Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį Sumų srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis raportavo prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apie padėtį fronte.
V. Zelenskis apie tai pranešė sekmadienį savo vakariniame kreipimesi į žmones.
„Yra gerų rezultatų prie sienos esančioje Sumų srityje. Mūsų pajėgos toliau juda link Ukrainos valstybės sienos. Dėkoju kariams iš 225-ojo atskirojo šturmo pulko ir 71-osios jėgerių brigados“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridėjo, kad rusai patiria didelius nuostolius Charkivo srityje, prie Kupjansko, ir Donecko srityje. Ukrainiečiai taip pat tęsia karinius veiksmus Dobropilios sektoriuje. Be to, Ukrainos pajėgos sėkmingai ginasi nuo Rusijos puolimo.
V. Zelenskis išskyrė ir atskirai padėkojo kariams iš 1-ojo, 225-ojo ir 425-ojo atskirųjų šturmo pulkų ir iš 79-osios ir 82-osios oro desanto brigadų.
Anksčiau prezidentas sakė, kad Ukrainos pajėgos sutrikdė Rusijos puolimą prieš Sumus.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad efektyviausios ir greičiausią rezultatą duodančios „sankcijos“ yra smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, terminalams ir saugykloms.
Anot prezidento, Ukraina itin apribojo Rusijos naftos pramonę, o tai pastebimai suvaržė Rusijos karo veiksmus.
Rumunija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl oro erdvės pažeidimo
Rumunijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai atakos Ukrainoje metu rusų dronas pažeidė šalies oro erdvę.
Šeštadienio vakarą Rumunija pranešė, kad per Rusijos ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido dronas.
Šis incidentas įvyko po to, kai savaitės pradžioje Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kremlius, jo teigimu, testuoja Rumuniją ir per įsibrovimus į oro erdves siekia „perkelti karą“ į Lenkiją bei Baltijos šalis.
Anksčiau sekmadienį Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad šie Rusijos veiksmai kelia naują iššūkį Juodosios jūros regiono saugumui.
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu (Oana Toju) sakė, kad sekmadienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Vladimiras Lipajevas.
Po susitikimo ji pranešė, kad Rumunija „aiškiai išreiškė protestą prieš šį nepriimtiną ir neatsakingą veiksmą, kuris pažeidžia suverenitetą“.
„Tokie pasikartojantys incidentai prisideda prie regioninio saugumo grėsmių eskalavimo ir didėjimo“, – sakoma Rumunijos URM išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad Maskvos skubiai prašoma „užkirsti kelią bet kokiems būsimiesiems pažeidimams“.
ES diplomatijos vadovė: nepriimtina, kad Rusijos dronai pažeidžia Rumunijos oro erdvę
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas sekmadienį griežtai sukritikavo Rusiją už tai, kad jos dronai įskrido į Rumunijos oro erdvę ir kaltina Maskvą padėties eskalavimu.
„Rusijos dronų įvykdytas Rumunijos oro erdvės pažeidimas yra dar vienas nepriimtinas ES valstybės narės suvereniteto nepaisymas. Ši besitęsianti beatodairiška eskalacija kelia grėsmę regiono saugumui. Mes reiškiame solidarumą su Rumunija. Palaikau glaudų ryšį su Rumunijos vyriausybe“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė K. Kallas, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Rumunija sekmadienį griežtai pasmerkė Rusijos dronų įskridimą į šalies oro erdvę, kai Rusija puolė Ukrainą. Rumunija teigia, kad Maskvos veiksmai kelia naują iššūkį saugumui Juodosios jūros regione.
Lenkija jau anksčiau pasmerkė Rusijos veiksmus, kai keliolika dronų anksčiau šią savaitę pažeidė Lenkijos oro erdvę. Varšuva paragino Maskvą vengti provokacijų ateityje.
Šeštadienį Lenkijoje ir Rumunijoje į dangų pakilo naikintuvai per Rusijos dronų ataką prieš Ukrainą.
