„Bloomberg“: Putinas po JAV rinkimų ketina suintensyvinti atakas prieš Ukrainą
Rusija nebetiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugebės priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą Maskvai palankiomis sąlygomis, todėl po JAV rinkimų planuoja suintensyvinti smūgius Ukrainai. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „Bloomberg“.
Kyjive sutrikus elektros tiekimui steigiami šildymo punktai
Kyjive steigiami šildymo punktai, pirmiausia tose vietovėse, kur elektros tiekimo padėtis sudėtingiausia, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Vytalijus Klyčko.
Pasak jo, šiuose punktuose žmonės galės įkrauti telefonus ir kitus įrenginius, taip pat išgerti karštos arbatos.
V. Klyčko pabrėžė, kad Rusija toliau naikina Ukrainos elektros tinklą: apgadinta ir elektros gamybos, ir perdavimo infrastruktūra. Per pastarųjų dienų atakas apgadinti ir Kyjivo regioninio energetikos mazgo objektai. Specialistai šalina atakų padarinius.
Nuo praėjusios nakties vyksta viena iš didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos sektorių.
Kyjive ir keliuose šalies regionuose taikomi avariniai elektros tiekimo nutraukimai.
Be to, sostinėje laikinai nutrauktas vandens tiekimas, nes dėl elektros tiekimo sutrikimų neveikia vandens tiekimo bendrovės „Kyjivvodokanal“ įrenginiai. Taip pat sutriko elektrinio viešojo transporto eismas.
Merzas žada toliau remti Ukrainos oro gynybą ir energetikos sektorių
Vokietija toliau padės Ukrainai stiprinti oro gynybą ir energetikos sektorių. Iki šių metų pabaigos ji ketina suteikti papildomą paramą, kad šalis galėtų pasirengti žiemai, antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Šiuo sunkiu metu Ukraina gali tvirtai pasikliauti Vokietija. Mes ir toliau nuosekliai ją remiame. Artėjant žiemai svarbiausi du dalykai – oro gynyba ir energetikos sektorius“, – sakė F. Merzas.
Kanclerio teigimu, Vokietija jau pradėjo įgyvendinti pagalbos Ukrainai priemones abiejose srityse.
„Jau pradėjome teikti papildomą pagalbą abiejose srityse Kyjive ir dabar ją įgyvendiname. Iki šių metų pabaigos norime suteikti papildomą paramą, padėsiančią Ukrainai pasirengti žiemai, ir prisidėti prie energijos tiekimo užtikrinimo“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.
F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietijos įmonės pasirengusios prisidėti prie paramos Ukrainai. Pasak jo, bendradarbiavimą ketinama stiprinti lapkričio 20 d. Berlyne vyksiančiame devintajame Vokietijos ir Ukrainos ekonomikos forume.
F. Merzas taip pat paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne vyks Norinčiųjų koalicijos valstybių vadovų susitikimas. Jame bus tariamasi dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m. apimties, pirmiausia dėl karinės paramos.
Rusijos pajėgos numetė prie Kramatorsko keturias bombas: žuvo žmogus, penki sužeisti
Donecko srityje Rusijos pajėgos Kramatorsko pakraštyje numetė keturias aviacines bombas. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar penki buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
Pranešime sakoma, kad antradienį 11.33 val. Rusijos pajėgos numetė keturias aviacines bombas FAB-250 su UMPK valdymo moduliais ant Kramatorsko bendruomenės Jasnohirkos kaimo. Bombos pataikė į gyvenamąjį rajoną.
„Per ataką žuvo moteris. Taip pat nukentėjo viena šeima: sužeisti 64 metų sutuoktiniai ir jų 29 bei 40 metų sūnūs. Sužeistas ir jų kaimynas“, – sakoma pranešime.
Prokuratūros duomenimis, nukentėjusieji patyrė skeveldrinių ir sprogimo sukeltų sužalojimų, taip pat smegenų sukrėtimų. Smūgių vietose apgadinta 16 privačių namų.
Kramatorsko apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo karo nusikaltimo.
