Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:14 | Ukrainoje atkurtas elektros tiekimas 8 mln. vartotojų – prezidentas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 8 mln. vartotojų buvo atnaujintas elektros tiekimas, nutrūkęs po naujausios Rusijos smūgių bangos.
„Po teroristinio išpuolio apie 10 mln. ukrainiečių liko be elektros. Aštuoniems milijonams vartotojų tiekimas jau atnaujintas. Energetikai ir remontininkai dirbs visą naktį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
23:10 | V. Zelenskis nauja Rusijos smūgių banga – „spjūvis į veidą G-20 šalims“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pavadino naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą „spjūviu į veidą G-20 šalims“.
„Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Šie smūgiai septynis milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.
22:05 | A. Anušauskas: kitąmet Lietuva apmokys apie 1 tūkst. Ukrainos karių
Lietuva kitąmet apmokys 1 tūkst. ukrainiečių karių, po antradienį Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo pareiškė Krašto pasaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis“, – interviu lrt antradienį sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus.
„Vis tik bus ir iššūkių. Šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus, nes reikės tuos karius, kuriuos apmokysime, manau, aprūpinti ir ginkluote“, – sakė krašto apsaugos ministras.
„Lietuva šiaip jau specializuojasi rengti tam tikrus specialistus – nuo paramedikų iki išminavimo specialistų“, – pridūrė jis.
ES gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai. Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.
Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose.
Lietuva jau yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštankines sistemas.
21:46 | G.Nausėda po sprogimų Lenkijoje: kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti ginamas
Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei.
„Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija. Kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti ginamas“, – antradienio vakarą savo „Twitter“ paskyroje pareiškė G. Nausėda.
NATO atstovas antradienį negalėjo patvirtinti žiniasklaidos pranešimų apie tai, jog dvi Rusijos raketos nukrito Lenkijoje, tačiau teigė, jog tiria šiuos pranešimus.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.
21:22 | Rusijos pareigūnas: Belgorodo srityje žuvo du žmonės
Antradienį neva Kyjivo paleisti pajėgų smūgiai prie Ukrainos sienos esančiame Rusijos Belgorodo regione nusinešė dviejų žmonių gyvybes, teigė regiono gubernatorius.
Jo pranešimas pasirodė po to, kai Rusija surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainą.
„Šį vakarą apšaudžius Šebekino miestą, preliminariais duomenimis, du žmonės žuvo ir trys buvo sužeisti“, – sakoma Rusijos Belgorodo srities vadovo Viačeslavo Gladkovo pareiškime socialiniuose tinkluose.
20:08 | Be elektros liko daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN.
Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.
Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.
19:50 | Moldova praneša apie elektros tiekimo sutrikimus po Rusijos smūgių Ukrainai
Moldova antradienį pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir paragino Maskvą sustabdyti savo atakas.
„Dėl to, kad Rusijos raketos pataikė į Ukrainos miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, kai kuriose Moldovos dalyse nėra elektros. Kiekviena ant Ukrainos nukrintanti bomba taip pat paveikia Moldovą ir mūsų žmones. Raginame Rusiją iš karto sustabdyti šį griovimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
19:30 | JK atstovas: Rusijos suduoti smūgiai parodo Putino silpnumą
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly teigė, kad antradienį Rusijos suduoti smūgiai Ukrainai parodo diktatoriaus Vladimiro Putino silpnumą.
„Putinas pralaimi karo lauke. Ir, kaip pamatėme šiandien G-20 viršūnių susitikime, taip pat ir dipomatiškai“, – teigė jis.
The callous targeting of Ukrainian cities with more sickening missile attacks today shows only Putin’s weakness.
— James Cleverly🇬🇧 (@JamesCleverly) November 15, 2022
Putin is losing on the battlefield and – as we saw today at the G20 – diplomatically too.
#PutinMustFail.
19:03 | JAV: nauji raketų smūgiai Ukrainai padidins G-20 susirūpinimą dėl Rusijos
Rusijos antradienį Ukrainai suduoti raketų smūgiai, įskaitant smūgius gyvenamiesiems pastatams Kyjive, padidins Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susirūpinimą dėl karo poveikio visam pasauliui, pareiškė Baltieji rūmai.
