Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kinijos ekonomistai sako nesitikėję, kad pasaulis nusisuks nuo kiniškų prekių. Šiais metais jie laukė 4 proc. didesnio eksporto, tačiau jis 3 proc. mažesnis nei pernai.
Vieni ekonomistai neigiamus rodiklius sieja su ekonomikos nuosmukiu Vakaruose, kur Kinija dažniausiai siunčia prekes, ir įspėja šalį, kad mažėjanti prekyba atsilieps Kinijos ekonomikos augimui. Kiti sako, kad duomenys prastesni todėl, kad Kinijos pareigūnai pagaliau ėmė kruopščiau tikrinti šalies eksportuotojus.
Duomenys kelia nerimą Kinijos politikams, kurie neseniai griebėsi finansuoti naują ekonomikos skatinimo planą. Ūkis vis dar įtikinamai auga: pirmą metų ketvirtį šoktelėjo beveik 8 proc., tačiau prekybai neatsigavus tempas gali lėtėti.
Pasaulio bankas ir tarptautinis valiutos fondas neseniai Kinijai nubrėžė niūresnes ekonomikos augimo prognozes nei anksčiau.
„Atrodo, kad pasaulinė paklausa mažėja. Ypač svarbi padėtis Europoje. Ten viso regiono augimas jau kurį laiką lėtas, beveik neigiamas“, – komentuoja Azijos ekonomikos ekspertas Peteris McGuire.
Vakarų ekonomistai seniai ragina Kiniją verčiau skatinti vartoti viduje, o ne pernelyg rūpintis prekyba. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad į pačią Kiniją prekių įvežta procentų mažiau nei pernai, nors ekonomistai tikėjosi 8 proc. augimo. Ar tai rodo, kad ir Kinijos vartotojai negali pirkti tiek daug, kiek iš jų tikisi ekonomistai?
„Vis bandau rasti regionų, kurie augtų, bet augimas atrodo nežymus. Australijoje jis menkas, ir visame pasaulyje neatrodo įkvėpiantis. Todėl tai, kas vyksta yra normalu. Augome daug metų, o dabar akivaizdu, kad taip negali būti visada“, – teigia P. McGuire.
Kiti ekonomistai mano, kad prastesnius rodiklius Kinija užfiksavo, nes kruopščiau tikrino verslininkus. Pastaruoju metu aukšti prekybos skaičiai kėlė įtarimą, nes tendencija regione buvo neigiama. Todėl ekonomistai ėmė svarstyti ar tik Kinijos eksportuotojai neklastoja duomenų, o per šalies sieną galimai kursuoja daug spekuliatyvių finansų.
