Svabiausi įvykiai Ukrainoje:
21:39 | Kuleba: Ukraina iki vasario pabaigos siekia surengti viršūnių susitikimą
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė siekia surengti taikos viršūnių susitikimą iki vasario pabaigos, pageidautina Jungtinėse Tautose, rašo portalas apnews.com.
Galimu tarpininku būtų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad Rusija galėtų būti pakviesta į tokį viršūnių susitikimą tik tuo atveju, jei prieš tai atsakytų už padarytus karo nusikaltimus.
D. Kuleba taip pat sakė, kad yra „visiškai patenkintas“ prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į JAV praėjusią savaitę rezultatais.
D. Kuleba per interviu Užsienio reikalų ministerijoje sakė, kad Ukraina darys viską, ką gali, kad laimėtų karą 2023 metais, ir pridūrė, kad diplomatija visada vaidina svarbų vaidmenį.
„Kiekvienas karas baigiasi diplomatiniu būdu“, – sakė jis. „Kiekvienas karas baigiasi dėl veiksmų, atliekamų mūšio lauke ir prie derybų stalo“.
Gruodžio 12 dieną prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina planuoja inicijuoti viršūnių susitikimą Ukrainos taikos formulei įgyvendinti 2023 metais
20:13 | Putinas paskyrė naujas pareigas Medvedevui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Saugumo Tarybos vadovo pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą paskyrė į kitas pareigas. D. Medvedevas tapo Karinės pramonės komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Atitinkamas Putino dekretas paskelbtas oficialiame teisinės informacijos portale, rašo portalas meduza.io.
Šias pareigas einantis asmuo turi teisę vesti komisijos posėdžius ir kurti tarybas bei darbo grupes, sakoma V. Putino dekrete.
19:59 | Svarbiausios pirmadienio naujienos iš karo fronto – TV3 žinių reportaže
Rusija ir vėl apsijuokė. Šią naktį ukrainiečiai antrą kartą smogė už kelių šimtų kilometrų esančiai Rusijos strateginei Engelso oro bazei. Ten ne tik nugriaudėjo galingas sprogimas, bet ir žuvo keli okupantai. Tuo metu fronte rusų žudikai jau atvirai skundžiasi Kremliaus karo vadovybe, keikiasi, nes esą visai neturi amunicijos puolimui.
17:55 | Rusija įtraukė „Bellingcat“ žurnalistą į ieškomų asmenų sąrašą
Rusija pirmadienį į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė aukštas pareigas einantį žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ žurnalistą, skelbiantį išsamius pranešimus apie Maskvos puolimą Ukrainoje.
Ieškomų asmenų sąraše, kuris skelbiamas Rusijos vidaus reikalų ministerijos svetainėje, atsirado bulgarų žurnalisto Christo Grozevo pavardė.
Dėl kokio nusikaltimo jo ieškoma, ministerija nenurodė.
Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu, pranešė, kad, vadovaujantis įstatymu, kuris buvo priimtas po to, kai Maskva vasarį pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, Ch. Grozevui iškelta baudžiamoji byla dėl „melagienų apie Rusijos kariuomenę skleidimą“.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba FSB yra kaltinusi Ch. Grozevą padedant Ukrainos žvalgybai.
Ch. Grozevas yra „Bellingcat“ vyriausiasis Rusijos tyrėjas. Jis yra vadovavęs, pavyzdžiui, opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo tyrimams.
Šiemet jis yra sutelkęs dėmesį į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
Liepą Maskva paskelbė „Bellingcat“ „nepageidaujama“ organizacija, kuri, anot jos, kelia grėsmę šalies saugumui.
Pernai Rusija jau paskelbė „Bellingcat“ „užsienio agentu“.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, „Bellingcat“ daugiausia dėmesio skiria įtariamų Rusijos karo nusikaltimų dokumentavimui, naudodamasi atvirų šaltinių medžiaga ir pranešimais socialinėje žiniasklaidoje.
14:51 | FSB teigia nukovusi Ukrainos diversantus, bandžiusius patekti į Rusiją
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį pranešė, kad nukovė diversantų iš Ukrainos grupę, bandžiusią patekti į Rusijos pasienio regioną.