Rumunijoje du naikintuvai F-16 šalies oro erdvėje aptiko Rusijos droną ir sekė jį, kol jis dingo iš radarų. Gynybos ministerija teigė, kad tai buvo Rusijos dronas „Geran“. 50 minučių Rumunijos oro erdvėje skraidęs dronas galiausiai nuskrido į Ukrainą.
Nurodoma, kad bepilotis aparatas virš gyvenviečių neskrido ir žmonėms tiesioginio pavojaus nebuvo.
Rumunija žada šį klausimą kelti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„The Times“: Varšuva ruošiasi galimam konfliktui su Maskva
Lenkija gali manyti, kad Rusija ją „bando“, sakė Lenkijos naikintuvo „F-16“ pilotas Lukaszas Piatekas iš Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietės Debline, komentuodamas trečiadienį Maskvos įvykdytą pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą per didelio masto puolimą Ukrainoje.
Varšuva numušė į jos oro erdvę įskridusius nepilotuojamuosius orlaivius, kartu su NATO sąjungininkais Nyderlandų kariais į orą pakeldama savo naikintuvus – tai buvo pirmas toks atsakas į oro erdvės pažeidimą nuo karo Ukrainoje pradžios. Bepiločiai orlaiviai į Lenkijos teritoriją prasiskverbė dešimčių kilometrų, o vienas iš jų – net apie 300 kilometrų nuotoliu. Tačiau britų dienraštis dronų perėmimą pavadino „subtiliu reikalu“, o L. Piatekas paminėjo riziką dėl galimos žalos civiliams gyventojams ir finansinių nuostolių.
Savo komentaruose pilotas sakė, kad rusai visada kels pavojų Lenkijai, todėl Varšuva didelėmis investicijomis stiprina savo karinę mašiną.
Dienraštis priminė, kad Lenkijos karinės išlaidos, palyginti su jos BVP, yra didžiausios tarp visų NATO narių ir siekia beveik 5 proc., pridurdamas, kad Lenkijos kariuomenėje tarnauja 210 000 karių.
Tuo tarpu Lenkijos karinių jūrų pajėgų atsargos vadas Maksymilianas Dura atkreipė dėmesį į atvejus, kai Rusija trikdė užsienio GPS signalus, vykdė kibernetines atakas ir taikėsi į povandeninę infrastruktūrą, ir pridūrė, kad Kremliui „buvo leidžiama“ tai daryti be jokių kliūčių.
Be kariuomenės, dienraštis paminėjo ir vadinamuosius ruošėjus – asmenis, kurie rengiasi ekstremalioms situacijoms kaupdami atsargas, rengdami veiksmų planus ir mokydamiesi išgyvenimo įgūdžių. Straipsnyje buvo paminėtas ir lenkų išgyvenimo ekspertas Piotras Czuryllo. Po Rusijos įvykdyto oro erdvės pažeidimo jis sulaukė daugybės skambučių iš žmonių, norinčių dalyvauti jo rengiamuose kursuose, kuriuose, be kita ko, mokoma, kaip pasistatyti slėptuvę.
Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai: „The New York Times“ atskleidė priežastį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai. Priežastis yra ta, kad kai kurios Europos šalys neįvykdys jo pagrindinių reikalavimų, rašo „The New York Times“ (NYT).
Leidinyje primenama, kad anksčiau D. Trumpas iškėlė sąlygas naujų sankcijų Rusijai įvedimui. Jis pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei visos NATO šalys narės padarys tą patį. Be to, jis pareikalavo, kad visos Aljanso narės nutrauktų Rusijos naftos pirkimą ir įvestų didelius muitus Kinijai.
Europos Komisija pažadėjo dirbti šiuo klausimu su savo partneriais visame pasaulyje.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos dronams atakavus vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų kilo gaisras
Ukrainos dronai naktį atakavo vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, ten kilo gaisras, pranešė rusų pareigūnai ir Ukrainos kariuomenė.
Smūgis Kirišų naftos perdirbimo gamyklai Rusijos šiaurės vakarų Leningrado srityje suduotas po kelių savaičių Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, kuri, pasak Kyjivo, remia Maskvos karo pastangas.
