Ukrainos žvalgyba pasiklausė pokalbio, kuriame rusų karys skundžiasi dėl dviejų mėnesių vėlavimo rotuoti net ir sužeistus karius iš fronto pozicijų, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos tarnyba.
„Mes čia iš esmės esame bejėgiai, turime tik vieną šautuvą. (…) Jūs sakėte, kad kas nors mus netrukus pakeis – tai buvo prieš mėnesį ar du“, – pokalbio įraše skundžiasi rusų karys.
Jo pašnekovas paaiškina, kad juos pakeisti nėra kam, o likusi dalinio dalis taip pat atsidūrusi sudėtingoje padėtyje.
Pasak „Ukrinform“, Ukrainos žvalgybos pareigūnai anksčiau perėmė pokalbį, kuriame įgulos vadas grasino nušauti iš savo pozicijų Donecko regione bandžiusius pasitraukti pavaldinius.
Sekmadienį dienos metu Rusijos kariai dronais smūgiavo Černihivui, sužeisdami penkis žmones, praneša „Ukrinform“.
„Priešas vėl puola miestą dronais. Užfiksuoti du sprogimai“, – teigiama regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskio pranešime platformoje „Telegram“.
Vėliau D. Bryžynskis pranešė, kad dėl šių smūgių buvo sužeisti penki žmonės. Vieno nukentėjusiųjų būklė sunki, jis paguldytas į ligoninę.
Kaip „Ukrinform“ pranešė anksčiau, Rusijos kariai taip pat smūgiavo Kupjansko miestui Charkivo regione. Per ataką žuvo 49 metų moteris, vienas vyras buvo sužeistas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad antrą kartą per dvi dienas kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pavadindamas jų pokalbį „labai produktyviu“.
„Aptarėme visus situacijos aspektus: gyvybės gynybą mūsų šalyje, mūsų pajėgumų stiprinimą – oro gynybos, atsparumo ir tolimojo nuotolio pajėgumų srityje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“.
Volodymyras Zelenskis Prancūzijos prezidento prašo daugiau oro gynybos sistemų ir raketų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kalbėdamasis su Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu paprašė daugiau oro gynybos sistemų ir raketų, pranešė ukrainiečių lyderis.
„Kalbėjausi su prezidentu Emmanueliu Macronu (...) Informavau jį apie mūsų prioritetinius poreikius – visų pirma, oro gynybos sistemas ir raketas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše sakė V. Zelenskis.
Fronte žuvo daugkartinis Ukrainos galiūnų sporto čempionas Iščenka
Kaudamasis fronte žuvo keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės čempionas ir šalies rekordininkas Pavlas Iščenka, pranešė portalas „Sport.ua“.
„Sporto bendruomenė gavo dar vieną tragišką žinią iš fronto. Keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės varžybų čempionas ir Ukrainos rekordininkas Pavlas Iščenka žuvo kare su rusais, vykdydamas kovinę užduotį“, – teigiama pranešime.
Prieš pereidamas prie galiūnų sporto, Hostomelyje gimęs P. Iščenka yra pelnęs pasaulio ir Europos sunkumų kilnojimo čempiono titulus.
Sportinės karjeros metu jis dirbo ir treneriu.
P. Iščenka laimėjo visus Ukrainos galiūnų daugiakovės turnyrus, surengtus jau prasidėjus karui – 2022 m., 2023 m., 2024 m. ir šiemet.
Rusijos Belgorode pranešta apie raketų ataką – kilo gaisras, sutriko elektros tiekimas
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie raketų ataką mieste ir jo apylinkėse, skelbia UNIAN. Gubernatorius perspėjo rusus dėl galimų elektros tiekimo trikdžių.
Anot V. Gladkovo, Belgorode ir jo srityje buvo aktyvuota oro gynyba, esą buvo numuštos raketos.
„Dėl nukritusių nuolaužų Belgorode užsidegė šiukšlės“, – skelbia jis.
Vėliau gubernatorius pridūrė, kad po atakos „galimi trumpalaikiai elektros energijos tiekimo nutraukimai“.