„Rusija vėl kelia grėsmę... gyvybėms ir naikina Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Šie Rusijos smūgiai tik padidins G-20 susirūpinimą destabilizuojamu [Vladimiro] Putino karo poveikiu“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paragino G-20 lyderius „principingai reaguoti“ į Rusijos antradienio smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, o visoje Ukrainoje buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūrai.
„Rusija smogia mirtį nešančiomis raketomis taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame G-20 viršūnių susitikimo principingos reakcijos. Stokite žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusėn“, – rašė jis.
18:40 | V. Zelenskis kreipėsi į gyventojus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.
„Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.
Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų. Tačiau mes dirbame, sugrąžinsime [elektros tiekimą], mes išgyvensime“, – kalbėjo V. Zelenskis.
18:14 | Lvivo miesto meras: 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens
Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus antradienį pranešė, kad Rusijai paleidus raketas, 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens tiekimo.
Pasak jo, mobiliojo ryšio operatoriai gali pradėti riboti dalį teikiamų paslaugų Lvivo regione, siekiant taupyti elektros energiją.
80% of Lviv was left without electricity, hot water supply was suspended in the city, Mayor Andriy Sadovyi said.
— NEXTA (@nexta_tv) November 15, 2022
It was also reported that mobile operators have limited the operation of some services in #Lviv in order to save electricity. pic.twitter.com/WTG0LFSTIU
17:52 | Padėtis kritinė
Rusijos kariuomenė antradienį vakare į mažiausiai 7 skirtingus Ukrianos regionus paleido apie 100 raketų, rašo UNIAN.
Ukrainos oro pajėgų atstovas, pulkininkas Jurijus Ihnatas teigė, kad okupantai smogė svarbiems infrastruktūros objektams.
„Tai yra didžiuliai raketų smūgiai. Pagrindiniu taikiniu tapo itin svarbūs infrastruktūros objektai. Tačiau matome, kad raketomis smogta ir gyvenamiesiems pastatams“, – kalbėjo jis.
Pasak J. Ignato, tarp numuštų rusų raketų yra Kh-101 ir Kh-555, okupantai taip pat naudojo raketas „Kalibr“.
„Jau paleista apie 100 raketų. Okupantai pranoko spalio 10-ąją, kai paleido 84 raketas“, – Ukrainos televizijai sakė oro pajėgų atstovas J. Ihnatas.
Rescuers work at the place of "arrival" in #Kyiv. pic.twitter.com/mBLRRHMs6o
— NEXTA (@nexta_tv) November 15, 2022
Ukrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis.
„Rusų teroristai įvykdė dar vieną suplanuotą ataką prieš energijos infrastruktūros objektus. Padėtis yra kritinė“, – sakoma Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylos Tymošenkos pareiškime.
„Padėtis sostinėje itin sunki“, – pridūrė jis.
The situation with electricity in #Kyiv now. pic.twitter.com/TqKHkf3o8w
— NEXTA (@nexta_tv) November 15, 2022
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko savo ruožtu socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad po Rusijos smūgių kai kur teko nutraukti elektros tiekimą ir dabar jos neturi mažiausiai pusė sostinės gyventojų.
Deputy Head of the Office of the President of Ukraine Kyrylo Tymoshenko publishes a video of a residential building that was hit by the Russian missile.
— NEXTA (@nexta_tv) November 15, 2022
There were two hits in total, Tymoshenko said. Several missiles were destroyed by air defense forces. pic.twitter.com/GlJclLBvyr
„Dėl didžiulės raketų atakos... energijos industrija pradėjo nutraukinėti elektros tiekimą visoje Ukrainoje“, – pridūrė V. Klyčko.
Anksčiau antradienį pareigūnai įvairiuose Ukrainos regionuose po naujų Rusijos smūgių pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus.
Per smūgius buvo nutrauktas elektros tiekimas šalies šiaurės rytuose esančiame Charkive ir vakaruose esančiame Lvive.
Apie sutrikimus taip pat pranešė rytinio Sumų regiono pareigūnai. Iš vakarinės Rivnės pranešama, kad į energijos infrastruktūrą nukreipti rusų smūgiai nutraukė elektros tiekimą.
