Zelenskis po Rusijos smūgių Ukrainos miestuose: karas turi būti užbaigtas, o būtent Rusija turi išgirsti žodį „stop“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad karas turi būti užbaigtas, o būtent Rusija turi išgirsti žodį „stop“. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tokiu pareiškimu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino po dar vienos Rusijos atakos prieš Ukrainą.
„Tai buvo demonstratyvus ir ciniškas Rusijos smūgis. Jie žino, kad šiandien Vašingtone vyks susitikimas, kurio metu bus sprendžiamas karo pabaigos klausimas“, – akcentavo V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad „mes su (JAV) prezidentu (Donaldu) Trumpu aptarsime pagrindinius klausimus. Be Ukrainos pokalbyje dalyvaus Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Europos Sąjungos ir NATO lyderiai“.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad visi siekia orios taikos ir tikro saugumo. O būtent šią akimirką rusai puola Charkivą, Zaporižią, Sumų sritį ir Odesą, griaudami gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą. Pasak V. Zelenskio, rusai sąmoningai žudo žmones, ypač vaikus.
Per bepiločių orlaivių smūgį Charkive iki šiol žuvo septyni žmonės, jauniausiai mergaitei yra vos pusantrų metų, o dar dešimtys žmonių buvo sužeista, tarp jų – vaikai. Tuo tarpu Zaporižioje per raketų smūgius žuvo trys žmonės, o 20 patyrė sužalojimų.
„Taip pat būta tyčinio rusų smūgio į Azerbaidžano įmonei priklausantį energetikos objektą Odesoje, o tai leidžia manyti, kad tai buvo išpuolis ne tik prieš mus, bet ir prieš mūsų santykius bei energetinį saugumą“, – teigė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat sakė, kad, nepaisant visko, Rusijos karo mašina ir toliau griauna gyvenimus. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas imsis demonstratyvių žudynių, kad išlaikytų spaudimą Ukrainai ir Europai ir paniekintų diplomatines pastangas. Būtent todėl mes siekiame pagalbos, kad būtų padarytas galas žudynėms. Būtent todėl reikalingos patikimos saugumo garantijos. Būtent todėl Rusija neturėtų būti apdovanota už dalyvavimą šiame kare“, – dėstė jis.
„Šia karas turi būti užbaigtas. Ir būtent Maskva turi išgirsti žodį „stop“, – apibendrino V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugpjūčio 18 d. Ovaliajame kabinete numatytas V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas. Europos lyderiai taip pat turėtų apsilankyti Baltuosiuose rūmuose, kad išnagrinėtų diplomatines galimybes užbaigti karą Ukrainoje. V. Zelenskis jau atvyko į Vašingtoną.
Šaltiniai: Trumpo komanda paklausė Zelenskio, ar jis šįkart atvyks su kostiumu
Baltieji rūmai paklausė Ukrainos pareigūnų, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį į susitikimą su Donaldu Trumpu atvyks dėvintis kostiumą, skelbia „Axios“.
Anot leidinio, apie tai patvirtino du šaltiniai.
V. Zelenskio apranga tapo problema praėjusį kartą, kai jis lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Jo buvo paklausta, kodėl jis į Baltuosius rūmus atvyko be kostiumo.
Šaltiniai sako, kad V. Zelenskis pirmadienį į Baltuosius rūmus atvyks vilkėdamas tą patį juodą švarką, kurį vilkėjo birželio mėnesį NATO viršūnių susitikime Nyderlanduose.
„Tai bus „kostiumo stiliaus“, bet ne pilnas kostiumas“, – teigė vienas iš šaltinių.
Prieš susitikimą JAV – kruvinas rusų smūgis Ukrainai, sureagavo Zelenskis: Maskva turi išgirsti „stop“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sureagavo į Rusijos pirmadienį įvykdytą smūgį Zaporižiai. Anot jo, Rusija smogė demonstratyviai ir ciniškai.
„Jie žino, kad šiandien Vašingtone vyksta susitikimas dėl karo nutraukimo“, – sako V. Zelenskis.
Pirmadienį Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priima V. Zelenskį ir Europos lyderius.
„Visi nori deramos taikos ir tikros saugumo. Ir būtent šiuo metu rusai smogia Charkivui, Zaporižiai, Sumų srityje, Odesai, gyvenamiesiems namams, mūsų civilinei infrastruktūrai.
Tai sąmoningas rusų žmonių, vaikų žudymas. Dėl dronų smūgių Charkivui šiuo metu žinoma apie septynis žuvusius, jauniausia mergaitė – pusantrų metų, ir dešimtys sužeistų, tarp kurių yra ir vaikų.
Zaporižioje dėl raketų smūgių miestui žinoma apie 20 sužeistų ir tris žuvusius žmones. Reiškiu užuojautą visoms žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems.