Putinas oro smūgiais nualino Kyjivą: miestas liko be vandens
Dėl Rusijos raketų ir dronų atakų ir sostinės energetikos infrastruktūros pažeidimų buvo išjungtas elektros tiekimas pagrindiniams bendrovės „Kyivvodokanal“ vandentiekio objektams, skelbiama UNIAN.
Mieste šiuo metu dėl to laikinai nėra tiekiamas vanduo.
Rusijos pajėgos 2026 m. vasarą ir rudenį sustiprino oro smūgius Ukrainos sostinei. Kremlius tokiu būdu tikisi priversti ukrainiečius kapituliuoti prieš lapkričio 11-ąją numatytas trišales derybas. Per ketverius metus karo Rusijos pajėgos nepajėgė pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybos ir įsivėlė į sekinančias kovas, todėl pastaruoju metu ėmėsi naikinti užnugarį.
ES derybose su Ukraina Vengrija nebekelia kliūčių
Vengrijos valdžia neturi naujų esminių prieštaravimų dėl likusių dviejų skyrių atvėrimo derybose dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES), interviu leidiniui „Euronews“ sakė Ukrainos atstovas ES Tarasas Kačka.
Jo įsitikinimu, iki metų pabaigos galėtų būti atvertos likusios dvi – ketvirtoji ir penktoji – derybų grupės.
T. Kačkos teigimu, žodis „blokavimas“ klaidina. Jis paaiškino, kad Budapeštas paprašė papildomo laiko išnagrinėti dokumentus, susijusius su kitu derybų etapu.
Spalio 20 ir 27 d. vykusiuose ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose Vengrija nesutiko patvirtinti dviejų derybų grupių patikros rezultatų, nors anksčiau tą mėnesį buvo atsiėmusi prieštaravimus dėl kitų dviejų grupių.
T. Kačkos teigimu, Vengrijos vyriausybė nori daugiau laiko išsamiai išnagrinėti dokumentus.
Paklaustas, ar Budapešto pozicija vis dar susijusi su tautinių mažumų teise į mokslą, T. Kačka atsakė, kad ši problema, seniai kelianti įtampą tarp abiejų šalių, jau išspręsta.
„Nėra jokių esminių reikalavimų, nesutarimų ar nuogąstavimų“, – sakė jis ir paaiškino, kad delsiama tik todėl, jog reikia peržiūrėti kelis šimtus puslapių dokumentų.
Spalį Ukraina pakeitė tautinių mažumų švietimą reglamentuojančius teisės aktus ir taip sudarė sąlygas atverti dar du derybų skyrius. Iš viso jau atverti keturi iš šešių skyrių.
T. Kačka patvirtino, kad atnaujintos taisyklės jau įgyvendinamos Ukrainos mokyklose.
„Ypatingas momentas JAV istorijoje“: Melania Trump priims Rusijos ir Ukrainos atstovus
JAV pirmoji ponia Melania Trump Vašingtone priims Rusijos ir Ukrainos atstovus, antradienį pranešė Baltieji rūmai, tačiau nenurodė nei susitikimo datos, nei kas jame galėtų dalyvauti.
Abiejų kariaujančių šalių atstovų susitikimas vyks Baltuosiuose rūmuose ir taps „ypatinga akimirka Amerikos istorijoje“, teigiama pranešime.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žmona ketvirtadienį taip pat paskelbs pareiškimą apie neseniai pasibaigusias keturių dienų trukmės paliaubas pietinėje Chersono srityje, nurodė Baltieji rūmai.
Šios paliaubos, apie kurias M. Trump paskelbė spalio 23 d. ir kurios įsigaliojo spalio 27 d., buvo ilgiausia kovos veiksmų pertrauka per visą karą, sudariusi sąlygas civiliams gyventojams išvykti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto.
Melania Trump Baltuosiuose rūmuose žada priimti Ukrainos ir Rusijos atstovus
Reaguodama į tebesitęsiančias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, duodamas interviu „PBS News“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymu sutiko neatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų su sąlyga, kad Rusija nustos atakuoti Ukrainos energetikos sistemą.