In one of the bomb shelters in the city of #Dnipro, Ukrainian children hide from the Russian shelling and sing Ukrainian songs to cheer people up. pic.twitter.com/wLVnuzoVgE
— NEXTA (@nexta_tv) November 15, 2022
17:40 | Vokietija ir Ispanija apmokys ukrainiečių karius pagal ES programą
Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai.
Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius.
ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams.
Pagrindiniu šios misijos centru taps Ukrainos kaimynė Lenkija, o antroji būstinė bus įkurta Vokietijoje.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht per bloko ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė, kad Berlynas iki kitų metų birželio planuoja 5 tūkst. ukrainiečių suteikti „įvairių įgūdžių“.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad jos šalis planuoja kas du mėnesius apmokyti po 400 karių ir kad bendras jų skaičius per metus sieks 2,4 tūkstančio.
M. Robles teigė, kad mokymų centre, esančiame Ispanijos centriniame Toledo mieste, jau buvo įrengtos gyvenamosios patalpos kariams.
Praeitą mėnesį Prancūzija paskelbė, kad apmokys iki 2 tūkst. ukrainiečių karių.
NATO priklausančios Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV jau apmoko ukrainiečių karinį personalą Britanijoje ir vienoje JAV karinėje bazėje Vokietijoje.
Europos Sąjungos misija kol kas planuojama dvejiems metams ir kasmet kainuos po maždaug 60 mln. eurų.
Pinigai šiai misijai imami iš bloko Europos taikos priemonės. Šis fondas šiuo metu smarkiai eikvojamas – jo pinigais dengiamos bloko narių ginklų pristatymo Ukrainai išlaidos.
Gynybos ministrai svarstė, ar reikėtų padidinti fondą, nes iš 5,7 mlrd. eurų biudžeto laikotarpiui iki 2027-ųjų 3,1 mlrd. jau buvo skirta Ukrainos ginklavimui.
Briuselis teigia, kad bendrai Europos Sąjunga ir jos šalys narės Ukrainai jau nusiuntė ginklų ir įrangos už 8 mlrd. eurų.
Tai sudaro apie 45 proc. JAV tiekiamų ginklų vertės.
Ukrainos, kuri neseniai pranešė išvadavusi savo Chersono miestą, rėmėjai Europoje žada ir toliau teikti karinę paramą Kyjivui.
„Tai reiškia, kad pagalba, kurią gauna Ukraina – ginklai ir apmokymas – veikia kovos lauke“, – teigė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris irgi dalyvavo ES narių gynybos ministrų susitikime, sakė, jog dėl „labai sudėtingo“ šiuolaikinių ginklų ir taktikų pobūdžio reikia, kad juos naudojanti kariuomenė būtų „visiškai apmokyta“.
Jis taip pat pasidžiaugė Ukrainos kariuomenės padaryta pažanga.
„Rusijos kariuomenė traukiasi. Karas suka visiškai kita linkme, nei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas galėjo įsivaizduoti, kai beveik prieš devynis mėnesius pradėjo šią ataką prieš Ukrainą“, – sakė J. Borrellis.
17:12 | Keli Ukrainos regionai po rusų atakų liko be elektros, vienas žmogus žuvo
Pareigūnai įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Lvivą ir antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, antradienį po naujų Rusijos smūgių pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus.
Per smūgius buvo nutrauktas elektros tiekimas šalies šiaurės rytuose esančiame Charkive ir vakaruose esančiame Lvive, pranešė šių miestų pareigūnai.
Apie sutrikimus taip pat pranešė rytinio Sumų regiono pareigūnai. Iš vakarinės Rivnės pranešama, kad į energijos infrastruktūrą nukreipti rusų smūgiai nutraukė elektros tiekimą.
Taip pat skelbiama, kad rusų surengtos atakos metu Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus, rašo „The Guardian“.
16:55 | Rusija raketomis smogė Kyjivui ir kitiems regionams
Ukrainos pareigūnai antradienį kaltino Rusiją dėl raketų atakos Kyjive, kur buvo pataikyta į du gyvenamuosius namus, ir pranešė, kad taip pat buvo smogta kitiems šalies regionams, įskaitant Lvivą ir Charkivą.