„Per susidūrimą 2022 metų gruodžio 25 dieną žuvo keturi diversantai, kurie bandė patekti į Briansko srities teritoriją iš Ukrainos“, – sakoma FSB pareiškime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.
Ji pridūrė, kad jie turėjo vokiškų automatų ir „keturis savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo naujienų agentūros ir kuris priskiriamas FSB, užfiksuoti keli kruvini kūnai, gulintys ant žemės, vilkintys žiemos kamufliažinius drabužius ir turintys ginklus.
Rusija apkaltino Kyjivą remiančias pajėgas dėl kelių sabotažo išpuolių, įskaitant sprogimą, per kurį buvo apgriautas tiltas, jungiantis aneksuotą Krymą su Rusija.
Praėjusią savaitę Rusijos įstatymų leidėjai pritarė ilgoms laisvės atėmimo bausmėms „diversantams“, pabrėždami, kad Ukrainos konflikto metu kyla naujų terorizmo grėsmių, įskaitant užsieniečių keliamas grėsmes.
14:44 | M. Podoliakas: karas Ukrainoje – Putino mirties nuosprendis
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Rusijos diktatorius Vladimiras gyvena iliuziniame pasaulyje ir nesupranta, kokią situaciją karas, kurį jis pradėjo, sukūrė. V. Putinas tikisi palaužti Ukrainą ir laimėti šį karą, tačiau iš tiesų tai jam yra mirties nuosprendis.
Kaip teigė M. Podoliako, Rusijos visuomenė ir kariuomenė taip pat gyvena tokiame pat iliziuniame pasaulyje. Tačiau jie supranta, kad „situacija nevyksta pagal planą“.
„Pirmiausiai, kariuomenė suvokia, kad jų valstybė buvo apiplėšta. Jie supranta, kad antroji pasaulio armija ir karo pramonė, kurios visi turėtų bijoti, neegzistuoja. Jie suvokia, kad tikrai nereikėjo pulti Ukrainos, nes tai valstybė, kuri neabejotinai užbaigs šį karą, ir tai bus kažkas, kas jiems [rusams] tikrai nepatiks. Jie žino, kad istoriškai jie atrodo tušti. Taip, jie tai suvokia kažkur savo pasąmonėje, nes, na, negali būti taip, kad tu pasišauki į svetimą kraštą atkeliavusius mėšlo herojus ir žudai civilius gyventojus“, – aiškino prezidentūros pirmininko patarėjas.
Tačiau, pasak M. Podoliako, yra dalykų, kurių Rusija nesupranta, pavyzdžiui, fakto, kad bausmės neišvengiamumas yra esminis civilizacijos kaip tokios egzistavimo elementas.
13:47 | Ukrainos atstovas: smūgiai Engelso aviacijos bazėje – Maskvos veiksmų pasekmė
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas po paskelbtų pranešimų apie sprogimus Engelso aviacijos bazėje, išsakydamas savo pastebėjimus, tarsi leido suprasti, kad smūgius iš tiesų sudavė Ukraina ir patikino, kad tai yra „Maskvos veiksmų Ukrainoje pasekmė“.
Be to, jis pridūrė, kad rusai klydo, jeigu manė, jog Kremliaus pradėta karinė invazija jų nepaveiks.
13:25 | Ukrainos atsargos generolas: Ukrainos dronai gali pasiekti ir Maskvą
Ukrainos atsargos generolas, buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas sako, kad gamybos bendrovės „Ukroboronprom“ sukurti dronai gali pasiekti ir Maskvą.
Kaip rašo UNIAN, Ukrainos atsargos generolas pastebėjo, kad Ukrainos karo pramonė pajėgi gaminti ilgojo nuotolio ginklus.
„Šiandieną mūsų karo pramonės kompleksas jau yra įkūręs gamybos linijas, skirtas sukurti tolimojo nuotolio raketų sistemas, kurios galėtų pataikyti [į taikinius] iki 1 tūkst. kilometrų. Ir, svarbiausia, tai yra bepiločiai dronai, kurie šiandien gali nuskristi nuo 600 iki 1,2 tūkst. kilometrų.
