

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu įspėja dėl Rusijos intensyvaus kišimosi į sekmadienį vyksiančius Moldovos parlamento rinkimus.
Šeštadienį paskelbtame interviu M. Sandu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra pavojuje.
Jie teigė, kad Maskva daro milžinišką spaudimą kišdamasi į rinkimus, išleidžia „šimtus milijonų eurų“ finansuodama politines partijas, papirkinėdama rinkėjus ir ruošdama jaunus žmones destabilizuoti padėtį šalyje.
Apie 2,4 mln. gyventojų turinti Moldova nuo 2022 metų yra kandidatė įstoti į Europos Sąjungą, o sekmadienį šalyje vyks parlamento rinkimai.
Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad M. Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS), kurią aktyviai remia Europos Sąjunga, gali išlikti didžiausia parlamente, bet nebūtinai būti daugumoje viena. Manoma, kad su Rusija siejamos partijos taip pat gerai pasirodys rinkimuose.
Penktadienį M. Sandu teigė, kad tai bus patys svarbiausi rinkimai šiuolaikinėje Moldovos istorijoje.
„Jų baigtis nulems, ar mes įtvirtinsime savo demokratiją ir įstosime į ES, ar Rusija mus nusitemps atgal į pilkąją zoną, paversdama mus regionine rizika. Moldovos ateitį turi spręsti moldavai, o ne Maskva“, – ji rašė socialiniame tinkle „X“.
Vokietijos kancleris perspėja apie realią grėsmę Europai: „Taikos nebėra“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“.
Lenkija sugriežtino ukrainiečių pabėgėlių įstatymą
Lenkija sugriežtino gyvenimo šalyje sąlygas šimtams tūkstančių ukrainiečių karo pabėgėlių.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą artėjant spalio 1 d. terminui, penktadienį sakė jo administracijos vadovas.
Pagal vieną iš naujųjų sąlygų, ukrainiečiai socialines išmokas, pavyzdžiui, pinigus už vaiką, gaus tik tokiu atveju, jeigu jie dirba ir moka mokesčius Lenkijoje.
Dėl šio įstatymo nesutarė liberalioji Lenkijos vyriausybė ir dešiniųjų pažiūrų konservatyvus prezidentas.
Ankstesnį įstatymo projektą K. Nawrockis vetavo. Tuomet vyriausybė nusileido dėl vaiko išmokų.
Jeigu ginčai dėl įstatymo būtų užsitęsę, tai spalio pradžioje būtų nutrūkęs teisinis pagrindas ukrainiečiams dirbti Lenkijoje.
Lenkija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.
Šaltiniai: Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai ginklų, galinčių priversti Putiną sėsti prie derybų stalo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios, anot Kyjivo, galėtų priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Apie tai skelbia portalas „Axios“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Ukraina kelis kartus prašė JAV perduoti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, tačiau Baltieji rūmai tam nepritarė.
Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viename interviu pasakojo, kad antradienį, susitikęs su D. Trumpu, paprašė JAV lyderio suteikti Ukrainai ginklų sistemą, kurios buvimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose priverstų Kremlių pradėti taikos derybas.
V. Zelenskis neatskleidė, kokių ginklų prašė D. Trumpo, tačiau nenurodytas Ukrainos pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis patvirtino „Axios“, kad kalbėta apie sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Pasak leidinio, Ukraina kelis kartus per metus kėlė „Tomahawk“ klausimą JAV, ypač šios raketos buvo įtrauktos į įrangos sąrašą, kurio Kyjivas prašė prieš kelis mėnesius.
„Tai buvo vienintelė ginkluotės sistema sąraše, kurios Trumpas nesutiko parduoti NATO šalims Ukrainos poreikiams“, – rašo „Axios“, remdamasis šaltiniais.
Straipsnio autoriai pažymi, kad D. Trumpo atsisakymas suteikti „Tomahawk“ gali būti paaiškinamas ne tik baime dėl eskalacijos, bet ir gana ribotomis šių raketų atsargomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Netikėta įtaka: štai kas suvaidino lemiamą vaidmenį keičiant Trumpo požiūrį į Ukrainą
Didžiosios Britanijos karalius Karolis III, pasirodo, darė įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip skelbia „The Telegraph“, būtent karaliaus pokalbiai su D. Trumpu per jo vizitą Londone galėjo pakeisti Amerikos lyderio požiūrį į karą Ukrainoje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad po susitikimų su monarchu D. Trumpo retorika Ukrainos klausimu pastebimai pasikeitė.
Kaip rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, asmeniniai pokalbiai su karaliumi per D. Trumpo vizitą Didžiojoje Britanijoje buvo „labai svarbūs“.
Diplomatiniai šaltiniai spėja, kad neatsitiktinai D. Trumpo sprendimas pasikeitė taip greitai po jo pokalbių su karaliumi. Manoma, kad monarchas aptarė Ukrainos klausimą per asmeninius susitikimus su JAV prezidentu jo vizito metu.
Karalius priėmė D. Trumpą Vindzoro pilyje, surengė pietus ir vakarienę, taip pat lydėjo į visos dienos renginius.
Savo kalboje per valstybinį banketą jis vieną kartą paminėjo Ukrainą. Kreipdamasis į prezidentą, jis sakė: „Mūsų šalys palaiko glaudžiausius santykius gynybos, saugumo ir žvalgybos srityse, kokie kada nors buvo žinomi. Dviejuose pasauliniuose karuose mes kartu kovojome, kad nugalėtume tironijos jėgas. Šiandien, kai tironija vėl kelia grėsmę Europai, mes ir mūsų sąjungininkai kartu remiame Ukrainą, kad sustabdytume agresiją ir užtikrintume taiką.“
D. Trumpas, karališkosios šeimos gerbėjas, buvo sužavėtas karaliaus parodytu svetingumu ir savo kalboje per vakarienę pavadino Karolį III „labai, labai ypatingu žmogumi“, rašo leidinys.
Be to, leidinys pažymi, kad, diplomatinių šaltinių teigimu, JAV valstybės sekretorius Markas Rubio užtikrino Europos kolegas, jog D. Trumpo retorikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu reikėtų vertinti „kuo teigiamiau“.