„Ataka prieš sostinę. Kaip rodo preliminari informacija, pataikyta į du gyvenamuosius pastatus Pečersko rajone. Kelias raketas virš Kyjivo numušė oro gynybos sistemos. Medikai ir gelbėtojai yra smūgių vietose. Daugiau detalių [bus pateikta] vėliau“, – sakoma Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Po smūgių sostinei rusai smogė šalies vakaruose esančiam Lvivui ir rytuose esančiam Charkivui, paskelbė pareigūnai.
„Yra sprogimų Lvive“, – sakoma mero Andrijaus Sadovo pareiškime socialinėje žinaisklaidoje. Jame gyventojai raginami likti slėptuvėse.
Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad prieš miestą surengta „raketų ataka“ ir kad aiškinamasi, ar yra aukų.
Anksčiau buvo pranešta, kad visuose Ukrainos regionuose aidėjo oro pavojaus sirenos.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka internete paskelbtame pareiškime sakė, kad raketas į Kyjivą paleido Rusijos pajėgos.
Jis paskelbė įrašą iš atakų vietos, jame matyti gaisras sovietų laikais pastatytame penkių aukštų gyvenamajame name.
„Pavojus nepraėjo. Likite slėptuvėse“, – pridūrė K. Tymošenka.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad ataka buvo atsakas į Volodymyro Zelenskio kreipimąsi per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, raginant lyderius spausti Kremlių užbaigti savo invaziją į Ukrainą.
„Ar kas nors rimtai galvoja, kad Kremlius iš tikrųjų nori taikos? Jis nori paklusnumo. Tačiau galiausiai teroristai visuomet pralaimi“, – sakė A. Jermakas.
Lights out where we are in Mykolaiv region after a mass strike across Ukraine. https://t.co/qmj8Acyk9v
— Isobel Koshiw (@IKoshiw) November 15, 2022
CNN rašo, kad rusų kariuomenė paleido raketas į mažiausiai 7 Ukrainos regionus.
Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis taikydavosi į energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje.
Praėjusį kartą Ukrainos sostinei Rusijos pajėgos smogė beveik prieš mėnesį, spalio 17 dieną.
16:34 | ES gynybos ministrai sutarė pradėti karinę paramos misiją Ukrainai – KAM
Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose.
„Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti. Įgyvendinant misiją svarbiausia trys kertiniai principai: Ukrainos poreikiai, veiksmingas koordinavimas ir tolimesnė parama ginkluote“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„ES karinės paramos misija yra svarbus žingsnis, kuris leis prisidėti prie galutinės Ukrainos pergalės ir visų okupuotų teritorijų susigrąžinimo. Lietuva prisidės prie šios misijos užduočių visais reikiamais resursais bei tęs savo paramą Ukrainai dvišaliu bei kituose daugiašaliuose formatuose“, – pridūrė jis.
Lietuva kitais metais planuoja apmokyti apie tūkstantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, dalį iš jų – ES karinės misijos metu.
Lietuva kartu su partneriais vykdys bazinį kario kursą, jaunesniųjų vadų, cheminės ir radiacinės apsaugos, paramedikų ir artileristų, karo policininkų ir specialiųjų pajėgų mokymus. Kartu su Šiaurės šalimis Lietuva prisidės apmokant Ukrainos karius sprogdinimo ir išminavimo.
Kaip nurodo KAM, pradinis ES misijos mandatas – dveji metai su galimybe pratęsti, esant poreikiui.
16:15 | Daugėja pranešimų apie rusų paleistas raketas
Ukrainos valdios atstovai informuoja, kad rusai paleido raketas ne tik į Kyjivo, bet ir Lvivo bei Charkivo regionus.
16:04 | Rusijos primesta valdžia pasitraukė iš dar vieno miesto Ukrainos Chersono srityje
Rusijos okupacinė valdžia Naujojoje Kachovkoje Ukrainos Chersono srityje antradienį pranešė išvykusi iš miesto dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo.
Pranešimas pasirodė Maskvos pajėgoms atsitraukus iš srities sostinės Chersono.
„Naujosios Kachovkos valstybinės administracijos darbuotojai, taip pat valstybės ir municipalinės institucijos išvyko iš miesto ir buvo perkeltos į saugias vietas regione“, – per platformą „Telegram“ pranešė Maskvos primesta administracija.
15:47 | Rusija raketomis atakuoja Kyjivą: apšaudomi gyvenamieji namai
Kyjivas vėl atakuojamas raketomis. Rusijos išpuolis įvyko praėjus vos keliomis valandomis po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi G20 susitikime. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tviteryje rašo, kad tai Kremliaus atsakas į „galingą prezidento kalbą“.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad raketos pataikė į gyvenamuosius pastatus, kelias raketas numušė oro gynybos sistemos, medikai ir gelbėtojai dirba smūgio vietose. Preliminariais Ukrainos kariuomenės duomenimis, paleistos keturios raketos, dvi pavyko numušti.
13:49 | Haidajus: Ukrainos gynėjai artėja prie didžiųjų Luhansko miestų
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus savo „Telegram“ kanale bei Ukrainos televizijai antradienį pranešė, kad Luhansko srities teritorijoje vyksta sunkios kautynės, tačiau Ukrainos gynėjai pamažu artėja prie didžiųjų srities miestų, ypač prie Rubižnės ir Kreminos.
„Dabar Luhansko srityje vyksta gana įnirtingi ir sunkūs mūšiai. Tačiau vietinėje žiniasklaidoje skaitome, kad vietos gyventojai jau girdi gana garsius mūšius prie didžiųjų miestų – tiek Rubižnėje, tiek Kreminoje. Tai rodo, kad fronto linija pamažu juda link mūsų didžiųjų miestų“, – teigė S. Haidajus.
Gubernatorius pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali labai greitai veržtis į priekį Luhansko srityje, nes priešas ten spėjo šiek tiek pasiruošti – „įkūrė gynybines struktūras, sugebėjo sukaupti rezervus“.
Taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi į priekį lėtina ir tai, kad visos teritorijos yra užminuotos.
13:28 | JK statys 5 naujus karinius laivus „padidėjusios Rusijos grėsmės akivaizdoje“
Jungtinė Karalystė išleis 4,2 mlrd. svarų sterlingų (4,8 mlrd. eurų) penkiems naujiems karinio jūrų laivyno laivams, kad sustiprintų saugumą „padidėjusios Rusijos grėsmės akivaizdoje“, antradienį Dauningo gatvės pareiškime sakė ministras pirmininkas Rishi Sunakas.
„Jungtinė Karalystė ir sąjungininkės imasi veiksmų, kad sustiprintų savo saugumą didėjančios Rusijos grėsmės akivaizdoje“, – sakoma pareiškime.
„Dėl Rusijos veiksmų kyla pavojus mums visiems. Suteikdami Ukrainos žmonėms reikalingą paramą, taip pat pasitelkiame plačią ir gilią Jungtinės Karalystės patirtį, kad apsaugotume save ir savo sąjungininkus. Tai apima ir naujos kartos britiškų karinių laivų statybas“, – pridūrė R. Sunakas.
13:12 | Zelenskis G20 pristatė 10 punktų planą
Antradienio rytą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderius, kurie dabar susirinkę Indonezijoje, pateikdamas 10 Ukrainos pasiūlymų taikai Ukrainoje pasiekti.
„Kad išlaisvintume visą savo žemę nuo rašistų, turėsime dar kurį laiką kovoti... Kovoti! Bet jei pergalė vis dar mūsų, ir mes tuo esame tikri, ar neverta bandyti įgyvendinti mūsų taikos formulę, kad vis tiek išgelbėtume tūkstančius gyvybių ir išgelbėtume pasaulį nuo naujų destabilizacijų?
Todėl noriu pristatyti mūsų viziją apie kelią į taiką – kaip ją galima pasiekti. Ir ne tik mums, bet ir jums visiems, jūsų sąjungininkams ir partneriams“, – į pasaulio lyderius kreipėsi V. Zelenskis.
„Mes neleisime Rusijai laukti, suburti savo pajėgas ir pradėti naują teroro ir pasaulinio destabilizavimo seriją. Esu tikras, kad dabar būtina ir įmanoma sustabdyti destruktyvų Rusijos karą“, – toliau kalbėjo Ukrainos lyderis.
