REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaunas dėl savo duobėtų gatvių jau kuris laikas traukiamas per dantį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Meras Andrius Kupčinskas pernelyg nesureikšmina pašaipų ir sako, kad tam yra objektyvios priežastys.

Kaunas dėl savo duobėtų gatvių jau kuris laikas traukiamas per dantį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Meras Andrius Kupčinskas pernelyg nesureikšmina pašaipų ir sako, kad tam yra objektyvios priežastys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kauno duobės jau tapo interneto pajuokos objektu. Jos lyginamos su Marso ir Mėnulio krateriais. Kodėl nepavyksta jų sutvarkyti?

REKLAMA

Žiemą ne tik Kaune ar kituose Lietuvos miestuose, bet ir kaimyninėse valstybėse rimti gatvių tvarkymo darbai nevykdomi. Žiema daro savo - tiek druskos, tiek ir permainingas oras veikia gatves. Ypač tiestas sovietmečiu, kuomet apie jokius rimtesnius gatvių pagrindus nebuvo nė kalbos. Žvelgiant plačiau, pagrindinė problema yra netolygus valstybinių lėšų paskirstymas magistraliniams keliams ir miestų gatvėms. Visi Kauno vairuotojai, pildamiesi degalus, per metus sumoka per 200 mln. Lt akcizo.

REKLAMA
REKLAMA

Ar numanote, kiek iš šios sumos atitenka Kauno gatvių tvarkymui? Kiek daugiau nei 10 mln. Lt. Visa kita atitenka magistralinės reikšmės keliams ir autostradoms, kurių yra tik apie 20 tūkst. km palyginus su 60 tūkst. km vietinės reikšmės kelių Lietuvoje. Taigi iš kauniečių vairuotojų sumokamo akcizo mokesčio Kauno gatvėms lieka tik viena dvidešimtoji dalis. Priminsiu, kad Kaune yra daugiau nei 960 km gatvių. Kelių priežiūros įstatyme nustatyta, jog miestų gatvių remontui kasmet skiriama tik 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, o net 80 proc. atitenka valstybės reikšmės kelių remontui bei tiesimui. Manau, sutiksite, jog ši proporcija neatitinka šiandieninės situacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Balandžio 1-ąją vandalai nuniokojo Kauno žurnalistų namus. Žurnalistų bendruomenė suskubo aukoti lėšas nuostoliams padengti. Ar miestas gali prisidėti kad ir simboline parama?

Simboline parama tikrai galime prisidėti. Palaikau Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo Dainiaus Radzevičiaus paskelbtą iniciatyvą, kurios metu visi raginami paremti nukentėjusį LŽS Kauno skyrių. Jei tik reikia, galima paprašyti bendrovės „Kauno švara“, kad padėtų sutvarkyti aplinką, išvežtų šiukšles.

Esate dviračių entuziastas. Kokių naujovių šiemet galite pažadėti kolegoms-dviratininkams?

Šiais metais Kaune vyks jau tradiciniu tapęs Kauno dviračių maratonas, kasmet sutraukiantis vis didesnį kiekį dviračių entuziastų. Kalbant apie naujus dviračių takus, šįmet bus įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas po P. Vileišio tiltu. Jis sujungs Nemuno krantinės, Jonavos g. ir Raudondvario pl. dviračių ir pėsčiųjų takus. Prie trijų metrų pločio dviračių ir pėsčiųjų tako bus įrengtas apšvietimas.

REKLAMA

Taip pat bus nutiestas naujas dviračių takas Neries krantinė - Jotvingių g. Be to, baigiamas rekonstruoti Parodos kalnas bus pritaikytas dviratininkams.

Po Ūkio banko žlugimo krepšinio sirgaliai jaučiasi tarsi nežinioje dėl Kauno „Žalgirio“ komandos. Ji seniai tapo neatsiejama miesto tapatybės dalimi. Kaip jūs įsivaizduojate „Žalgirio“ ateitį?

„Žalgirio“ ateitį įsivaizduoju neatsiejamą nuo Žalgirio arenos, kuri sudaro puikias sąlygas pačiam klubui pritraukti rimtus investuotojus, rėmėjus bei ženklią dalį biudžeto surinkti iš lėšų, gautų už parduotus bilietus. Viena arena „Žalgiriui“ suteikia galimybę per metus surinkti apie 10 mln. Lt. Miestas sukūrė klubui labai palankią infrastruktūrą, reikia tik tinkamai ja naudotis. Nuolat palaikome ryšį su naujuoju „Žalgirio“ klubo vadovu Pauliumi Motiejūnu ir kasdien ieškome sprendimų.

REKLAMA

Šildymo sezonas baigėsi, tačiau miestiečiams kelia nerimą tai, kad šilumos kainos Kaune vienos didžiausių šalyje. Kokius sprendimus matote?