Buvo ir sąmoningas Rusijos smūgis energetikos objektui Odesoje, priklausančiam Azerbaidžano bendrovei. Tai smūgis mūsų santykiams ir energetinei nepriklausomybei.
Rusijos karinė mašina nepaisydama nieko toliau naikina gyvybes. Putinas demonstratyviai žudys, kad ir toliau spaustų Ukrainą, Europą ir sumenkintų diplomatines pastangas. Būtent todėl mes taip laukiame pagalbos, kad būtų nutrauktas žudymas. Būtent todėl reikalingos patikimos saugumo garantijos. Būtent todėl Rusija neturi gauti jokios naudos iš šio karo. Karas turi būti baigtas. Ir būtent Maskva turi išgirsti „stop“, – sako V. Zelenskis.
Rusijos pajėgoms apšaudžius Zaporižią, nukentėjo 17 žmonių
Rusijos pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Zaporižią, sužeistųjų skaičius išaugo iki 17, tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Rusų okupaciniai daliniai ryte į Zaporižią paleido dvi raketas. Žinoma, kad sprogimo banga ir raketų nuolaužos apgadino gyvenamuosius namus, įmonių pastatus bei iš dalies sugriovė autobusų stotelių kompleksą.
Anksčiau skelbta, kad sužeistųjų yra šeši.
Applebaum: derybose su Rusija Trumpas nebeturi kortų
Amerikiečių apžvalgininkė, istorikė, knygų autorė ir Pulitzerio premijos laureatė Anne Applebaum teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nebeturi diplomatinių įrankių spausti Vladimirą Putiną dėl paliaubų ar taikos Ukrainoje, nes pats jų atsisakė. Šeštadienį žurnale „The Atlantic“ išleistame straipsnyje viršūnių susitikimą Aliaskoje istorikė vadina gėdingu, tačiau natūraliu per antrą D. Trumpo kadenciją vykusių procesų rezultatu.
„Apie Trumpo ir Putino susitikimą Aliaskoje nėra, ką daug pasakyti, galima tik pastebėti, kaip susipynė tragedijos ir farso elementai. Amerikos gyventojams buvo gėda savo teritorijoje priimti žinomą ieškomą karo nusikaltėlį. (Jie turėjo jaustis – ELTA) pažeminti matydami, kaip JAV prezidentas atrodė it laimingas šuniukas, susitikęs su daug skurdesnės ir mažiau svarbios valstybės diktatoriumi, elgdamasis su šiuo kaip su viršesniuoju“, – rašo ji.
„Suprantu ir vertinu, kad daug ukrainiečių, europiečių ir, žinoma, amerikiečių palengvėjo, kad Trumpas nepaskelbė nieko blogesnio. Jis nereikalavo Ukrainos kapituliacijos ar teritorijų atidavimo. Jei nėra slaptų protokolų, galbūt kokių nors verslo sandorių, apie kuriuos mes dar nežinome, Ankoridžas tikriausiai nebus įsimintinas kaip viena iš istorijos nusikaltimų vietų, nauja Miuncheno konferencija ar Molotovo-Ribentropo paktas. Bet tai – labai žema kartelė.
Ankoridžą geriau suprasti ne kaip kažko naujo pradžią, o kaip ilgo proceso kulminaciją. JAV naikinant savo užsienio politikos priemones, šiai administracijai atleidinėjant žmones, kurie moka jas naudoti, mūsų gebėjimas greitai veikti mažės. Nuo Iždo departamento iki JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūros, nuo Valstybės departamento iki Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro – viena po kitos agentūros yra sąmoningai ar netyčia silpninamos politinių paskyrimų, kurie yra nekvalifikuoti, bailiai arba priešiškai nusiteikę savo misijos atžvilgiu“, – rašo A. Applebaum.
Savo straipsnyje istorikė taip pat primena, kaip Baltųjų rūmų Ovaliajame buvo užsipultas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dukart sustabdytas ginklų tiekimas Ukrainai, sumažintos arba pagrasintos sumažinti lėšos nepriklausomai žiniasklaidai rusų kalba ir rusų opozicijai, taip pat radijo stočiai „Amerikos balsas“, patyliukais švelninamos sankcijos Rusijai.
„Kiekvienas jo prezidentavimo mėnuo nesiimant veiksmų sustiprino Putino pozicijas, susilpnino mūsiškes ir pakenkė pačios Ukrainos pastangoms užbaigti karą“, – senatorių Jeanne Shaheen ir Elizabeth Warren pareiškimo ištrauką savo straipsnyje cituoja A. Applebaum.
Istorikė pažymi, kad nors visiems šiems veiksmams Amerikos žiniasklaidoje neskiriama daug dėmesio, Rusijos televizijoje jie šlovinami. O svarbiausia, visa tai labai gerai mato V. Putinas.