Ukrainos pasiūlymuose numatyta:
- Radiacinė ir branduolinė sauga.
- Maisto apsauga.
- Energetinis saugumas.
- Visų kalinių ir tremtinių paleidimas.
- JT Chartijos įgyvendinimas ir teritorinio vientisumo bei pasaulio tvarkos atkūrimas.
- Rusijos kariuomenės išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas.
- Teisingumo grąžinimas.
- Atsparumas ekocidams.
- Eskalacijos prevencija.
- Karo pabaigos įtvirtinimas.
12:24 | Lavrovas: Ukrainos derybų sąlygos yra nerealios
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“.
G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.
„Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.
Tokią pat poziciją jis išsakė ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui per susitikimą kuluaruose.
11:56 | „Situacija komplikuota“ – Chersone slapstosi civiliais persirengę rusų kariai
Išlaisvintame Pietų Ukrainos mieste Chersone tęsiasi valymas, ieškoma „pasiklydusių“ rusų, praneša Chersono mero patarėjas Romanas Golovnija. Jo teigimu, daliai tokių pasislėpusių rusų karių, vilkinčių civilių rūbais, pavesta vykdyti teroro išpuolius mieste.
„Situacija mieste komplikuota, bet stabili, kontroliuojama. Miestas šluojamas, vyksta filtravimo operacijos. Yra daug informacijos, kad mieste yra civiliais drabužiais apsirengę Rusijos kariai, o mūsiškiai bando juos išvalyti“, – sakė jis Ukrainos televizijai „Espresso“.
Anot R. Golovnijos, Ukrainos gynėjams jau įkliuvo nemažai diversantų.
„Kalbant apie logiką ir nelogiką tų, kurie yra persirengę išlaisvintoje Chersono srities teritorijoje. Pirmieji yra tie, kurie neturėjo laiko pabėgti. Antrieji yra sabotažo grupės, kurios čia liko pridengti atsitraukimą ir vykdyti teroro išpuolius.
Taip pat liko daug „specialistų“, kurių tikslas – nusitaikyti į taikinius, kurie potencialiai galėtų sudominti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas regiono miestuose ir deokupuotose teritorijose“, – pažymėjo mero patarėjas.
11:22 | „Absoliučiai visi svarbūs objektai Chersone – užminuoti“: Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje vaizdo žinutėje kalbėjo apie padėtį Chersone, kuris praėjusią savaitę buvo išlaisvintas iš rusų okupacijos. Prezidento teigimu, po rusų siautėjimo mieste viskas sunaikinta – infrastruktūra, elektra, internetas, televizija, o visi svarbiausi objektai – užminuoti.
„Kai yra Ukrainos vėliava, yra civilizacija, yra laisvė. Yra socialinė apsauga. Yra infrastruktūra. Saugumas. Yra, kas pasirūpina žmonėmis. Yra viskas, kas dingsta ir kas sunaikinama, kai ateina okupantas. Štai ką reiškia Rusijos vėliava – visišką sugriovimą.
Nėra elektros, nėra ryšių, nėra interneto, nėra televizijos. Okupantai viską sunaikino patys – tyčia. Čia jų speciali operacija. Prieš žiemą rusų okupantai sunaikino absoliučiai visą svarbiausią infrastruktūrą žmonėms. Absoliučiai visi svarbūs objektai mieste ir rajone yra užminuoti“, – sakė šalies vadovas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad visiems bus laimė, kai Rusiją pavyks išvyti iš Ukrainos teritorijose.
„Laimė, kuri bus tuose mūsų miestuose ir bendruomenėse, iš kurių Rusija atėmė normalų gyvenimą po vasario 24 d., ir 2014 m. Mes grąžinsime viską. Grąžinsime įprastą gyvenimą. Ir žinome, kad taika Ukrainai artėja. Visai mūsų šaliai“, – patikino V. Zelenskis.
