augs“, – sako VU profesorius.
Vytenis Radžiūnas