„Pasakiau: „Gerai, mes to nedarysime, jei Rusija neatakuos mūsų energetikos sistemos.“ Tačiau Rusija tai padarė kelis kartus. Tai buvo siaubingos, masinės atakos, labai sunkios mūsų žmonėms. Turėjome didžiulių problemų dėl elektros tiekimo. Todėl ir atsakėme (rusams)“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina prašė D. Trumpo susisiekti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir paraginti jį pritarti JAV prezidento pasiūlytoms energetinėms paliauboms.
„Kas jiems yra skausminga? Pirmiausia – naftos perdirbimo gamyklos, nafta, energetika, dujos ir t.t., taip pat dyzelinas. Todėl taip ir pasielgėme“, – paaiškino jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad viešai paskelbė apie Ukrainos pasirengimą neatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, tikėdamasis, jog Rusija atsakys tuo pačiu ir nutrauks atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Tačiau Rusija atakas tęsė.
„Visas šias dienas jie mus atakavo. O praėjus šioms keturioms dienoms mes atsakėme“, – nurodė jis.
Rusijos dronas Ukrainos Kyjivo srityje pataikė į namą, žuvo 14-metis vaikas
Per Rusijos drono smūgį Ukrainos Kyjivo srityje žuvo 14-metis vaikas, platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.
„Šiandien Rusija Chotivo kaime, Obuchivo rajone, nužudė 14-metį vaiką. Priešo dronas pataikė tiesiai į privatų namą, kuris užsiliepsnojo ir buvo visiškai sugriautas. Pranešama, kad buvo sužeistas ir vienas iš vaiko tėvų“, – sakė jis.
Ugniagesiai gesina gaisrą.
Prie namo Kyjivo srityje kilo susirėmimai: pasklido gandai apie rūsyje laikomus karius
Lapkričio 2 d. vakare Petropavlivskos Borščahivkos kaime Kyjivo srityje vietiniai gyventojai būriavosi prie privataus gyvenamojo namo. To priežastis – internete pasirodžiusi informacija, kad jo rūsyje tariamai laikomi ir kankinami mobilizuoti kariai, rašo „RBC-Ukraine“.
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras dėl incidento pradėjo tyrimą.
Daugiau skaitykite čia.
Trečiadienį Briuselyje susitiks Europos, JAV ir Ukrainos derybininkai
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį Briuselyje surengs susitikimą dėl Ukrainos. Jame dalyvaus Kyjivo, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, NATO ir Pasaulio banko atstovai, antradienį pranešė Europos Komisija.
„Šis susitikimas bus ankstesnių Majamyje vykusių Ukrainos ir JAV derybų tęsinys. Jomis siekiama ilgalaikės ir tvarios taikos Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.
Berlyne – svarbus Zelenskio vizitas: įvardijo 2 prioritetus
Pradėdamas vizitą Berlyne, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino suteikti jo šaliai paramą oro gynybos ir energetikos srityse.
Šios dvi temos yra „šiandienos pokalbių Berlyne prioritetai“, antradienį atvykęs į Vokietijos sostinę socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis. Pasak jo, šiais klausimais būtinas „diplomatinis koordinavimas“.
„Visi esame suinteresuoti saugumu, stabilumu ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos apsauga“, – rašė Ukrainos prezidentas.
„Dabar turime bendradarbiauti, kad šiuos principus paverstume konkrečiais sprendimais ir veiksmais“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis padėkojo Vokietijai „už jos pasirengimą remti mūsų pastangas apsaugoti gyvybes“. Abi šalis, anot jo, sieja „labai reikšmingas bendradarbiavimas“.
Ukrainos prezidentas kalbėjo apie netrukus vyksiančius „svarbius susitikimus“. Per susitikimą su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu gali būti aptartas ir pasirengimas po dviejų savaičių Berlyne vyksiančiam vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimui. Šiai koalicijai priklauso šalys, remiančios Ukrainą kare su Rusija.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą, todėl smarkiai išaugo civilių aukų skaičius. Daugelis smūgių nukreipiami į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl šaliai gali grėsti itin sunki karo žiema.
Ukrainos oro gynybai trūksta ginkluotės ir įrangos, todėl ji nepajėgia pakankamai veiksmingai atremti Rusijos atakų.
Kinijos ir Rusijos gynybos pareigūnai giria kaip niekada glaudžius šalių ryšius
Pekinas ir Maskva antradienį gyrė kaip niekada glaudžius dvišalius santykius, Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui atvykus į Kinijos sostinę stiprinti abiejų šalių karinio bendradarbiavimo.
Nuo 2022 m., kai prasidėjo karas Ukrainoje, Maskva siekia glaudesnių santykių su Kinija. Pekinas tvirtina besilaikantis neutralumo, tačiau niekada nepasmerkė Rusijos invazijos ir vietoj to ragino surengti taikos derybas.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, per vizitą A. Belousovas pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos partnerystė pasiekė precedento neturintį lygį.
Ministerija pridūrė, kad dvišaliai santykiai grindžiami asmeniniais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo ryšiais.
A. Belousovas susitiko su Zhang Shengminu, Kinijos centrinės karinės komisijos, vadovaujančios šalies ginkluotosioms pajėgoms, pirmininko pavaduotoju. Komisijai vadovauja Xi Jinpingas.
Kinijos gynybos ministerijos pranešimu, Zhang Shengminas pareiškė, kad vadovaujant V. Putinui ir Xi Jinpingui abiejų šalių santykiai įžengė į naują etapą, kuriam būdinga didesnė dinamika ir spartesnė plėtra.
Zhang Shengminas pridūrė, kad Kinija pasirengusi bendradarbiauti su Rusija siekdama stiprinti abipusį pasitikėjimą karinėje srityje.
„Šios pastangos padės geriau apsaugoti abiejų šalių suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus“, – sakė jis.
Pastaraisiais metais Kinijos ir Rusijos kariuomenės nuolat rengia bendras pratybas. Vakarų ir kai kurių kitų šalių vyriausybės į šį bendradarbiavimą žiūri įtariai, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą.
Gynybos pareigūnų susitikimas Pekine įvyko prieš lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste rengiamą Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimą.
V. Putinas pareiškė ketinantis dalyvauti šiame susitikime. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat yra užsiminęs, kad gali jame dalyvauti. Kremlius rugsėjį pranešė, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptarė galimybę per aukščiausiojo lygio susitikimą surengti trišalį susitikimą su Xi Jinpingu.
Iš JAV – raginimas NATO šalims dėl Ukrainos: prašys atverti pinigines
JAV ketina paraginti NATO sąjungininkus skirti daugiau lėšų ginklų pirkimui Ukrainai, pranešė „Bloomberg“ informuoti šaltiniai.
Anot jų, papildomas finansavimas reikalingas PURL programai – „Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašui“.
Taip pat pažymima, kad šiuo metu Vašingtonas dar negavo apie 2 mlrd. JAV dolerių už jau patvirtintas ginklų partijas.
„Bloomberg“ šaltiniai pabrėžė, kad JAV yra pasirengusios tiekti ginklus iki apmokėjimo gavimo, tačiau tai didina programos deficitą.
JAV ir NATO šalys PURL mechanizmą pradėjo taikyti 2025 m. liepos mėn., kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė skirti lėšų pagalbai Kyjivui. Pagal šią programą Šiaurės Atlanto aljanso šalys apmoka ginklų ir šaudmenų pirkimus iš JAV Ukrainos kariuomenės poreikiams tenkinti.
JAV grasino sustabdyti tiekimą
Praėjusį mėnesį JAV grasino sustabdyti tiekimą pagal šią programą, reaguodamos į Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Tačiau šis grasinimas nebuvo įgyvendintas, ir programa toliau veikė, pažymėjo „Bloomberg“ šaltiniai.
Vis dėlto, jų teigimu, D. Trumpo pareiškimai šiuo klausimu sukėlė sumaištį tarp sąjungininkų ir kartais apsunkino pastangas įtikinti juos skirti lėšų programos finansavimui.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė, kad Kyjivas jau beveik mėnesį laukia, kol bus suderinti „Patriot“ ir „NASAMS“ raketų tiekimai. Jo teigimu, šiais metais Ukraina per mėnesį gauna vidutiniškai vos 12 raketų „Patriot“ sistemoms.
Pentagonas užtikrino, kad JAV politika nepasikeitė, o PURL programa „toliau veikia be pokyčių“.