Šioje gamykloje per metus pagaminama beveik 17,7 mln. tonų, arba 355 tūkst. barelių per dieną, naftos.
Pasak Ukrainos generalinio štabo, įvykio vietoje buvo pranešta apie sprogimus ir gaisrą. Buvo paskelbta nuotrauka, kurioje matyti liepsnos ir dūmų debesys naktinio dangaus fone.
Regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad per naktį Kirišų rajone buvo numušti trys dronai, o krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą objekte. Jis teigė, kad niekas nenukentėjo, o gaisras buvo užgesintas.
Rusijos pareigūnai kol kas nekomentavo smūgio pasekmių.
Rusija išlieka antra pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje, tačiau sezoninis paklausos padidėjimas ir nuolatinės Ukrainos dronų atakos pastarosiomis savaitėmis sukėlė benzino trūkumą.
Kai kuriuose šalies regionuose degalinės ištuštėjo, vairuotojai laukia ilgose eilėse, o pareigūnai griebiasi normavimo arba visiškai nutraukia pardavimą.
Siekdama sumažinti trūkumą, Rusija sustabdė benzino eksportą, o pareigūnai trečiadienį paskelbė visišką draudimą iki rugsėjo 30-osios ir dalinį draudimą prekybininkams ir tarpininkams iki spalio 31 dienos.
Ukrainos dronai mėnesiams paliko rusus be interneto – „Financial Times“
Ukrainiečių dronų atakos prieš svarbius Rusijos infrastruktūros objektus sukėlė didelius interneto veiklos sutrikimus, dėl kurių kai kurių regionų gyventojai kelis mėnesius turėjo gyventi be interneto. Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi „Financial Times“ (FT).
Anot leidinio, ukrainiečių dronai ne kartą smogė duomenų apdorojimo centrams ir tinklo įrangai, kuri kontroliuoja interneto srautą Rusijos regionuose. Dėl to atokių šalies regionų vartotojai liko be stabilios prieigos prie internetu tiekiamų paslaugų – socialinių tinklų ir komunikacijos platformų.
Pavyzdžiui, liepos ir rugpjūčio mėnesiais Rusijoje užregistruota daugiau nei 2 tūkstančiai mobiliojo ryšio sutrikimo atvejų – tai daugiau nei tris kartus viršija birželio mėnesio rodiklius.
„Karas jau pasiekė pačią Rusiją: atskrenda ukrainiečių dronai, ir būtent taip valdžia bando reaguoti“, – sako Rusijos Interneto apsaugos draugijos direktorius Michailas Klimarovas.
Dažniausiai mobiliojo interneto apribojimai įvedami netoli karinių objektų. Pavyzdžiui, Žemutinio Naugardo srityje kai kurių rajonų gyventojai daugiau nei du mėnesius liko be interneto, nes regione gausu gynybos įmonių, kurios reguliariai tampa Ukrainos atakų taikiniu.
Dėl tokių sutrikimų vietos gyventojai negali naudotis internetine navigacija ar mokėti už pirkinius banko kortelėmis. Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos mėnesį apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 2,2 mlrd. dolerių. Reguliavimo institucija šias sunkumus paaiškino „laikinomis interneto sutrikimais kai kuriose regionuose“.
Pažymėtina, kad oficialiuose Rusijos šaltiniuose informacija apie interneto veikimo sutrikimus minimas retai, tačiau vietiniai gyventojai patvirtina, kad kai kuriuose regionuose ryšys buvo atkurtas tik po daugelio savaičių riboto veikimo arba visiškai liko nestabilus.
„Financial Times“ pažymi, kad Ukrainos dronų atakos prieš kritinę infrastruktūrą yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama susilpninti Rusijos komunikacijos ir logistikos pajėgumus kare su Ukraina.
Ukraina atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių centrą okupuotame Kryme
Ukrainos karinis jūsų laivynas sekmadienį pranešė, kad atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių centrą okupuotame Kryme.
Pranešime teigiama, kad ataka prieš ryšių centrą, atsakingą už Rusijos Juodosios jūros laivyno dalinių operacijų koordinavimą, įvyko rugsėjo 11-osios naktį. Karinis jūrų laivynas paskelbė nuotraukas, kuriose, pasak jo, matyti atakos padariniai.