„Todėl Rusijos prezidentas aiškiai yra padaręs išvadą: Trumpas, vartojant žodžius, kuriuos šis kadaise metė Zelenskiui, neturi kortų“, – rašo A. Applebaum.
„Trumpas išties sako, kad nori užbaigti karą Ukrainoje, o kartais jis taip pat aiškina, jog yra piktas dėl to, kad Putinas to nenori. Tačiau jei JAV nėra pasirengusios naudoti jokių ekonominių, karinių ar politinių priemonių, kad padėtų Ukrainai, jei Trumpas netaikys jokio diplomatinio spaudimo Putinui ar naujų sankcijų Rusijos ištekliams, tuomet JAV prezidento puoselėjamą norą būti laikomu taikdariu galima drąsiai ignoruoti“, – priduria ji.
„JAV neturi kortų, nes jas išdalijome. Jei kada nors norėsime vėl jas panaudoti, turėsime jas atgauti: apginkluoti Ukrainą, išplėsti sankcijas, sustabdyti mirtinus dronų spiečius, sugriauti Rusijos ekonomiką ir laimėti karą. Tada bus taika“, – savo straipsnį užbaigia A. Applebaum.
Ukrainos prezidentas sekmadienį vėlai vakare atvyko į Vašingtoną, kur Baltuosiuose rūmuose vyksiančiose derybose dėl Ukrainos ateities kartu su juo dalyvaus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kelių didžiųjų Europos šalių vadovai.
Volodymyras Zelenskis po Donaldo Trumpo spaudimo Ukrainai: Rusija privalo užbaigti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš pirmadienį Vašingtone įvyksiantį svarbų susitikimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu sakė, kad nuo Rusijos priklauso jos invazijos užbaigimas.
V. Zelenskio komentaras pasirodė likus kelioms valandoms iki jo ir Europos lyderių susitikimo su D. Trumpu, kuris spaudžia Ukrainą nebesiekti susigrąžinti Krymo ir atsisakyti ambicijų įstoti į NATO.
Penktadienį D. Trumpas Aliaskoje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje, bet per šį susitikimą nebuvo pasiekta jokio proveržio dėl ugnies nutraukimo.
D. Trumpas, kuris po susitikimo su V. Putinu atsisakė reikalavimo nutraukti ugnį ir vietoje to dabar akcentuoja galutinį taikos susitarimą, vėlai sekmadienį pareiškė, kad V. Zelenskis gali „beveik nedelsdamas, jei tik to nori“, nutraukti karą su Rusija, tačiau negali tikėtis susigrąžinti Rusijos okupuoto Krymo ar prisijungti prie NATO.
„Prisiminkite, kaip tai prasidėjo. Jis neatgaus Krymo, kuris prieš 12 metų, nepaleidus nė vieno šūvio, buvo aneksuotas prie (tuometinio JAV prezidento Baracko) Obamos, ir NEGALĖS ĮSTOTI Į NATO! Kai kurie dalykai niekada nesikeičia!!!“ – pridūrė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Vėliau, paskelbęs, kad atskrido į Vašingtoną, V. Zelenskis parašė: „Rusija privalo užbaigti šį karą, kurį pati ir pradėjo.“
„Ukrainiečiai kovoja už savo žemę, savo nepriklausomybę“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad „mūsų bendra jėga su Amerika, su mūsų draugais Europoje privers Rusiją sutikti su tikra taika“.
V. Zelenskis pirmadienį turėtų akis į akį susitikti su D. Trumpu. Paskui prie jų prisijungs Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos lyderiai, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Rusija paleido į Ukrainą 140 dronų ir 4 raketas
Rusija, Kyjivo duomenimis, vėl intensyviai atakavo Ukrainą iš oro. Iš viso rusų daliniai paleido keturias raketas ir 140 dronų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
88 bepiločiai buvo numušti. Smūgiai registruoti 25 vietose šešiose Ukrainos srityse.
Per rusų dronų ataką prieš gyvenamąjį namą Rytų Ukrainos Charkivo mieste, Kyjivo duomenimis, žuvo penki žmonės ir 18 buvo sužeista. Pastatui naktį į pirmadienį smogta keturiais bepiločiais. Prieš tai per raketos ataką Charkive buvo sužeista 11 žmonių.
Be kita ko, dronais atakuota Odesa.
Aukų skaičius Charkive išaugo
Žuvusių Charkive skaičius išaugo iki septynių, skelbia UNIAN.
Rusai pirmadienį balistine raketa smogė netoli Rusijos sienos esančiam miestui.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: saugumo garantijos skamba „gerai“
Prieš pirmadienį Vašingtone vyksiantį susitikimą dėl Ukrainos karo Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pabrėžė patikimų saugumo garantijų svarbą jo šaliai. Saugumo garantijos, panašios į NATO sutarties 5 straipsnį, skamba „gana gerai“, Vokietijos radijui sakė Oleksijus Makejevas. Šis straipsnis numato, kad NATO partnerės užpuolimo atveju gali tikėtis sąjungininkių paramos ir kad vienos narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu.