Europoje – baimė, kad JAV parama Kyjivui atsidūrė pavojuje
Tuo tarpu, kaip pranešė „Politico“ NATO diplomatai, Europos sąjungininkai baiminasi, kad Vašingtono parama Ukrainai atsidurs pavojuje po JAV vidurio kadencijos rinkimų.
Visų pirma, jų teigimu, D. Trumpas gali sustiprinti spaudimą aljansui, įskaitant pagalbos Kyjivui programos apribojimą. Tuo tarpu Europos šalims bus sunku kompensuoti galimą JAV ginklų tiekimo sumažėjimą.
Kremlius patvirtino, kad derybos su JAV ir Ukraina vyks Abu Dabyje lapkričio 10–11 dienomis
Kremlius antradienį patvirtino, kad kitą savaitę Abu Dabyje vyks JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą.
„Rusijos delegacija lapkričio 10–11 dienomis vyks į Abu Dabį dalyvauti trišalėse derybose“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskvai susitikime atstovaus prezidento padėjėjas ir buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
Kaliningrade – milžiniškas projektas: Kremlius stato „naują akį“ į Europą
Kremlius vis labiau artėja prie to, kad atvertų savo „naują akį“ į Europą. Remiantis pranešimais, Kaliningrade beveik baigtas statyti milžiniškas radaro kompleksas, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
Žvelgiant iš viršaus, matyti trys išsiskleidžiančios šio milžiniško objekto atšakos, kurių kiekvienos ilgis viršija 500 metrų.
Daugiau skaitykite čia.
Po Rusijos atakos Žytomyro srityje be elektros liko 130 gyvenviečių
Rusijos pajėgos naktį į lapkričio 3 d. atakavo energetikos objektą Ukrainos Žytomyro srityje, dėl to be elektros liko 130 gyvenviečių.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka, skelbia „Ukrinform“.
Pasak jo, per naktį į antradienį surengtą didelio masto kombinuotą ataką prieš Ukrainą Rusijos pajėgos smogė Žytomyro srities energetikos infrastruktūrai.
Lapkričio 3-iosios rytą be elektros buvo likę apie 130 gyvenviečių – ir jose esantys daugiau kaip 180 tūkst. vartotojų.
Per ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas. Energetikai tęsia elektros tiekimo atkūrimo darbus srities gyventojams.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 3-osios rytą Kyjive, Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse buvo įvesti avariniai elektros tiekimo apribojimai.
Zelenskis antradienį lankysis Berlyne
Prieš naujas Rusijos ir Ukrainos derybas dėl karo užbaigimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyksta į Berlyną, praneša agentūra „dpa“.
„Jis netrukus, apie vidurdienį, vėl bus pas mane“, – sakydamas kalbą Berlyno prekybos ir pramonės rūmuose pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Saugumo sumetimais apie vizitą iš anksto nebuvo paskelbta.
Prieš pat V. Zelenskio atvykimą JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas paskelbė, kad kitą antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje vyks naujas Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundas. Derybos turėtų vykti valstybių ir vyriausybių vadovų patarėjų lygiu.
„Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo susitarimams pokario laikotarpiui, deeskalacijai, humanitarinės pagalbos priemonėms ir tolesniems žingsniams taikos link“, – pareiškė S. Witkoffas.
Be to, pasak jo, JAV pasiuntiniai šią savaitę taip pat turėtų susitikti su Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, NATO ir Europos Sąjungos (ES) atstovais.
Briuselyje vyksiančiose derybose numatoma aptarti saugumo garantijas Ukrainai, Europos saugumo tvarką po karo ir atstatymo klausimus.
Europos šalys reikalauja būti įtrauktos į derybas. Vokietijos pusė tikisi, kad Europos atstovai bus Abu Dabyje, nors, dabartiniais duomenimis, jie veikiausiai nesėdės prie derybų stalo.
Zelenskis atvirai prabilo apie santykius su Trumpu: „Ne aš esu agresorius“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vašingtoną daryti didesnį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne Ukrainai, Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą, praneša leidinys „Kyiv Post“.
„Geriau stipriau spausti Putiną, o ne mane. Ne aš esu agresorius“, – sakė V. Zelenskis interviu JAV visuomeninio transliuotojo PBS žinių laidai „NewsHour“, kuris buvo parodytas pirmadienį, lapkričio 2 d.
