Svarbiausi įvykiai:
23:26 | Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė
Po sprogimo Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė, rašo „Ukrinform“.
Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, buvo girdėti drono garsai. Vėliau nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras.
23:06 | Ukraina pateikė kaltinimus buvusiam prorusiškam premjerui Azarovui
Ukraina ketvirtadienį pateikė kaltinimus savo buvusiam ministrui pirmininkui dėl Rusijos invazijos pateisinimo ir raginimo panaikinti Ukrainos konstituciją.
Generalinė prokuratūra jo neįvardijo, tačiau paskelbė šiek tiek neryškią prorusiško ministro pirmininko Mykolos Azarovo, atsistatydinusio 2014 metais per proeuropietišką Ukrainos Maidano revoliuciją, nuotrauką.
Ukrainos žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaltinimai pareikšti būtent M. Azarovui, kuris jau seniai yra Kyjivo teisinių procesų taikinys.
M. Azarovas ir tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius 2014 metais pabėgo į Rusiją po to, kai jų saugumo pajėgos nužudė dešimtis protestuotojų, stovyklavusių Kyjivo centre ir reikalavusių proeuropietiškų reformų.
„Prokurorai pateikė teismui kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje buvusio Ukrainos ministro pirmininko atžvilgiu“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Generalinės prokuratūros pranešime.
Jame teigiama, kad pareigūnas bendradarbiavo su Maskva, siekdamas propaguoti Rusijos pasakojimus apie karą, neigė, kad Rusijos pajėgos vykdė žiaurumus Bučos mieste, ir stengėsi pateisinti Rusijos invaziją kaip gynybinę specialiąją operaciją.
„Buvęs pareigūnas įvykius Bučoje vadina „klastotėmis“, skatina „denacifikaciją“ ir smurtinį Ukrainos valdžios pakeitimą ir sako, kad Putino „specialioji operacija“ išgelbėjo Donecką nuo užgrobimo“, – sakoma jame.
2019 metais Ukrainos teismas pripažino V. Janukovyčių kaltu dėl valstybės išdavystės ir mėginimo numalšinti protestus. Buvęs prezidentas nuteistas už akių 13 metų laisvės atėmimo.
2022 metų sausį, likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos, britų žvalgybos šaltiniai teigė, kad M. Azarovas palaikė ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
23:01 | Vengrija laukia, kol į NATO įstoti norinti Švedija imsis veiksmų santykiams gerinti
Vengrija ketvirtadienį kritikavo Švediją, kad ši nesiima jokių veiksmų dvišaliams santykiams stiprinti, turėdama omenyje jos paraišką dėl narystės NATO, ir padarė išvadą, kad greita narystė galbūt jai „nėra prioritetas“.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios Švedijos paraiškos prisijungti prie gynybos aljanso po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Turkija iškėlė sąlygą, kad Švedijos paraiškos ratifikavimas priklausys nuo to, ar JAV Kongresas „tuo pat metu“ patvirtins Ankaros prašymą dėl 40 naikintuvų F-16.
Vengrija ne kartą tvirtino palaikanti Švedijos paraišką, tačiau nuolat vilkino klausimo pateikimą balsavimui parlamente.
Praėjusį rugsėjį ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sakė parlamentui, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra „skubus“ ir reikalavo „pagarbos“ iš jos.
Budapeštas dažnai smerkė, pasak jo, Stokholmo „atvirai priešišką požiūrį“, kaltindamas Švedijos atstovus, kad jie „nuolat pliekia Vengriją“ teisės viršenybės klausimais.
V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas ketvirtadienį pažymėjo, kad Stokholmas nesiima "pasitikėjimą stiprinančių veiksmų" santykiams gerinti.
G. Gulyasas jų santykius apibūdino kaip „teisiškai aljansą, bet vargu ar juos galima laikyti draugiškais“. „Todėl turiu daryti išvadą, kad Švedijai greitas įstojimas į NATO šiuo metu nėra prioritetas“, – pridūrė jis.