Mes galime [suduoti smūgį] ne tik Engelso [aviacijos bazei], bet taip pat ir Maskvai ir ne tik. Todėl Ukrainos karo pramonė toliau stiprina šių [karinių priemonių] išteklių“, – sakė M. Malomužas.
Be to, atsargos generolas taip pat pridūrė, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka žino, kad Ukraina pajėgi suduoti smūgius Baltarusijos kariniams objektams, jeigu to reikės.
12:46 | Ukraina nukovė 550 rusų karių
Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą nukovė 550 rusų karių, rašo „The Guardian“.
Taip pat priduriama, kad Rusija prarado 5 tankus (iš viso 3 016), 7 šarvuočiai (6 017), 5 artilerijos sistemos (1 996), 1 dronas (1 707), ir kita karinė technika.
Teigiama, kad didžiausius pralaimėjimus Rusijos kariuomenė patiria Kupjanske, Avdijivkoje ir Bachmute.
These are the indicative estimates of Russia’s combat losses as of Dec. 26, according to the Armed Forces of Ukraine. pic.twitter.com/Vmq9jxl5Ne
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) December 26, 2022
12:28 | Sprogimai Rusijos oro pajėgų bazėje: paaiškino, kodėl tai turi kelti susirūpinimą Kremliui
Pirmadienio naktį Rusijoje nugriaudėjo sprogimai, taip pat buvo įjungtos oro pavojaus sirenos po to, kai raketos nukrito Engelso oro pajėgų bazėje. Kremlius apkaltino Ukrainą įvykdžius puolimą prieš karinį objektą, tačiau teigiama, kad didžiausias galvos skausmas Rusijos režimo lyderiams yra priešakyje.
Sprogimai Engelso oro pajėgų bazėje šį mėnesį nugriaudėjo jau antrąjį kartą. Nors, kaip pažymi „SkyNews“ korespondentai, Rusija ir skelbė, kad Ukrainos dronas neva buvo numuštas, tai gali reikšti rimtą signalą Rusijai.
Teigiama, kad Engelso oro pajėgų bazė, kur įvyko sprogimas, yra nutolusi daugiau kaip 600 kilometrų nuo Ukrainos, todėl Rusijos pareigūnai dabar kels klausimus, kaip Ukrainos dronas galėjo nuskristi tokį didelį atstumą Rusijos teritorijoje ir kodėl oro gynybos sistemos nepajėgė aptikti skrendančio karinio drono.
Tiesa, „SkyNews“ pažymi, kad neatmetama ir ta versija, jog dronas galėjo pradėti skrydį iš Rusijos teritorijos.
Additional footage of the strike pic.twitter.com/sG7rJvNIws
— OSINTtechnical (@Osinttechnical) December 26, 2022
11:57 | Rusijos kariuomenė pakeitė gynybos taktiką
Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos informacija rodo, kad Rusijos kariuomenė pakeitė gynybos taktiką, rašo „The Guardian“.
Pateiktoje analizėje teigiama, kad jau nuo spalio mėnesio Rusija stengiasi sukurti gynybines pozicijas skirtingose teritorijose.
Pastebima, kad Rusijos kariai deda papildomas prieštankines ir priešpėstines minas, siekiant apsiginti, tačiau taip pat priduriama, kad Kremliaus kariuomenė gali būti nepajėgi stebėti visų užminuotų teritorijų.
11:10 | Ukrainos karo ekspertas: Rusija ruošiasi pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos
Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad Rusija, formuodama naują smūgį Ukrainai, Baltarusijos teritorijoje dislokavo priešlėktuvines raketų sistemas Tor-M2 (SAM).
„Oro gynybos sistemos skirta apsaugoti kariuomenę, kolonas ar vietas, kur yra dislokuoti kariai. Kai tankai, šarvuočiai, pėstininkų kovo mašinos, artilerija bus sukaupta, tada mes su jumis kalbėsime apie naują ruošiamą smūgį [Ukrainai]“, – teigė jis.
Taip pat ekspertas pridūrė, kad SAM sistemos gali būti panaudotos, siekiant apsaugoti naujai suformuotas karines grupes, technikos kolonas judant, tačiau tai nėra ginklas, skirtas puolimui.
10:51 | Rusija šv. Kalėdų dieną į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 40 raketų
Rusija šv. Kalėdų pirmąją dieną – sekmadienį – į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 40 raketų.