10:50 | Rusija uždraudė atvykti į šalį daugiau nei 100 kanadiečių, įskaitant J. Carrey
Kremlius pirmadienį pranešė, kad į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, įtraukė šimtą kanadiečių, įskaitant aktorių Jimą Carrey, rašytoją Margaret Atwood ir keletą žurnalistų, po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė naują sankcijų paketą Rusijai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad uždraudė į šalį atvykti 100 kanadiečių, „tiesiogiai dalyvaujančių formuojant agresyvią antirusišką politiką“.
Tarp jų yra ir 60 metų aktorius bei komikas J. Carrey.
Į sąrašą taip pat buvo įtraukta kanadiečių rašytoja M. Atwood, „Tarnaitės pasakojimo“ (The Handmaid‘s Tale) autorė bei keli ukrainiečių kilmės kanadiečiai.
Jame atsidūrė ir Kanados valstybinio transliuotojo CBC žurnalistai Murray Brewsteris ir Adrienne Arsenault.
Šis Rusijos sprendimas buvo priimtas po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė apie naujas sankcijas rusų policijos pareigūnams bei tyrėjams, prokurorams ir teisėjams.
10:07 | JAV paskelbė sankcijas Rusijos gynybos sektoriaus pirkimų tinklui, S. Kerimovo aplinkai
JAV iždo departamentas pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos gynybos sektoriaus pirkimų tinklui ir įtraukė į juodąjį sąrašą asmenų ir įmonių Prancūzijoje ir Šveicarijoje, susijusių su oligarchu Suleimanu Kerimovu.
Bendrovės, kurioms Iždo departamentas taiko sankcijas, priklauso tarptautiniam Rusijos mikroelektronikos bendrovės „Milandr“ tinklui, kuris, jo teigimu, yra labai svarbus mikroelektronikos tiekimui Rusijos gynybos pramonei.
Iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė Šveicarijoje, Armėnijoje ir Taivane įsikūrusias su „Milandr“ susijusias bendroves, todėl JAV fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama su jomis turėti verslo reikalų, siekiant pašalinti jas iš pasaulinių finansų ir prekybos rinkų.
Sankcijomis taip pat įšaldomas bet koks jų JAV jurisdikcijoje esantis turtas.
09:15 | Macronas paragino Kinijos lyderį daryti dar didesnį spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą aktyviau siekti, kad Rusiją susėstų prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje, pranešė prezidentūra.
Abu lyderiai surengė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje, kur Kremliui pasaulio lyderiai daro milžinišką spaudimą dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje bei jos pražūtingų padarinių pasaulinėms maisto ir energijos kainoms.
Prancūzijos prezidentūra žurnalistams teigė, kad per beveik valandą trukusias derybas, E. Macronas paragino Kinijos prezidentą „perduoti žinutes Vladimirui Putinui, kad būtų išvengta eskalacijos ir kad rimtai būtų grįžta prie derybų stalo“.
08:45 | ISW: rusai sieks mažų pergalių Rytuose
JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai greičiausiai perkels karius į Donecko sritį iš apleisto dešiniojo Chersono srities kranto, kad suaktyvintų operacijas aplink Bachmutą, Donecką ir Donecko srities vakaruose.
„Tikėtina, kad per ateinančias dienas ir savaites Rusijos kariai pasieks sėkmę šiose srityse, tačiau vargu ar ši sėkmė bus reikšminga operatyviniu požiūriu“, – rašoma naujausioje ISW analizėje.
ISW analitikai pažymi, kad Rusijos gynybos ministerija lapkričio 13 ir 14 dienomis padidino pareiškimų apie Rusijos teritorinius laimėjimus Donecko srityje skaičių. To tikslas – pabrėžti, kad Rusijos kariai, pasitraukę iš dešiniojo Chersono srities kranto, suaktyvins operacijas Donecko srityje.
Pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai baigė užimti Majorską (20 km į pietus nuo Bachmuto Rytų Ukrainoje) lapkričio 13 d., o Pavlivką (45 km į pietvakarius nuo Donecko) – lapkričio 14 d., po kelių savaičių nepretendavimo į Rusijos teritorinius laimėjimus.
„Tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerija pateiks konkretesnes teritorines pretenzijas, siekdama sukurti informacinę aplinką, kuri išryškintų Rusijos sėkmę Donecko srityje ir sumažintų nepasitenkinimą dėl nuostolių Chersono srityje“, – teigia ISW analitikai.