Sevastopolis yra Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė nuo pat Krymo okupacijos 2014 metais. Pakartotinės Ukrainos atakos, panaudojant jūrų dronus, raketas ir tolimojo nuotolio dronus, privertė Kremlių sumažinti savo karinio jūrų laivyno buvimą pusiasalyje.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 880 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 094 610 karių, iš kurių 880 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 184 rusų tankus (+3), 23 267 šarvuotąsias kovos mašinas, 32 749 artilerijos sistemas (+42), 1 487 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 341 sraigtasparnį, 59 086 nepilotuojamuosius orlaivius (+261), 3 718 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 61 614 transporto priemonių ir kuro cisternų (+102), 3 964 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
„Politico“: Putinas karo Ukrainoje nebaigs
Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.
Naujienų portalo „Politico“ teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudžiamas V. Putinas nėra pasirengęs sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, o savo politinį išlikimą sieja su rusenančiu konfliktu su JAV ir jų sąjungininkais, pranešė naujienų portalas „Unian“.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainiečių dronai smogė Kirišų naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Leningrado regione
Ukrainos nepilotuojamųjų orlaivių pajėgų vadas Robertas Brovdis patvirtino, kad buvo suduotas smūgis Kirišų naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Leningrado srityje.
Apie tai jis paskelbė platformoje „Telegram“.
Vadas pažymėjo, kad Kirišų naftos perdirbimo gamykla yra viena iš penkių didžiausių Rusijoje, besispecializuojančių didelio oktaninio skaičiaus benzino ir visų rūšių degalų gamyboje, o jos metinė produkcija siekia 20 mln. tonų.
Smūgis buvo suduotas rugsėjo 14 d. naktį, jį įvykdė nepilotuojamųjų orlaivių pajėgų (14-ojo pulko) ir specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai.
Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos Oriolo regione esančiame geležinkelyje taip pat įvyko sprogimas, per kurį žuvo du Rusijos nacionalinės gvardijos kariai.
Rumunija kels Rusijos dronų provokacijų klausimą JT Generalinėje Asamblėjoje
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Țoiu pasmerkė Rusijos dronų provokacijas Rumunijos teritorijoje ir pažadėjo prašyti JT Generalinės Asamblėjos užtikrinti griežtą Maskvai nustatytų sankcijų laikymąsi.
Apie tai ministrė paskelbė socialinių tinklų platformoje „X“.
Ji pažymėjo, kad Rumunijos oro pajėgos perėmė Rusijos droną, pažeidusį šalies oro erdvę netoli Dunojaus.
„Jį sekė du 86-osios oro pajėgų bazės naikintuvai „F-16“, kol po 50 minučių jis paliko mūsų oro erdvę, nepadarydamas jokios žalos, be to, situaciją ore stebėjo ir du sąjungininkų iš Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“, – paaiškino O. Ţoiu.
Nors Rumunijos gyventojams joks pavojus negrėsė, tokie Rusijos veiksmai yra „nepriimtini ir neapgalvoti“, pabrėžė ministrė.
Rumunija smerkia Rusijos elgesį ir imasi būtinų priemonių savo suverenitetui ir saugumui apginti, sakė ji ir pridūrė, kad Bukareštas „dėl Rusijos provokacijų, įskaitant šią naujausią iš jų“ nuolat palaiko ryšius su ES ir NATO partneriais ir sąjungininkais.
Užsienio reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog Europos Sąjunga greitai priimtų 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir įgyvendintų „visas NATO operacijos „Rytų sargybinis“ priemones“.
„Rusijos veiksmų klausimą taip pat kelsiu JT Generalinėje Asamblėjoje, ragindama griežtai laikytis tarptautinių sankcijų“, – patikino O. Ţoiu.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, šeštadienį rusiškas dronas prasiskverbė maždaug 10 kilometrų į Rumunijos teritoriją ir jos oro erdvėje išbuvo apie 50 minučių.