Aukštas vyriausybės pareigūnas pasiūlė Švedijos vyriausybei „užmegzti ryšį, paklausti, kokių rūpesčių turi Vengrijos parlamentas ir ką jie gali dėl to padaryti“.
Atsakydamas į klausimą, G. Gulyasas atsisakė pakartoti ankstesnį V. Orbano, kurio partijų aljansas turi daugumą parlamente, pažadą, kad vengrai nebus paskutiniai, ratifikuosiantys Švedijos paraišką.
„Norime išvengti šios situacijos, bet be Švedijos pagalbos tikriausiai negalėsime. Jei tai nesvarbu švedams, kodėl tai turėtų būti svarbu mums?“ – sakė jis.
22:51 | Žiniasklaida: ukrainiečių programišiai pasiekė virš 500 Rusijos gynybos ministerijos dokumentų
Proukrainietiški programišiai „Blackjack“ įsilaužė į Rusijos valstybinės įmonės, statančios karinius objektus visoje Rusijoje, serverius.
21:59 | Latvija ir Estija nutrauks teisinės pagalbos sutartis su Rusija
Latvija ir Estija ketvirtadienį nusprendė nutraukti teisinės pagalbos susitarimus su Rusija, motyvuodamos Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.
Susitarimai tarp Rusijos ir Estijos bei Rusijos ir Latvijos įsigaliojo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir yra susiję su savitarpio pagalba bendrosios teisės, šeimos teisės ir baudžiamosiose bylose.
Ketvirtadienį Latvijos parlamentas balsavo už dvišalio susitarimo nutraukimą. Įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikintys Maskva praėjus beveik dvejiems metams po jos invazijos į Ukrainą.
„Šis susitarimas sudarytas siekiant skatinti bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje. Kaip ir daugelis kitų dvišalių susitarimų, jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu“, – sakė parlamento narys Rihardas Kolas.
„Rusija prarado pasitikėjimą ir parodė, kad ja negalima pasikliauti. Denonsuodami šią sutartį mes aiškiai parodome: pasitikėjimo nėra“, – nurodė parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas.
Estijos vyriausybė taip pat nusprendė nutraukti teisinės pagalbos susitarimą su Rusija. Šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį nurodė, kad vyriausybė šį įstatymo projektą jau perdavė svarstyti parlamentui.
„Viena iš būtinų susitarimo sąlygų yra pasitikėjimas kitos šalies teisine sistema, o mes nepasitikime Rusija“, – teigė jis.
„Kol tęsiasi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, privalome toliau stengtis izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje ir palaikyti tik minimalius dvišalius Estijos ir Rusijos santykius“, – pridūrė M. Tsahkna.
„Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti susitarimą, nes aiškiai laikomės pozicijos, kad nebendradarbiaujame su agresoriumi“, – sakė ministras.
Rusija turi būti įspėta prieš šešis mėnesius iki susitarimų galiojimo pabaigos. Vėliau abiejų Baltijos valstybių ir Maskvos teisinis bendradarbiavimas bus grindžiamas tarptautiniais susitarimais.
Praėjusiais metais tuometinis Estijos teisingumo ministras Kalle Laanetas sakė, kad nutraukus susitarimą Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams bus sudėtingiau tvarkyti dokumentus, tačiau bus paprasčiau spręsti kitus, pavyzdžiui, vaikų priežiūros, klausimus.
21:22 | Ukraina: Leningrado sritį atakavo ukrainiečių pagamintas dronas
Naftos saugyklą Rusijos Leningrado srityje atakavo ukrainiečių pagamintas dronas, pavirtino Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, rašo UNIAN.
Anot jo, Ukraina jau gali pagaminti nuo 350 dolerių kainuojančius dronus, galinčius nuskristi didelius atstumus.
Ministro teigimu, naftos saugyklą atakavęs dronas buvo pagamintas Ukrainoje ir prieš smogdamas taikiniui nuskrido daugiau kaip tūkstantį kilometrų.