Socialinėse medijose pranešama apie raketų smūgį šiluminei elektrinei. Taip pat pranešama, kad beveik visame mieste neveikia gatvių apšvietimas.
Merkel kaukė krinta: prieš Putinui užgrobiant Krymą spaudė Vokietiją bendradarbiauti su Maskva
Vokietija buvo įsitraukusi į didelius planus padėti apmokyti ir modernizuoti Rusijos kariuomenę prieš Maskvai 2014-aisiais aneksuojant Krymą, o kanclerė Angela Merkel darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“, remdamasis Vokietijos savaitraštyje „Der Spiegel“ pasirodžiusiu tyrimu.
Tarp planų buvo ir mokymo centrų įkūrimas Rusijoje pagal milijardo eurų vertės sandorį, penktadienį rašė savaitraštis.
Pasak laikraščio, planai buvo imti rengti po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karo, kuris atskleidė prastą Rusijos kariuomenės būklę.
Po karo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pertvarkyti šalies ginkluotąsias pajėgas, kad jos atitiktų XXI amžiaus reikalavimus. Jo pasirinkta partnerė buvo Vokietija.
Kanclerės A. Merkel vadovaujamas Berlynas itin entuziastingai sutiko su šia iniciatyva ir darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva.
Vienas iš pagrindinių planų buvo įsteigti visoje Rusijoje aštuonis mokymo centrus, kuriuose būtų naudojama naujausia lazerinė technologija šių dienų mūšiams imituoti. Pramoninis partneris šiame projekte turėjo būti Vokietijos gynybos milžinas „Rheinmetall“.
Berlynas šiuos planus grindė realpolitik principu.
„Mūsų saugumo politika yra suinteresuota modernia, gerai vadovaujama Rusijos armija“, – 2011 m. sakė tuometis gynybos ministras Thomas de Maizière.
Vokietijos valdžia argumentavo partnerystę su Rusija tuo, kad karinis bendradarbiavimas skatina pasitikėjimą, o pasitikėjimas užtikrina taiką, rašo „Der Spiegel“. Federacinė vyriausybė taip pat tikėjosi, kad šie susitarimai padės daugiau sužinoti apie silpnąsias Rusijos kariuomenės vietas.
„Der Spiegel“ pranešė, kad „Rheinmetall“ tebesaugo Volgos mokymo centrui skirtą įrangą, o po 2022 m. Maskvos invazijos į Ukrainą bendrovė svarstė galimybę ją nemokamai perduoti Ukrainai kaip solidarumo gestą ir viešųjų ryšių akciją.
Mokymo centras Mulino gyvenvietėje prie Volgos buvo įkurtas be „Rheinmetall“ pagalbos ir 2021 m. tapo viena iš vietovių, kur vyko paskutinės didelės Rusijos „Zapad“ pratybos prieš įsiveržiant į vakarų kaimynę.
Estija uždarė per Rusijos teritoriją einantį kelio ruožą dėl pastebėtų ginkluotų karių
Estijos pasienio apsaugos tarnyba pranešė pastebėjusi ginkluotus karius prie šalies kelio ruožo, einančio per Rusijos teritoriją. Eismą Satsėje pasieniečiai uždarė, praneša „TVP World“.
Į Estiją įsiterpusi Satsės batu estiškai vadinama bato formos Rusijos teritorija siekia 115 hektarų ploto.
Per šią juostą 1 kilometro ruožu eina Estijos kelias, kuriuo galima važiuoti be papildomo leidimo nesustojant. Estijos pasienio apsauga šioje teritorijoje įgaliojimų neturi, o Rusijos valdžios institucijos panorėjusios gali stabdyti ir patikrinti vairuotojus.
Estijos pasienio apsaugos tarnybos penktadienį išplatintame pareiškime pietinės prefektūros vadovas Künteris Pedoskis teigė, kad rusai reguliariai patruliuoja palei pietryčių Estijos teritoriją. Vis dėlto kelias buvo uždarytas dėl „žymiai didesnio nei įprastai judėjimo siekiant išvengti galimų provokacijų ir incidentų“.