Sukurti konkurenciją didžiuosiuose miestuose yra kur kas sunkiau nei mažuosiuose dėl reikalingo šilumos kiekio. Esminių pokyčių pavyks pasiekti bendrovei „Kauno energija“ atnaujinus savus gamybos šaltinius, kurie galės gaminti šilumą už konkurencingą kainą. Šiuo metu „Kauno energija“ vykdo arba rengiasi vykdyti „Inkaro“, „Šilko“, Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekonstrukciją. Taip pat dideles viltis siejame su Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, pritaikant ją biokurui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauji žemės mokesčio tarifai. Labiausiai sunerimę yra privačių namų ir žemės savininkai. Iš kitos pusės tarsi ir reikėtų papildyti Kauno miesto biudžetą. Ką galite pasakyti gyventojams?

Kalbant apie žemės mokestį, noriu pabrėžti, kad mokesčio dydį visų pirma lemia Registrų centro nustatoma konkretaus sklypo vertė, o ne savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas. Šiek tiek sumaišties įnešė besikeičianti žemės mokesčio skaičiavimo metodika. Nuo šiol mokestis bus apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę. Gyvenamosios paskirties žemei Kauno miesto savivaldybėje taikomas vienodas 0,6 proc. dydžio žemės mokesčio tarifas. Todėl reali suma, kurią konkrečiam asmeniui teks mokėti, priklausys nuo jo turimo sklypo vertės. Žaliakalnyje, Centre ar kituose aukštesne žemės rinkos kaina pasižyminčiuose rajonuose gyvenantiems kauniečiams šis mokestis gali šiek tiek išaugti, tuo tarpu Petrašiūnuose, Žemuosiuose Šančiuose ar Palemone esančių sklypų savininkams žemės mokestis veikiausiai sumažės.

REKLAMA

Ypač Vilniaus miesto valdžia konfliktuoja su centrine valdžia. Savo ruožtu Kaunas, susidaro įspūdis, apskritai su Vyriausybe nebendrauja. Mieste neįgyvendinami jokie stambūs projektai. Kaip manote, kodėl taip yra?

Nežinau, koks įspūdis susidaro, tačiau tikrai nevengiu bendrauti. Dažnai tenka susitikti ir su ministrais ar viceministrais, ir su kitais atsakingais ministerijų atstovais. Su beveik visais dabartinės Vyriausybės ministrais jau esu susitikęs, artimiausiu metu planuoju susitikti su Kultūros ministru, kuomet jis Kaune praleis visą dieną.

REKLAMA

Su tuo, kad Kaune neva neįgyvendinami jokie stambūs projektai drįsčiau nesutikti. Ar „Žalgirio“ arena nėra stambus projektas? Ar baigiamas moderniausias šalyje plaukimo baseinas „Girstutyje“ nėra stambus projektas? Sąrašą galėčiau tęsti toliau, jei tik laikraštyje būtų užtektinai vietos. Nė viena mūsų pateikta paraiška dėl ES struktūrinių fondų paramos nebuvo atmesta. Šiuo metu didžiausias įgyvendinamas projektas – Santakos slėnis, vertas 90 mln. Lt – priklauso universitetui, bet ir čia savivaldybė maksimaliai greitai koregavo detaliuosius planus ir sudarė visas galimybes, kad investicijos ateitų į Kauną. Jeigu suskaičiuotume visus Kaune vykdomus projektus, jų vertė siektų ne šimtus milijonų, o milijardus litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčiai vėl renkamos lėšos. Šįkart šventovės aplinkai sutvarkyti. Per specialų TV projektą organizatoriams pavyko surinkti daugiau nei 146 tūkst. Lt. Ar Kauno dvasininkija kreipėsi į jus dėl galimos paramos?

Mes nuolat bendradarbiaujame su Kauno arkivyskupijos kurija. Prieš trejus metus esame patvirtinę Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai programą ir nuolat skiriame atitinkamą dėmesį. Tokiu būdu buvo sutvarkytos Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos grindys, pastatytas popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas Santakoje, sutvarkyta Šilainiuose esanti Kauno Šv. Dvasios bažnyčia. Savivaldybė kasmet skiria iki 0,5 mln. Lt. Šiuo metu turime puikią galimybę sutvarkyti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinką. Vykdant A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją radome carinius akmenis, kuriuos ketiname panaudoti kiek kitaip nei buvo panaudotos Vilniaus Gedimino prospekto trinkelės. Finansuojant šį projektą savivaldybės indėlis bus didžiausias. Be to, nutarėme surengti paramos akciją, kurios metu jau surinkta maždaug 150 tūkst. Lt.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų