JAV dienraščio „The New York Times“ teigimu, Kinijos bankai apie tokią centrinio šalies banko politiką sužinojo bent savaitę anksčiau ir ėmė nerimauti dėl galimo kapitalo stygiaus. Tokios naujienos lėmė pastebimai ūgtelėjusią tarpbankinių palūkanų normą, kuri per kelias dienas svyravo nuo 2 proc. iki 25 proc., kol galiausiai stabilizavosi ties 6,64 proc. riba.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Kinijos centrinio banko veiksmai pakankamai logiški turint omenyje ekonominius šalies sunkumus per pastaruosius kelerius metus. „Buvo baimių dėl nekilnojamojo turto burbulo, dėl per staigaus ekonomikos lėtėjimo. Turint omenyje, kad valdžios institucijos turi instrumentus, kurių rinkos ekonomikos sau leisti negali, nemanau, kad tokie veiksmai leidžia įžvelgti kažkokią desperaciją“, – pasakojo G. Nausėda.
Slepia milžiniškas skolas
Niekam ne paslaptis, kad vienpartinėje socialistinėje Kinijoje gausu šešėlinių bankų, kurių veiklos principas primena Vakaruose įprastus investicinius bankus. Baiminamasi, kad tokio tipo bankai slepia milžinišką rizikingų paskolų kiekį, kurios ilgainiui gali virsti finansine katastrofa, panašia į buvusią Jungtinėse Valstijose prieš šešerius metus.
Verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ skaičiavimais, vadinami šešėliniai Kinijos bankai 2010 – 2012 metais padvigubino kreditavimo apimtis ir išdavė paskolų, kurių vertė siekia 4 trln. eurų (13,8 trln. litų) arba 69 proc. šalies BVP. Tokie duomenys rodo, kad šešėlinė rinka dydžiu nedaug atsilieka nuo komercinių Kinijos bankų.
Problemos dėl reguliavimo stokos
Pagrindinė problema, kad šešėliniai bankai yra beveik nereguliuojami, tad įvertinti tikrąjį suteiktų paskolų mastą gali tokių institucijų šeimininkai ir Kinijos valdžia. „Labiausiai nerimą kelia tai, kad paslėpta skola galiausiai su trenksmu atsidurs valstybės finansų balanse ir ims stabdyti Kinijos ekonomiką“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo Harvardo universiteto ekonomistas ir buvęs Taprtautinio Valiutos Fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Kennethas Rogoffas.
„Kinijos valdžia puikiai žino, kad kai kurie bankai užsiima ne itin skaidria veikla. Kai kurie jų akivaizdžiai investuoja į finansų piramides, tikėdamiesi greitų pinigų, tačiau dabartinės valdžios žinutės leidžia suprasti, kad tokiems bankams nevertėtų tikėtis pagalbos, kuomet toks kortų namelis subyrės“, – „The Wall Street Journal“ pasakojo Vašingtone įsikūrusio analinio centro „Carnagie endowment for international peace“ vyresnysis analitikas Yukonas Huangas.
Lietuva pajustų problemas
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas naujienų portalui Ekonomika.lt pasakojo, kad nors Kinijos ir Lietuvos nesieja artimi prekybos santykiai, Lietuva krizės Azijoje padarinius pajustų per pusmetį.
„Tiesioginės prekybos beveik nėra, tačiau mūsų eksporto partneriai Kinijoje parduoda nemenką dalį savo produkcijos. Tai Vokietija, Skandinavijos šalys ir Suomija. Lėtėjant Kinijos ekonomikai mažės ir šių šalių produkcijos paklausa, taigi Lietuvos eksporto rinkose liks mažiau lėšų lietuviškai produkcijai įsigyti“, – sakė S. Besagirskas.
G. Nausėdos manymu grėsmė dėl nereguliuojamų finansinių institucijų egzistuoja visad, tačiau nežinant tikrojo blogųjų paskolų masto baimintis nevertėtų. „Kadangi jie lygiai taip, kaip ir komerciniai bankai prisideda prie pinigų dauginimo proceso, egzistuoja finansinių bėdų tikimybė, tačiau šiandien dar labai sunku pasakyti viso šito mastą“, – pasakojo ekonomistas.