Tarnyba šeštadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi kelyje judantys septyni žmonės karinėmis uniformomis. Jie buvo ginkluoti ir užsidengę veidus.
Estijos pasienio apsauga į vietovę nusiuntė papildomus pajėgumus ir pranešė, kad eismas bus nukreipiamas apylanka iki antradienio.
Estijos pareigūnai kreipėsi į Rusijos pasienio tarnybą dėl informacijos. Rusai juos tikino, kad patruliavimas pasienyje vyksta įprastai.
Šalis planuoja nutiesti naują kelią, aplenkiantį šią Rusijos teritoriją, tačiau jis bus baigtas tik po kelerių metų.
Estijos Vidaus reikalų ministras Igoris Taro šeštadienio vakarą laikraščiui „Postimees“ sakė, kad, pagal naujausią informaciją, ginkluota grupė iš teritorijos pasišalino, kaip rašo visuomeninis transliuotojas „ERR“.
Pasak jo, tai, kad Satsės bate būna ginkluotų Rusijos pasienio pareigūnų – nieko neįprasto.
„Ten vykdoma pasienio kontrolė, ir, žinoma, jie yra ginkluoti“, – teigė ministras.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad ginkluotas Rusijos dalinys stovėjo viduryje kelio, kuris eina per Satsės bato teritoriją. Rusijos pasieniečiai nėra taip elgęsi, sakė ministras.
„Tiesioginės karo grėsmės. Tai nuolat patvirtina Estijos gynybos pajėgos. Satsės bato incidentas padėties nepakeitė“,– pabrėžė vidaus reikalų ministras.
Žiniasklaida: Trumpas jau kelis mėnesius padeda Ukrainai, pokytis – po lemtingo skambučio
JAV jau kelis mėnesius padeda Ukrainai rengti tolimuosius smūgius Rusijos energetikos objektams, skelbia „Financial Times“. Pareigūnai sako, kad veikia koordinuotos pastangos silpninti Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Anot šaltinių, JAV žvalgybos tarnybos Kyjivui suteikta informacija leido surengti smūgius svarbiems Rusijos energetikos objektams, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, esančias toli už fronto linijos.
Parama, apie kurią anksčiau nebuvo skelbiama, sustiprėjo nuo vasaros vidurio ir buvo labai svarbi padedant Ukrainai surengti atakas, nuo kurių Joe Bideno Baltieji rūmai atkalbinėjo.
Kyjivo smūgiai padidino energijos kainas Rusijoje ir paskatino Maskvą sumažinti dyzelino eksportą ir importuoti degalus.
Žvalgybos informacijos perdavimas yra naujausias ženklas, kad Donaldas Trumpas sustiprino savo paramą Ukrainai, o jo nusivylimas Rusija išaugo.
Šaltinių teigimu, šis pokytis įvyko po D. Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbio liepą. D. Trumpas paklausė, ar Ukraina galėtų smogti Maskvai, jei Vašingtonas suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. D. Trumpas iš esmės pritarė strategijai, kuria siekiama priversti rusus pajausti karo skausmą ir priversti Kremlių derėtis.
Baltieji rūmai vėliau pareiškė, kad D. Trumpas „tik uždavė klausimą, o ne skatino tolesnius žudymus“.
Teigiama, kad JAV žvalgyba padeda Kyjivui planuoti maršrutus, aukštį, laiką ir misijas, leidžiant Ukrainos tolimųjų nuotolių dronams išvengti Rusijos oro gynybos.
Šaltiniai sako, kad Vašingtonas buvo glaudžiai įtrauktas į visus planavimo etapus.
Rusai naktį puolė Dnipropetrovsko sritį dronais ir artilerija
Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį ir ryte dronais ir artilerija smūgiavo Dnipropetrovsko srities Pavlohrado ir Nikopolio rajonams.
Tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Vakare ir naktį priešas smogė Nikopolio rajonui. Sunkioji artilerija buvo nukreipta į rajono centrą ir Pokrovsko bendruomenę. Žmonės nenukentėjo. Gyvenvietėse esantys specialistai siekia įvertinti padarinius“, – teigiama pranešime kanale „Telegram“.
Anksti ryte Pavlohrado rajone pasigirdo didelis triukšmas – rusų pajėgos ten nusiuntė nepilotuojamą orlaivį, kuris sukėlė gaisrą viename iš infrastruktūros objektų. Vietiniai gyventojai nenukentėjo.
Rusai taip pat smogė dronu Pokrovsko bendruomenei Synelnykivo rajone. Sudegė automobilis. Nukentėjusių nebuvo.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, srities gynėjai ore sunaikino tris priešo nepilotuojamus orlaivius.
Po išpuolio prieš energetikos infrastruktūrą sekmadienio rytą be elektros liko Donecko sritis, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Ryte rusai vėl apšaudė mūsų energetikos infrastruktūrą. Specialistai jau pradėjo darbus ir daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau atstatytų elektros tiekimą“, – sakė V. Filashkinas, pridūręs, kad srityje veikia „taškai“, kuriuose tiekiama šiluma, elektra ir yra interneto prieiga.
Spalio 11 d. Rusijos kariuomenė užpuolė tris Dnipropetrovsko srities rajonus. Pranešta apie aukas ir sužeistuosius.
Tą pačią dieną rusai subombardavo bažnyčią Kostiantynivkoje, žuvo kunigas ir keturmetis vaikas.
Sprogimai ir gaisrai Donecke: sritis liko be elektros
Rusijos pajėgos naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo Ukrainos energetikos objektus, skelbia „Kanal24“. Dėl išpuolio Donecko sritis liko be elektros.
„12 spalio ryte Rusijos karinės pajėgos dar kartą tiksliai smogė Donecko srities energetikos infrastruktūrai. Dėl apšaudymo sritis liko be elektros tiekimo“, – cituojamas Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
Tarnybos dirba vietoje, vertina žalą ir bando atstatyti elektros energijos tiekimą.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 tūkst. 240 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 1 tūkst. 240 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų spalio 12 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 122 tūkst. 810 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 248 (+1) priešo tankus, 23 345 (+0) šarvuotąsias kovos mašinas, 33 578 (+10) artilerijos sistemas, 1 518 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 1 225 (+0) oro gynybos sistemas, 427 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 69 010 (+244) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 859 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 63 934 (+87) automobilius ir degalų cisternas, 3 976 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys dar tikslinami.
Perspėja dėl Rusijos: pulti NATO gali iš karto po karo Ukrainoje pabaigos, štai kur taikysis
Rusijos veiksmai rodo, kad ji ruošiasi kelti ilgalaikę grėsmę NATO, pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Buvo paviešinti Rusijos tankų gamintojo Uralvagonzavod vidiniai dokumentai. Juose matyti, kad bendrovė iki 2028 m. ketina padidinti T-90 gamybą 80 proc. palyginti su 2024 m. ir pradėti gaminti naują T-90M2 modifikaciją.
Analitikai pastebi, kad bendrovės tikslai iš esmės leis jai iki 2036 m. atkurti Rusijos tankų parką iki lygio, buvusio prieš karo prieš Ukrainą pradžią. Naujausi duomenys iš atvirų šaltinių rodo, kad Rusija taip pat didina T-72 tankų remonto apimtis.
ISW taip pat pastebi, kad pastaruoju metu sumažėjo rusų tankų naudojimas mūšio lauke. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Rusija galbūt kaupia tankus ir tikriausiai siekia didinti bei modernizuoti savo tankų rezervus tiek trumpalaikiam naudojimui Ukrainoje, tiek vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, rengiantis potencialiam konfliktui su NATO.