„Tai pagaminta Ukrainoje. Taip, šiąnakt mes pataikėme į taikinį ir šis daiktas šiąnakt nuskrido lygiai 1 250 kilometrų“, – sako O. Kamyšinas.
20:24 | Dalyje Krymo dingo elektra
Rusų primesta valdžia Kryme paskelbė, kad dėl avarijos Balaklavos šiluminėje elektrinėje dalyje pusiasalio nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Informaciją patvirtino rusų statytiniai Sergejus Aksionovas ir Michailas Razvožajevas.
Anot M. Razvožajevo, ketvirtadienio vakarą elektrinėje įvyko dujų įrangos klaida, dėl to buvo atjungti su energijos blokai.
Krymą Rusija aneksavo 2014-aisiais. Ukraina iki šiol sako, kad sieks išlaisvinti visas rusų užgrobtas žemes, įskaitant ir Krymą.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, kad Kyjivo atakos Rusijos aneksuotame Kryme sustiprės.
19:54 | Kuleba: Ukraina dirbs su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikomas tikėtinu Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mesti iššūkį dabartiniam prezidentui Joe Bidenui.
Kongresui vis dar nesutariant dėl naujos pagalbos Ukrainai, baiminamasi, kad D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose atveju Vašingtono parama Kyjivui gali sumažėti.
Tačiau D. Kuleba atrodo optimistiškai nusiteikęs dėl bet kokio scenarijaus.
„Priimsiu Jungtinių Valstijų žmonių nuomonę ir dirbsime su bet kokia realybe, kuri atsiras po rinkimų“, – nurodė ministras.
D. Kuleba pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas vienas kitą pažįsta ir gerbia.
Nors D. Trumpas nedalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, apie jo galimą sugrįžimą į Baltuosius rūmus Davose vyko daug privačių ir viešų diskusijų.
D. Kuleba taip pat paragino Vakarus padidinti paramą Ukrainai.
„Reikia didinti mastą ir užtikrinti tvarumą“, – sakė jis.
Kyjivas yra sakęs, kad 2024 metų prioritetas yra kontroliuoti dangų kovojant su rusų pajėgomis, o D. Kuleba nurodė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.
19:30 | Putinas akiratyje jau turi kitą šalį, perspėja buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra išsirinkęs, kurią kitą šalį puls.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Augsburger Allgemeine“, rašo UNIAN.
J. Fišerio vertinimu, Moldova jau kurį laiką yra Rusijos režimo lyderio akiratyje.
„Jis (V. Putinas – red. past.) jau turi Moldovą savo akiratyje. Esame tik Rusijos karų pradžioje. V. Putinas nori susigrąžinti buvusias sovietines teritorijas“, – mano J. Fišeris.
Jis įsitikinęs, kad V. Putinas neturėtų pulti NATO šalių. J. Fišerio teigimu, „karas Ukrainoje jam parodė, kad Rusijai bus sunku neatsilikti nuo NATO ginkluotės technologijų“.
Anot buvusio ministro, geriausias dalykas, kurį šiuo metu galima padaryti – ginkluotis.
„Niekas neturėtų manyti, kad gali pulti Aljanso teritoriją“, – pabrėžia jis.
18:34 | NATO admirolas: nemanau, kad turėtume tikėtis siurprizo nei iš Ukrainos, nei iš Rusijos
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris apžvelgė, ar šiais metais Ukrainos ir Rusijos kare gali įvykti esminis lūžis, rašo UNIAN.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį jo buvo paklausta, ar Ukraina gali šiemet surengti didelį puolimą, taip pat ar Rusija yra pajėgi užimti didelę Ukrainos dalį.
Admirolas tikino, kad karas yra sudėtingas dalykas, kuriame ne visada galima numatyti, kas vyks ateityje.
Nors, R. Bauerio vertinimu, Rusija nepasiekė nė vieno iš savo strateginių tikslų, tikėtina, kad rusai tęs karą. Jo vertinimu, Rusija susiduria su karių ir amunicijos trūkumu.
Admirolas pastebi, kad šiuo metu fronte vyksta judėjimas „pirmyn ir atgal“.
„Abi pusės dabar yra tokioje fazėje, kai nei viena, nei kita pusė nedaro didelio judesio į priekį. Būtent tai ir matome. Žinoma, abi pusės ir toliau stengsis įgyti pranašumą, turėdamos iniciatyvą ir galimybes, kurias ras, ir, jei tik bus įmanoma, tuo pasinaudos“, – kalbėjo R. Baueris.
„Nemanau, kad turėtume tikėtis staigmenos iš kurios nors pusės, bet, be abejo, abi šalys ieškos galimybių ir tai nebus lengva“, – pridūrė jis.
R. Baueris taip pat pabrėžė, kad ir toliau būtina remti Ukrainą.
„Tai yra svarbiausias dalykas, kurį visi turėtume suvokti. Nes jei rusai šiandien paliks Ukrainą – karas baigsis. Jei Ukraina šiandien nustos kariauti – jie praras šalį“, – sakė admirolas.
17:36 | NATO skelbia kelis mėnesius truksiančias pratybas, kuriose dalyvaus 90 000 karių
NATO ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pradės didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 000 karių ir per kelis mėnesius bus patikrintas sąjungininkų gebėjimas įsitraukti į konfliktą su tokia pajėgia priešininke kaip Rusija.
Pratybos „Steadfast Defender“ truks iki gegužės pabaigos ir jose dalyvaus visų 31 NATO šalių narių ir kandidatės į NATO nares Švedijos kariniai vienetai, žurnalistams sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavolis.
17:10 | Žiniasklaida: ukrainiečių dronas praskrido virš Putino rezidencijos
Ukrainiečių dronas praskrido virš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje, rašo „Obozrevatel“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos žvalgyboje.
Valdajus yra miestas tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Kaip pažymi minėtas leidinys, Valdajus yra itin saugoma zona.
Kaip pažymi leidinio šaltinis, Ukrainos pajėgos nuolat dirba tobulindamos dronų technines galimybes, o ukrainiečių specialistai ieško vis daugiau būdų nustatyti Rusijos pažeidžiamumą.
16:29 | Ukraina pranešė patirianti „tikrą ir neatidėliotiną“ amunicijos trūkumą
Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad jos kariuomenei, jau beveik dvejus metus kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, labai trūksta amunicijos.
„Amunicijos trūkumas yra labai reali ir aktuali problema, su kuria šiuo metu susiduria mūsų ginkluotosios pajėgos“, – sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
15:44 | Bidenas žengė svarbų žingsnį pagalbos Ukrainai link, skelbia WSJ
WSJ rašoma, kad Joe Bidenas nusileido spaudimui griežtinti imigracinę politiką vardan galimybės padėti Ukrainai.
Leidinyje skelbiama, kad per visą savo daugelį dešimtmečių trunkančią demokrato politinę karjerą jis faktiškai nė karto nedalyvavo kovoje dėl imigracinių reformų.
JAV žiniasklaidoje skelbiama, kad pasienio taisyklių ir imigracijos tvarkos griežtinimo JAV – Meksikos pasienyje klausimas buvo vienas iš svarbiausių respublikonų, kurie blokuoja Ukrainos finansavimo paketą, reikalavimų.
Tokiu būdu JAV prezidentas, anot WSJ šaltinių, eina į kompromisą su Kongresu.
15:32 | Rusijoje prokurorai užprašė teismo beveik 5 metų kalėjimo Girkinui
Rusijos prokurorai paprašė teisėjo beveik penkeriems metams įkalinti „ekstremizmu“ kaltinamą buvusį Rytų Ukrainos separatistų vadą, užkietėjusį nacionalistą Igorį Girkiną, vėliau tapusį aršiu nekompetentingų Kremliaus vadovų veiksmų kritiku, ketvirtadienį pranešė jo sąjungininkai.
Per uždarą posėdį Maskvoje prokurorai paprašė nuteisti I. Girkiną, dar vadinamą Strelkovu, kalėti ketverius metus ir 11 mėnesių kolonijoje, sakoma jo advokato įraše, paskelbtame I. Girkino paskyrose socialiniuose tinkluose, dabar jas valdo jo sąjungininkai.
14:52 | WSJ: karo ekonomika atvedė Rusiją į krizę
„The Wall Street Journal“ (WSJ) rašo, kad kiaušinių kainų didėjimą ir produkcijos mažėjimą Rusijoje lėmė ne viena problema. Per metus kiaušinių kaina kilo maždaug 60 proc. Tai signalizuoja ryškias bėdas ekonomikoje.
Kaip rašo leidinys, sankcijos pakenkė paukštininkystės pramonei, nes sutrikdė įrangos tiekimo grandines. Dėl silpno rublio pabrango pašarų ir veterinarinių vaistų importas, be to, trūksta darbo jėgos. Padidėjus vyriausybės išlaidoms, padidėjo darbo užmokestis, o tai padidino maisto ir kitų prekių paklausą.
„Visa tai lemia, kad kiaušinių šokas yra disbalanso, kuris formuojasi Rusijos karinėje ekonomikoje, išraiška. Praėjusiais metais šalis pranoko lūkesčius ir užfiksavo padorų augimą, nes Maskva padidino karinę gamybą ir išdalijo subsidijuojamas paskolas vartotojams ir įmonėms. Tačiau tokia didelio masto parama lėmė ekonomikos perkaitimą“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Dėl to 2023 m. metinė infliacija buvo 7,4 proc., t. y. beveik dvigubai didesnė už centrinio banko tikslą, o vyriausybės hipotekos programos padėjo išpūsti būsto burbulą.
14:13 | Ukrainiečiai sprunka nuo mobilizacijos – atskleidė, kiek tūkstančių pakloja už suklastotus dokumentus
Ukrainos sostinėje Kyjive du vyrai ir moteris buvo apkaltinti padėjimu šauktiniams gauti melagingas diagnozes, kad vyrai būtų pripažinti netinkami karinei tarnybai ir jiems būtų suteikta galimybė išvykti į užsienį.
13:26 | „Bradley“ prieš T-90M: parodytas mirtinas susidūrimas prie Avdijivkos
Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matoma ukrainiečių šarvuočio „Bradley“ kova su rusų naujausiu tanku T-90M „Proryv“. Šis pateko į aršią ukrainiečių ugnį, ekipažas buvo priverstas bėgti. Eksperto teigimu, sėkmingą puolimą garantavo geras Ukrainos šarvuočio ekipažo pasirengimas ir komandinis darbas su dronus valdžiusiais kariais.
12:20 | Geriausias atsakas Putinui – JAV įvardijo 3 žingsnius, kurie būtini laimėti karą Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad JAV stengiasi suteikti Ukrainai viską, ko reikia sėkmingam 2024 m. iššūkių įveikimui užtikrinti. Pasak jo, svarbūs šio proceso elementai yra finansinė parama, aljansas su kitomis šalimis ir vidaus reformos Ukrainoje. Tai jis sakė interviu CNBC Pasaulio ekonomikos forume Davose.
11:38 | Duda: V. Putinas „nori padegti pasaulį“
Lenkijos lyderis Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad invaziją į Ukrainą tęsiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori padegti pasaulį“.
„V. Putino Ukrainoje pradėtas karas yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė A. Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„V. Putinas bando naudoti smurtą kaip priemonę laisvojo pasaulio vertybėms, tokioms kaip orumas ir laisvė, sunaikinti“, – pridūrė jis.
A. Duda taip pat sakė, kad praėjus trims dešimtmečiams po SSRS žlugimo pasaulis tapo Rusijos imperializmo atgimimo liudininku ir kad V. Putinas „nori padegti pasaulį“.
„Jei Rusija laimės, ji užpuls kitą šalį. Tai būdinga Rusijos imperializmui. Jie puola ir puola. Ukraina turi laimėti šį karą. Turime padaryti viską, ką galime, kad padėtume savo draugams ukrainiečiams“, – pareiškė jis.