Daugiau skaitykite čia.
Per Rusijos ataką Dnipre sužeista 15 žmonių
Rusijos kariuomenė antradienio rytą vėl atakavo Ukrainos Dnipro miestą. Buvo apgadinti keli gyvenamieji namai, sužeista 15 civilių, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Trijų vyrų būklė kritinė.
Nurodoma, kad apie 4.09 val. Rusijos pajėgos atakavo kritinės infrastruktūros objektus Dnipre ir Kryvyj Riho rajone.
Pasak Dnipro mero Boryso Filatovo, per ataką buvo smogta termofikacinei elektrinei, gyvenamajam rajonui ir policijos nuovadai. Smarkiai apgadinta ligoninė.
Žuvusiųjų per Rusijos smūgį Komyšuvachai skaičius išaugo iki 29
Per Rusijos oro smūgius Komyšuvachos gyvenvietėje Ukrainos Zaporižios srityje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 29, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities gynybos tarybos kopirmininkas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, Rusijos pajėgos pirmadienį tyčia numetė valdomąją aviacinę bombą ant mokyklos tuo metu, kai žmonėms ten buvo dalijama humanitarinė pagalba.
Valstybinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra du gelbėtojai. Dar du gelbėtojai buvo sužeisti.
„Sveiki! Visoje šalyje skelbiamas branduolinis pavojus!“: ukrainiečius pasiekė bauginanti žinutė
Telefonuose skambantys perspėjimai ir gatvės aidinčios sirenos, pranešančios apie rusų dronų ar raketų grėsmę ukrainiečiams toli gražu nebe naujiena. Tačiau sekmadienio naktį perspėjimo sistema pateikė kai ką, kas privertė juos suklusti.
Ukrainos gyventojus pasiekė pranešimas apie neva artėjančius branduolinius smūgius, cheminius išpuolius bei susirėmimus Kyjivo gatvėse, rašo BBC.
Daugiau skaitykite čia.
„Trumpas ir Putinas skuba“: įvardijo, dėl ko panikuoja Rusijos diktatorius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panikuoja, nes nujaučia galimus JAV Kongreso sudėties pokyčius, ir kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgina priversti Ukrainą padaryti jai nepalankių nuolaidų dar prieš sausį prasidedant naujai išrinkto Kongreso sesijai, mano Demokratų partijai atstovaujantis Kongreso narys George'as Whitesidesas.
Apie tai jis pirmadienį rašė leidinyje „The Hill“ paskelbtoje nuomonės skiltyje, praneša „Ukrinform“.
Pasak kongresmeno, D. Trumpas ir V. Putinas supranta, kad lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų rezultatai gali atimti iš Baltųjų rūmų dabartinę įtaką politikai Ukrainos atžvilgiu. Prognozuojama, kad demokratai susigrąžins bent jau Atstovų Rūmų kontrolę.
„Žinodami, kad jų politinės įtakos laikas baigiasi, Trumpas ir Putinas skuba primesti Ukrainai blogą susitarimą dar iki tada, kai sausį darbą pradės naujai išrinktas Ukrainą remiantis Kongresas, galintis juos sustabdyti“, – mano G. Whitesidesas.
Padidėjusį spaudimą Kyjivui jis sieja su Maskvos siekiu apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą nuo Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių.
Kongresmenas priminė, kad spalio 9 d. D. Trumpas susitarė su V. Putinu dėl sankcijomis uždrausto rusiško dyzelino grąžinimo į JAV ir pasaulio rinkas, kartu reikalaudamas, kad Ukraina nutrauktų dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Jo nuomone, tai rodo Ukrainos kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo pramonę veiksmingumą ir jos sukeltas problemas Kremliui.
„Putinas nepajėgia savo oro gynybos sistemomis sustabdyti dronų, kurie, kaip paaiškėjo, gali pasiekti net Maskvą. Todėl jis pasitelkė Amerikos prezidentą kaip skydą Rusijos energetikos sektoriui apsaugoti, o šis vienasmeniškai suteikė Kremliui naują pajamų šaltinį vykstant karui“, – sakė kongresmenas.