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, nepaisant Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino teiginių, kad neva jis yra pasirengęs užmegzti derybas, smūgiai Ukrainai vis tiek buvo suduoti.
Pastebima, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos kariai apšaudė daugybę Ukrainos miestų, esančių Luhansko, Donecko, Charkivo, Chersono ir Zaporožios regionuose.
10:24 | Putino lėlė Medvedevas nerimsta: neužtikrinus 1 sąlygos, pasauliui gresia branduolinė katastrofa
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas tikino, kad Kremliaus „misija“ – nuversti dabartinę valdžią Ukrainoje, o tam, kad būtų išvengta Trečiojo pasaulinio karo, Kremlius neva turi gauti maksimalias saugumo garantijas.
D. Medvedevas savo propagandinius pastebėjimus išsakė Kremliaus žiniasklaidai. Jis taip pat liudijo, kad nusiginklavimo susitarimai su Ukraina „šiuo metu yra nerealistiški ir nebūtini“.
„Kuo greičiau maksimalaus saugumo garantijos, kurios tiktų mūsų šaliai, bus pasiektos, tuo greičiau situacija taps normalia“, – teigė jis.
Kremliaus ruporo teigimu, jeigu saugumo garantijos nebus užtikrintos, „pasaulis balansuos ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio ribos ir branduolinės katastrofos“.
V. Putino marionetė taip pat pridūrė, kad Rusija savo ruožtu siekia nutraukti teisėtai išrinktos Ukrainos valdžios egzistavimą.
„Mes sutelksime visas įmanomas pastangas tam, kad „specialiosios operacijos“ [Rusijos pradėtas karas Ukrainoje] būtų pasiektas“, – propagandą skleidė V. Medvedevas.
09:44 | Ukraina reikalaus pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pirmadienį Ukraina planuoja paraginti pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių.
„Rytoj oficialiai pareikšime savo poziciją. Turime labai paprastą klausimą: ar Rusija turi teisę likti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare ir apskritai būti Jungtinėse Tautose? – teigė jis, kalbėdamas vėlai sekmadienį per nacionalinę televiziją. – (...) Turime įtikinamą ir pagrįstą atsakymą – ne, neturi.“
D. Kuleba sakė, kad klausimas dėl nuolatinės veto teisę turinčios Rusijos vietos JT Saugumo Taryboje, kurią taip pat turi Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija, jau svarstomas diplomatiniuose sluoksniuose.
„Šie klausimai dar nėra aptariami spaudos konferencijose ir viešuose valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimuose, tačiau žemesniame lygmenyje žmonės jau kelia klausimą, kokia turėtų tapti Rusija, kad nekeltų grėsmės taikai ir saugumui“, – teigė jis.
Galingąją Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, kuriems pavesta spręsti pasaulines krizes įvedant sankcijas, suteikiant leidimą kariniams veiksmams ir tvirtinant JT chartijos pakeitimus.
Tačiau nuolatinis penketukas, turintis veto teisę, galinčią užblokuoti bet kokią rezoliuciją, atspindi Antrojo pasaulinio karo pabaigos galios dinamiką.
Šalys jau seniai prašo reformuoti Saugumo Tarybą, o kai kurios kritikuoja nepakankamą Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių atstovavimą, kai kalbama apie nuolatines vietas.
Be to, vienas veto teisę turintis narys gali paversti šį organą neveiksniu, kaip galima buvo pamatyti vasario mėnesį, kai diplomatai skaitė iš anksto parengtus pareiškimus, Rusijai pradėjus bombarduoti Ukrainą.
Rugsėjį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pritaria Saugumo Tarybos plėtrai ir tam, kad ji „taptų labiau įtrauki“ – tai buvo retas Vašingtono raginimas imtis veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad George'o W. Busho administracijos laikais amerikiečių sostinė apėjo Tarybą ir įsiveržė į Iraką.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vakarų galybės, siekdamos užtikrinti, kad Rusija neblokuotų Saugumo Tarybos posėdžių, griežtai laikėsi JT procedūrinių taisyklių.
Siekdamos pasmerkti Kremliaus veiksmus, jos kreipėsi į kitą JT instituciją – 193 narių Generalinę Asamblėją.
09:17 | Po apšaudymo Donecke prabilo Rogozinas: Kremliaus ruporui gresia paralyžius
Buvusiam Rusijos ministro pirmininko pavaduotojui, rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovui Dmitrijui Rogozinui po patirtų sužalojimų okupuotame Donecke gresia paralyžius, skelbia UNIAN.
Naujienų agentūros teigimu, dėl skeveldros, kuri pataikė į D. Rogoziną Donecko srityje jo paties gimtadienio metu, Kremliaus atstovas turi būti operuojamas, mat kitu atveju jo kūnas gali būti paralyžiuotas.
Apie savo sveikatos būklę D. Rogozinas sekmadienį prabilo Rusijos propagandinei naujienų agentūrai TASS.
„Aš galiu [lovoje], ruošiuosi operacijai. Rytoj [numatoma operacija]. Skeveldra – kaklo slankstelyje. Ji negali būti paliekama, nes gresia paralyžius. Ją pašalinti taip pat problema. Jie [daktarai] taip mano“, – teigė D. Rogozinas.
Tiesa, pats Kremliaus ruporas neatskleidė, kurioje vietoje bus atliekama operacija, tačiau anksčiau buvo paskleista informacija, liudijanti, kad D. Rogozinas buvo nugabentas į Maskvą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad promaskvietiškų karių kontroliuojamas Doneckas yra pramoniniame Donbaso regione, pastarojo meto įnirtingų kovų tarp Rusijos ir Ukrainos epicentre.
Vienas iš sužeistųjų išpuolio buvo D. Rogozinas, buvęs Rusijos vicepremjeras, teikiantis karinius patarimus dviem okupuotiems Ukrainos regionams, kuriuos Maskva neteisėtai laiko savais.
Kaip rusų naujienų agentūrai TASS sakė jo padėjėjas, D. Rogozino gyvybei pavojus negresia. „Donecko pakraštyje buvo apšaudytas viešbutis, kuriame neseniai gyveno Dmitrijaus Rogozino vadovaujama karinių patarėjų grupė.
Dmitrijus [Rogozinas] buvo sužeistas į nugarą. Jis paguldytas į ligoninę. Pavojaus gyvybei nėra“, – sakė D. Rogozino padėjėjas.
Per apšaudymą taip pat nukentėjo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ vyriausybės vadovas Vitalijus Chocenka, Rusijos naujienų agentūroms sakė jo atstovas spaudai. Pirminiais duomenimis, D. Rogozinas buvo apšaudytas švęsdamas savo gimtadienį.
D. Rogozinas savo gimtadienį šventė Donecko viešbučių ir restoranų komplekse „Šesh-Beš“. Kaip rašo Rusijos telegramos kanalas „Baza“, kartu su D. Rogozinu buvo sužeistas kitas buvęs „Roskosmos“ pareigūnas Artemas Melnikovas.
08:28 | Rusijoje nugriaudėjo sprogimai
Rusijos Engelso kariniame aerodrome pirmadienio naktį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešą „SkyNews“, remdamasi „RBC-Ukraine naujienų agentūros pranešimu.
Pastebima, kad Kremliaus žiniasklaidoje taip pat cituojami šio regiono gyventojai, kurie teigė išgirdę oro pavojaus sirenas, o vėliau ir sprogimus.
Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas socialiniame tinkle rašė, kad pavojaus gyventojams nėra, evakuacija nėra vykdoma, o žala nebuvo padaryta civilinei infrastruktūrai.
There are reports of Air Raid Sirens and Explosions being heard at Engel’s Air Force Base in the Saratov Region of Russia, this Air Base is a Major Bomber Base and is the primary Operations Base for the Tupolev Tu-160 “Blackjack” Heavy Strategic Bomber. pic.twitter.com/XciJuje56u
REKLAMA— OSINTdefender (@sentdefender) December 26, 2022
Kiek vėliau Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS išplatino Rusijos gynybos ministro pranešimą, kad Engelso oro bazėje, nukritus bepiločio drono nuolaužoms, sprogimų metu žuvo trys kariuomenės personalo nariai.