08:00 | JT Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai dėl Rusijos reparacijų Ukrainai
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusija raginama atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą įsiveržiant į Ukrainą, be kita ko, sumokant reparacijas už šaliai padarytą didelę žalą ir karo metu nužudytus bei sužeistus ukrainiečius.
Rezoliucijai pritarta per 193 narių organizacijos balsavimą 94 balsais prieš 14, o dar 73 šalims susilaikius. Ji sulaukė bene mažiausio palaikymo iš visų penkių su Ukraina susijusių rezoliucijų, kurias Generalinė Asamblėja priėmė nuo Rusijos įsiveržimo į savo kaimynę vasario 24 dieną.
Rezoliucijoje pripažįstama, kad reikia sukurti „tarptautinį žalos, nuostolių ar sužalojimų atlyginimo mechanizmą“ dėl Rusijos „neteisėtų veiksmų“ prieš Ukrainą.
Joje rekomenduojama, kad asamblėjos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Ukraina, sukurtų „tarptautinį registrą“, kuriame būtų registruojamos pretenzijos ir informacija apie Rusijos padarytą žalą ukrainiečiams ir vyriausybei.
07:32 | JAV: G-20 susitikimo pareiškime dauguma narių griežtai pasmerks Rusijos karą prieš Ukrainą
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo pabaigoje „dauguma“ narių griežtai pasmerks Rusijos karą prieš Ukrainą, antradienį Balyje sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Manau, kad dauguma Didžiojo dvidešimtuko narių aiškiai pareikš, kad smerkia Rusijos karą Ukrainoje, kad Rusijos karą Ukrainoje jie laiko pagrindiniu didžiulių ekonominių ir humanitarinių kančių pasaulyje šaltiniu“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pareiškime, kuris bus paskelbtas šią savaitę Balyje, Indonezijoje, vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje, bus parodyta, kad G-20 „iš tikrųjų izoliuoja Rusiją“ – didžiausių pasaulio ekonomikų grupės narę.
Pareigūnas nesakė, kiek šalių neprisidės prie karo pasmerkimo ir kaip diplomatai parengs nevienbalsį pareiškimą dokumente, kurį skelbia visos šalys narės.
06:53 | Zelenskis G-20 susitikimo dalyviams: dabar yra metas užbaigti Rusijos karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius pareiškė, kad dabar atėjo laikas nutraukti „destruktyvų“ Rusijos karą ir „išgelbėti tūkstančius gyvybių“.
„Esu įsitikinęs, kad dabar yra laikas, kai Rusijos destruktyvus karas turi ir gali būti sustabdytas“, – sakė jis.
„Tai išgelbės tūkstančius gyvybių“, – pridūrė prezidentas.
V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, kreipėsi į ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių lyderius, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą bei JAV prezidentą Joe Bideną
Tačiau Balyje nėra Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė į susitikimą atsiųsti savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
06:15 | G-20 susitikimą atidaręs Indonezijos lyderis ragina užbaigti karą
Indonezijos prezidentas Joko Widodo antradienį, pradėdamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuos Rusijos invazijos į Ukrainą klausimas, paragino lyderius „užbaigti karą“.
„Būti atsakingam reiškia kurti ne „naudos ir nuostolio pusiausvyros“ situacijas, būti atsakingam čia taip pat reiškia, kad turime užbaigti karą“, – sakė J. Widodo.
Susitikimo metu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės sieks, kad dėl skausmingai aukštų pasaulinių maisto produktų ir degalų kainų kaltę prisiimtų rusų prezidentas Vladimiras Putinas.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pirmadienį Ankaroje surengė derybas su savo kolega iš Rusijos, kad perspėtų jį dėl branduolinių ginklų, kuriuos Maskva grasino dislokuoti Ukrainoje, panaudojimo pasekmių.
► Rusija pirmadienį „aukščiausio lygio melagiena“ pavadino pranešimus, kad užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo paguldytas į ligoninę Indonezijoje, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.
► NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė išlaisvintame Chersono mieste, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidentūroje, Rusijos pajėgoms pasitraukus iš strategiškai svarbaus uostamiesčio.