Pasak G. Whitesideso, JAV administracija nuo grasinimų perėjo prie konkrečių veiksmų – nebeteikė Ukrainai perspėjimų apie Rusijos balistines raketas, taip pat paprašė Pentagono įvesti karinio palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ terminalų ryšio spartos apribojimus.
Kongresmenas taip pat įžvelgia dar vieną spaudimo priemonę – mėginimus priversti Europos šalis perduoti Vašingtono kontrolei milijardus dolerių įšaldyto Rusijos turto, esą siekiant atgaivinti taikos derybas.
Jo manymu, demokratų pergalė Atstovų Rūmų rinkimuose, o juo labiau abejų Kongreso rūmų kontrolės perėmimas, galėtų pakeisti padėtį. Naujasis Kongresas galėtų įstatymu įtvirtinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, užtikrinti nuolatinę prieigą prie „Starshield“, patvirtinti daugiametę karinę pagalbą ir išlaikyti įšaldytą Rusijos valstybės turtą.
Kongresmenas taip pat priminė, kad abiejų partijų senatorių grupė, kuriai priklauso respublikonai Mitchas McConnellas ir Johnas Cornynas, jau ragina D. Trumpą atšaukti susitarimą dėl rusiško dyzelino.
Kremliaus skubėjimą G. Whitesidesas sieja su Rusijos ekonominėmis problemomis, įskaitant aukštas palūkanų normas ir didelį darbo jėgos trūkumą. Jo nuomone, V. Putinas nori susilpninti Ukrainą, kol JAV rinkimų rezultatai neapribojo D. Trumpo galimybių daryti įtaką padėčiai.
Tačiau „ukrainiečiai neketina aukoti savo išlikimo tam, kad išgelbėtų Trumpą ir Putiną nuo jų politinių kalendorių diktuojamų terminų“, – pabrėžė kongresmenas.
Jis paragino Kyjivą ir jo sąjungininkus Europoje išlikti tvirtus iki metų pabaigos, toliau priešintis Rusijos agresijai ir neleisti atblokuoti įšaldyto Rusijos turto.
JAV kadencijos vidurio rinkimai vyks antradienį, lapkričio 3 d. Amerikiečiai išrinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir 35 senatorius, taip pat kelių valstijų gubernatorius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV rengiamasi galimam tyrimui dėl prezidento D. Trumpo susitarimų su V. Putinu, susijusių su rusiško dyzelino prekybos operacijomis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 060 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 3 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 594 tūkst. 830 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 060 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 452 (+0) priešo tankus, 25 633 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 51 840 (+39) artilerijos sistemų, 2 252 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 731 (+0) oro gynybos sistemą, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 067 (+4) antžemines robotizuotas sistemas, 593 954 (+ 1 413) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 140 sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 169 473 (+363) automobilius ir degalų cisternas, 4 867 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Iš Witkoffo – naujausia žinia dėl taikos derybų: štai kada susitiks Rusijos ir Ukrainos delegaicjos
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas socialiniame tinkle „X“ pirmadienį pranešė, kad JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos vyks lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje.
Pasak jo, susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo priemonėms po karo, deeskalavimui ir humanitarinėms pastangoms.
Praėjusį mėnesį Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti karą, surengiant pirmąsias tokias derybas nuo vasario, tačiau jų data nebuvo nustatyta.
S. Witkoffas pridūrė, kad JAV tarpininkai šią savaitę Briuselyje taip pat susitiks su pareigūnais iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Europos Sąjungos (ES) ir NATO, kad aptartų saugumo garantijas Ukrainai ir platesniam regionui bei paramą karo nuniokotos šalies atstatymui.
Trapios taikos viltys subyrėjo: po rusų smūgio – niūrios nuotaikos Ukrainoje
Po to, kai pietuose be pažeidimų baigėsi lokalios paliaubos, Rusijos smūgiai humanitarinę pagalbą dalijusiai mokyklai pražudė mažiausiai 26 žmones ir sužlugdė trapias viltis dėl „pažangos siekiant taikos“, pirmadienį pareiškė Ukraina.
Kyjivo teigimu, pasibaigus ugnies nutraukimui Chersono srityje – ilgiausiam kaimyninių šalių kare nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios, – Maskva atnaujino smūgius šiame pietiniame regione.