„Gruodžio 26 dieną apie 1 val. 35 min. Maskvos (0 val. 35 min. Lietuvos) laiku ukrainiečių bepilotis orlaivis buvo numuštas nedideliame aukštyje, artėjęs prie Engelso karinio aerodromo Saratovo srityje, – pranešė naujienų agentūra TASS, cituodama Gynybos ministeriją. – (...) Nukritus drono nuolaužoms, buvo mirtinai sužeisti trys aerodrome buvę rusų technikos kariškiai.“
Rusija savo ruožtu kaltina Ukraina už suduotus smūgius kariniam objektui.
Engelso aviacijos bazė, kuri yra maždaug už 450 mylių nuo (daugiau kaip 724 km) nuo Maskvos, taip pat sprogimai nugriaudėjo ir gruodžio 5 d. Tąkart Rusijos propagandiniai kanalai taip pat mirgėjo nuo kaltinimų Ukrainai.
Media reports that new explosions occurred near #Russian strategic aviation airfield in #Engels (#Saratov region).
— NEXTA (@nexta_tv) December 26, 2022
Governor Busargin stated that there are no threats to the residents. pic.twitter.com/pYRp7so92m
Nors Kremliaus atstovai tyli apie patirtus nuostolius kariniame objekte, tačiau socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdo įrašai liudija, kad sprogimas buvo itin stiprus.
Pastaruoju metu Rusijoje vis dažniau pranešama apie kilusius gaisrus skirtingose vietose.
Gruodžio 5 dieną Maskva pareiškė, kad Ukrainos dronai sukėlė sprogimus Engelso aerodrome ir kitoje bazėje Riazanės regione.
Kyjivas šio incidento kol kas nekomentavo.
Rusija anksčiau yra kaltinusi Ukrainą dėl dronų atakų savo teritorijoje ir Maskvos aneksuotame Kryme.
Spalio pabaigoje rusai apkaltino Ukrainą dėl „masinės“ dronų atakos prieš jos Juodosios jūros laivyną Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.
Tačiau išpuolis Engelse buvo didžiausias smūgis į Rusijos teritoriją nuo mūšių pradžios.
Prezidentas Vladimiras Putinas yra pasitelkęs „istorinės Rusijos“ sąvoką, teigdamas, kad ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta, taip neigdamas Kyjivo suverenitetą bei teisindamas jau 10 mėnesių trunkantį puolimą Ukrainoje.
Jis sakė, kad rusų „geopolitiniai priešininkai siekia suskaldyti Rusiją, istorinę Rusiją“.
08:09 | Seimas išsiuntė kvietimą Ukrainos prezidentui atvykti atsiimti Laisvės premijos
Seimas išsiuntė kvietimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Vilnių sausį atsiimti Laisvės premijos, tačiau parlamento vadovė pripažįsta nesitikinti, kad laureatas atvyks.
„Formalų kvietimą jau išsiuntėme, o koks bus sprendimas per pačią Sausio 13-ąją, matysime“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Matyt, tikėtis, kad jis atvyks, nelabai realu“, – teigė ji.
Pasak Seimo vadovės, šiuo metu dėliojama renginio programa, svarstoma, kas galėtų perduoti V. Zelenskiui skirtą premiją.
Pagal įstatymą, Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad šįkart rengiant minėjimo programą bus atsižvelgta į tai, kad „laureatas ypatingas“.
Laisvės premija V. Zelenskiui skirta kaip už laisvę ir nepriklausomybę kovojančios Ukrainos lyderiui.
„Būdamas Ukrainos prezidentu, jis yra šios kovos už laisvę priešakyje, asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių Ukrainoje priešintis ir nepasiduoti, sutelkęs visą pasaulio bendruomenę prieš Putino režimo nusikalstamą veikimą“, – skiriant premiją sakė Lietuvos Seimo pirmininkė.
Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai Ukrainoje:
- Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje;
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė esąs „100 procentų“ įsitikinęs, kad jo pajėgos sunaikins pažangiausią Pentagono oro gynybos sistemą, kurią JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo nusiųsti į Ukrainą;
- Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį gynė savo šalies poziciją dėl karo Ukrainoje ir davė suprasti, kad ateinančiais metais Pekinas stiprins ryšius su Maskva.