Vis dėlto analitikai perspėja, kad Rusija gali kelti rimtą grėsmę NATO gerokai anksčiau nei 2036 m., net jei ir neatkurs savo tankų parko. Anot ISW, Rusija gali išlaikyti ir atkurti savo žmogiškuosius išteklius, nepaisant nuolatinių nuostolių Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad Rusija greičiausiai turės didelę karinę galią keletui mėnesių po aktyvių karo veiksmų Ukrainoje pabaigos praėjus. Šią karinę galią rusai galės greitai perkelti į NATO rytinę dalį.
Rusija taip pat kuria operacijų koncepcijas ir kovos veiksmų taktiką, leidžiančią vykdyti didelio masto karines operacijas nenaudojant didelio skaičiaus tankų ar šarvuotų transporto priemonių, tuo pačiu veiksmingai atimant iš priešo galimybę naudoti tankus ar šarvuotas transporto priemones dideliu mastu ir imasi kitų veiksmų.
„ISW nerado jokių požymių, kad Rusijos karinė vadovybė turės laukti, kol Rusijos ginkluotosios pajėgos visiškai atsigaus, prieš aktyvindama savo atakas prieš NATO valstybes nares, ir, iš esmės, Rusija gali pulti anksčiau, jei NATO nesugebės užtikrinti atgrasymo“, – perspėja analitikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
Iš Zelenskio – svarbus prašymas: „Pasaulis gali tą garantuoti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų po Rusijos šią savaitę surengtų daugiau nei 4 tūkst. oro antpuolių prieš jo šalį.
„Maskva leidžia sau eskaluoti savo smūgius, atvirai pasinaudodama tuo, kad pasaulis yra sutelkęs dėmesį į taikos Artimuosiuose Rytuose užtikrinimą“, – platformoje „X“ rašė V. Zelenskis.
„Būtent todėl negalima leisti, kad spaudimas silpnėtų. Sankcijos, tarifai ir bendri veiksmai prieš Rusijos naftos pirkėjus – tuos, kurie finansuoja šį karą – turi likti ant diskusijų stalo“, – tvirtino jis.
Pasak Ukrainos lyderio, toks požiūris galėtų sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai Europoje užtikrinti.
„Pasaulis gali tą garantuoti kartu su taikos Artimuosiuose Rytuose procesu“, – pridūrė šalies prezidentas.
Ukraina jau seniai ragina taikyti sankcijas Rusijai, taip pat ir Kinijai bei Indijai, kurios yra vienos iš svarbiausių Rusijos naftos pirkėjų.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Rusija sustiprino „teroro iš oro aktus prieš mūsų miestus ir bendruomenes, intensyvindama smūgius mūsų energetikos infrastruktūrai“. Vien per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 3 tūkst. 100 dronų, 92 raketas ir apie 1 tūkst. 360 sklendžiančių bombų.
„Vakar Kostiantynivkos bažnyčioje nuo aviacinės bombos žuvo vaikas“, – rašė V. Zelenskis.
Valdžios institucijos pranešė, kad Donecko srityje žuvo iš viso keturi žmonės, iš jų du – Kostiantynivkoje ir likę – Chersono srityje.
Visą savaitę Rusija terorizavo Sumų, Charkivo ir Donecko sritis, kaip matyti iš V. Zelenskio internete paskelbto vaizdo įrašo, kuriame rodomi gaisrai ir griuvėsiai.
Vaizdo įraše teigiama, kad Ukrainai vis dar reikalingos papildomos oro gynybos sistemos, kurias pažadėjo sąjungininkai.
„Mums reikalinga tvirta mūsų partnerių parama“, – sakoma vaizdo įraše.
Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė apie daugiau nei 100 naujų Rusijos dronų atakų, iš kurių beveik visos buvo atremtos.
Jau keletą dienų iš eilės ypač intensyviai atakuojama Ukrainos energetikos infrastruktūra. Kyjivo energetikos ministerijos duomenimis, pagrindiniai atakų taikiniai buvo Odesos sritis pietuose, Černihivo sritis šiaurėje ir Donecko sritis rytuose. Valdžios institucijos pranešė apie elektros tiekimo ir vandens tiekimo sutrikimus.
Rusija vykdo karą prieš Ukrainą jau daugiau nei trejus su puse metų.