Reta kovų pertrauka, kuriai tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump, siekiant sudaryti sąlygas misijai į Rusijos okupuotą Oleškų miestą, prasidėjo antradienį ir baigėsi sekmadienį, nė vienai pusei nepranešus apie pažeidimus.
Tačiau praėjus kelioms valandoms po paliaubų pabaigos Rusija sudavė kelis smūgius vienam su Chersonu besiribojančios Zaporižios kaimui, per kuriuos žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė laikinasis regiono gubernatorius.
Nerami naktis Rusijoje: dega viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, Maskva praneša apie šimtus dronų
Karo Ukrainoje stebėtojai praneša, kad antradienio naktį Ukraina dronais smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Jaroslavlyje. Tuo tarpu okupantų sostinės Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigia, kad Rusija numušė 500 į Maskvą skridusių dronų.
Daugiau skaitykite čia.
Ciniškas rusų smūgis: Charkive atakuota ligoninė, sužeista virš 60 žmonių
Rusijos pajėgos surengė didelio masto ataką prieš Charkivą balistinėmis raketomis ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Vienas iš smūgių pataikė į gydymo įstaigą Nemyšlios rajone, buvo sužeisti 62 žmonės.
„Charkivas atakuojamas balistinėmis raketomis ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis – saugokitės!“ – pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Vėliau I. Terechovas pranešė, kad vienas iš smūgių pataikė į gydymo įstaigą Nemyšlios rajone.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pridūrė, kad smūgio metu buvo sužeisti 65 žmonės.
Be to, pats pastatas buvo smarkiai apgadintas, iš jo į kitas ligonines bus evakuoti 226 pacientai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, dėl balistinių raketų atakų grėsmės keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas aukščiausio, raudonojo, lygio oro pavojus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis įvardijo pagrindines trišalių derybų temas
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per trišales derybas Abu Dabyje JAV ketina aptarti saugumo garantijas ir Ukrainos atkūrimo paketą. Ukraina taip pat norėtų aptarti paliaubas, apimančias energetikos objektus, laivybos Juodojoje jūroje atblokavimą, apsikeitimą žmonėmis ir pasirengimą Ukrainos, JAV bei Rusijos vadovų susitikimui.
Apie tai Ukrainos prezidentas pareiškė Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Amerikiečiai jau nurodė norintys aptarti saugumo garantijas Ukrainai ir mūsų šalies atkūrimo paketą. Su mūsų komanda taip pat aptariami klausimai, kuriuos norime iškelti lapkričio 10–11 d. susitikime Abu Dabyje“, – atsakydamas į naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento klausimą sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad pirmiausia Ukraina norėtų iškelti klausimą dėl paliaubų, kurios apimtų energetikos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Antras klausimas – laivybos Juodojoje jūroje atblokavimas.
„Tai svarbu ne tik Ukrainai. Mano nuomone, tuo suinteresuota ir Rusija, taip pat kitos Afrikos ir Azijos šalys bei įvairūs mūsų partneriai“, – sakė V. Zelenskis.
Trečias klausimas, pasak jo, yra žmonių grąžinimas.
„Turime aptarti, kaip galėtume intensyviau keistis žmonėmis – idealiu atveju surengti visuotinį apsikeitimą ar bent jau padidinti apsikeitimų skaičių ir paspartinti žmonių grįžimą namo“, – paaiškino V. Zelenskis.
Be to, per derybas Abu Dabyje ketinama pasirengti Ukrainos, Rusijos ir JAV vadovų susitikimui. Prezidentas pridūrė, kad jame turėtų dalyvauti ir Europa.
„Negali būti stabilios ir ilgalaikės taikos, jeigu Europa vienaip ar kitaip nedalyvauja derybose“, – pažymėjo jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas yra paskelbęs, kad lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV tarpininkaus Ukrainos ir Rusijos pareigūnų darbo lygmens deryboms.
S. Witkoffas teigė, kad JAV siekia pasinaudoti Kyjive, Osle ir Sankt Peterburge pasiekta pažanga, kad būtų sudarytas visapusiškas ir ilgalaikis taikos susitarimas, užtikrinsiantis patikimą saugumą ateities kartoms.