Zelenskis įspėja Europą: „Nelaukite, kol galutinį sprendimą už jus priims dešimtys „Šahedų“
Po to, kai kaimyninėse Lenkijoje ir Rumunijoje buvo paskelbtas oro pavojus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją plečiant jos pradėtą karą.
Rusijos kariškiai tiksliai žinojo, kur skrenda jų dronai, ir tai nebuvo kokių nors žemesnio rango vadų savivalė, platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. „Tai akivaizdi Rusijos vykdoma karo ekspansija“.
Laikantis šio požiūrio, Vakarai turi imtis prevencinių veiksmų. Rusija turi pajusti pasekmes, tvirtino V. Zelenskis.
Jis dar kartą paragino įvesti sankcijas ir muitus Rusijos prekybai, kuriuos nustatė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tačiau jis teigė, kad taip pat būtina sukurti bendrą saugumo sistemą.
„Nelaukite, kol galutinį sprendimą už jus priims dešimtys „Šahedų“ (dronų) ir balistinių raketų“, – kreipdamasis į europiečius sakė jis.
Ukrainos prezidentas apie sankcijų klausimą jau buvo kalbėjęs savo vakaro vaizdo pranešime. Jis sakė, kad būtina mažinti Rusijos prekybos naftos apimtis, kad sumažėtų ir Rusijos galimybės kariauti.
Šiame kontekste jis gyrė D. Trumpo pasiūlymą dėl bendrų veiksmų prieš Rusiją. „Prašau visų partnerių – Europos, JAV, Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko šalių nustoti ieškoti pasiteisinimų, kodėl neturėtų būti įvesta vienokia ar kitokia sankcija“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos specialiosios pajėgos įvykdė išpuolį prieš Rusijos geležinkelių infrastruktūrą
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Specialiųjų operacijų pajėgų kovotojai įvykdė keletą unikalių savo sudėtingumu operacijų, sutrikdydami geležinkelių eismą maršrutais Oriolas-Kurskas ir Sankt Peterburgas-Pskovas.
Šaltinio Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje teigimu, sprogimo išvakarėse Rusijos geležinkelių darbuotojai geležinkelio ruože Maloarchangelskas-Glazunovka aptiko neaiškių minų. Okupantai į įvykio vietą iškvietė Rusijos nacionalinės gvardijos specialiųjų pajėgų inžinerinę grupę. Tačiau per nesėkmingą išminavimo operaciją įvyko sprogimas, per kurį du rusų gvardiečiai žuvo, o kitam buvo amputuotos apatinės galūnės.
Dėl sprogimo nuo rugsėjo 13 d. 22.00 val. buvo sustabdytas federalinių geležinkelių eismas, į abi puses vėlavo daugiau nei 15 traukinių. Tai, kad geležinkelyje buvo įvykdytas sabotažo aktas, patvirtino vadinamasis „gubernatorius“ Andrejus Klyčkovas, o gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia filmuotą gaisro medžiagą.
Dar vienas išpuolis buvo įvykdytas rugsėjo 14 d. naktį, kai apie 2.30 val. buvo susprogdinta Sankt Peterburgo-Pskovo geležinkelio jungtis Stroganovo-Mšinsko ruože. Per išpuolį nuo bėgių nuvažiavo lokomotyvas, o 15 degalų cisternų buvo sunaikintos kartu su jose esančiais degalais.
Pasak šaltinio Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje, operacijos buvo vykdomos kartu su Ukrainos gynybos pajėgų daliniais.
„Šios geležinkelio linijos yra labai svarbios logistinės jungtys aprūpinant okupacines pajėgas Charkovo ir Sumų sektoriuose. Šiose srityse sunaikinus geležinkelių infrastruktūrą rusai patirs didelių logistinių sunkumų, o tai savo ruožtu turės esminės įtakos jų galimybėms imtis aktyvių veiksmų prieš Ukrainos gynybos pajėgas“, – pabrėžia pašnekovas iš Ukrainos žvalgybos.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos Federacijos Oriolo regione esančiame geležinkelyje įvyko sprogimas, per kurį žuvo keletas Rusijos gvardijos karių.