„Karas baigsis, kai rusai bus išstumti iš visų okupuotų žemių, o bet koks kitas sprendimas bus Rusijos pergalė, – sakė Lenkijos prezidentas.
10:49 | Partizanai: rusai neteko laivo
Partizanų judėjimo „Ateš“ agentai žvalgydami laivus Sevastopolyje, Krymo uostamiestyje, aptiko nuskendusį rusų pasienio apsaugos laivą „Tarantul“. Apie tai partizanai skelbia savo „Telegram“ kanale, rašo portalas „Fokus“.
Partizanai pažymėjo, kad rusų laivo koordinatės – 44.615763, 33.587110. „Ateš“ mano, kad laivas galėjo nukentėti per prieš kelias savaites prieš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinius objektus įvykdytą karinių jūrinių dronų ataką pusiasalyje.
„Rašistai neteko dar vieno svarbaus ginkluotės vieneto Juodojoje jūroje. Su kuo visus ir sveikiname“, – rašė partizanai.
10:10 | Neįprasti sutrikimai: pusėje Lenkijos ir Suvalkų koridoriuje sutrikdytas GPS ryšys
Rusijos kibernetinės kariuomenės pratybos Kaliningrade įtariamos sutrikdžius GPS ryšį virš Lenkijos ir Suvalkų koridoriaus. Lenkų žiniasklaida skelbia, kad tyrimą dėl įvykio Baltijos jūros regione pradėjo ir Švedijos kariuomenė.
Lenkija, kaip ir kitos Baltijos jūros regiono šalys, pastarosiomis savaitėmis susiduria su GPS veiklos šiaurinėje šalies dalyje sutrikimais, skelbiama „Radio Zet“.
09:53 | Sprogimai virš Maskvos
Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad ketvirtadienio naktį virš Maskvos pasigirdo sprogimai. Jo teigimu, buvo numuštas link Maskvos skridęs bepilotis orlaivis.
„Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos Podolsko miesto rajone atrėmė bepiločio orlaivio, skridusio Maskvos link, ataką. Preliminariais duomenimis, nukritimo vietoje žalos ir aukų nebuvo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – rašė meras.
Internete taip pat buvo paskelbti vaizdo įrašai iš Podolsko, kuriuose girdimi sprogimų garsai.
Rusijos „Telegram“ kanalo SHOT duomenimis, apie 01.05 val. vietos laiku pasigirdo du sprogimai.
„Mūsų duomenimis, sprogimai įvyko 01:05 val. ir buvo girdimi įvairiose miesto dalyse. Maskvos link skridęs dronas buvo sunaikintas, ant žemės aukų ar žalos nebuvo“, – skelbia kanalas.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad dronai atakavo ne tik Maskvos, bet ir Leningrado sritį.
„Oro gynybos priemonės sunaikino vieną bepilotį orlaivį virš Maskvos srities teritorijos ir vieną perėmė virš Leningrado srities teritorijos“, – pareiškė jos atstovai.
08:30 | Estija nori atimti balso teisę iš rusų ir baltarusių
Estijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti šalyje. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad tam reikėtų pakeisti Konstituciją.
07:53 | Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 33 „šahedų“
Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 33 Rusijos paleistų „šahedų“.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.
„2024 metų sausio 18-osios naktį okupantai atakavo 33 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais iš Primorsko-Achtarsko rajono ir Kursko srities (RF), taip pat smogė Charkovo sričiai dviem zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 iš Belgorodo srities“, – rašoma pranešime.
Pagrindinės puolimo kryptys buvo pietūs ir šiaurė.
07:08 | Lenkija nori didinti šaudmenų gamybą
Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro, rengia naują paramos Ukrainai paketą ir kartu nori padidinti šaudmenų gamybą. „Vertiname savo galimybes gaminti daugiau amunicijos ir įrangos ir žiūrime, ką dar turime savo sandėliuose“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Radoslawas Sikorskis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo kaštai, jei jis užkariaus Ukrainą, būtų daug didesni už išlaidas Ukrainos gynybai, pažymėjo ministras.