Ambasadorius pridūrė, kad narystė NATO Ukrainai, žinoma, būtų geriausia saugumo garantija. Jo šalis gali daug pasiūlyti NATO, teigė jis. Ukraina esą turi stiprią ir patyrusią kariuomenę.
„Tačiau tam reikia mūsų partnerių drąsos ir spaudimo Rusijai“, – kalbėjo O Makejevas. Be spaudimo Rusijos prezidentas „nesiliaus mus žudyti“. Jo tikslas yra sunaikinti Ukrainą. Rusija kategoriškai atmeta Ukrainos narystę Aljanse.
Jei pasaulis neturi drąsos pakviesti Ukrainą į NATO, saugumo garantijos šaliai esą turi būti „stiprios“. Tai galėtų būti didelė, gerai apginkluotą Ukrainos kariuomenė kartu su politinėmis garantijomis.
Tačiau galbūt saugumo garantijos turėtų būti užtvirtintos „kariniais mūsų partnerių kontingentais“ – sąjungininkų pajėgomis Ukrainoje, kalbėjo O. Makejevas. Dėl to reikia „labai įdėmiai“ pasikalbėti su partneriais.
Kinija pirmadienį paragino visas šalis, dalyvaujančias taikos derybose Vašingtone dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, kuo greičiau pasiekti susitarimą.
„Viliamės, kad visos šalys ir tarpininkai laiku dalyvaus taikos derybose ir kuo greičiau pasieks sąžiningą, ilgalaikį, įpareigojamą ir priimtiną taikos susitarimą visoms šalims“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį ir yra sakęs, kad Ukraina negali tikėtis susigrąžinti Rusijos okupuoto Krymo ar prisijungti prie NATO.
V. Zelenskis, kuris ne kartą atmetė teritorinių nuolaidų galimybę, turėtų akis į akį susitikti su D. Trumpu. Paskui prie jų prisijungs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, rodo Baltųjų rūmų paskelbta darbotvarkė.
Penktadienį D. Trumpas Aliaskoje susitiko su V. Putinu aptarti karo Ukrainoje, bet per šį susitikimą nebuvo pasiekta jokio proveržio dėl ugnies nutraukimo, nors abu jie pažadėjo „tvirtas saugumo garantijas“ Ukrainai.
Paklausta apie šias diskusijas Mao Ning atsakė: „Kinija remia visas pastangas, kuriomis prisidedama prie taikaus krizės sureguliavimo, ir yra patenkinta matydama, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos palaiko kontaktus, gerina savo santykius ir skatina Ukrainos krizės politinio sureguliavimo procesą.“
Buvęs Trumpo pavaduotojas kreipėsi į jį: reikia imti telefoną ir nedelsiant
Buvęs JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as paragino Donaldą Trumpą įvesti naujas antrines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kalbėdamas CNN laidoje „State of the Union“, jis „aksominės pirštinės“ metodu pavadino D. Trumpo elgesį su Kremliaus šeimininku. Tačiau, anot M. Pence‘o, būtina imtis „griežtų priemonių – ir nedelsiant“.
D. Trumpas turi „dabar imti telefoną ir paprašyti daugumos vadovą Senate Johną Thunę nedelsiant priimti antrinių sankcijų įstatymą, kurį remia praktiškai visi JAV Senate“, sakė M. Pence‘as, kuris 2017–2021 m. buvo D. Trumpo pavaduotojas. Tada geriausiu atveju D. Trumpas jau pirmadienį, kai Volodymyras Zelenskis su keliais Europos valstybių vadovais bus Vašingtone, turėtų jį ant stalo, ir jis galėtų įsigalioti. „Tik taip galime užtikrinti tikrą pažangą siekiant taikos susitarimo“, – pabrėžė M. Pence‘as.
Taip, anot jo, „parodytume V. Putinui, kad esame pasirengę imtis priemonių, kurios tikrąją žodžio prasme sugriautų jo ekonomiką, tup pat metu padvigubindami savo įsipareigojimus Ukrainos saugumui“. „Mes nieku gyvu nenorime, kad V. Putinas šį delsimą išnaudotų kaip dingstį iki žiemos tęsti karą“, – teigė M. Pence‘as.
Kartu jis negailėjo pagyrų D. Trumpui. Jis, “kaip laisvojo pasaulio lyderis, nusipelno pripažinimo už tai, kad nepaliko Ukrainos likimo valiai“, kalbėjo M. Pence‘as. Pasak jo, „vyriausybėje ir aplink ją yra daug balsų, kurie būtų nusigręžę nuo Ukrainos jau prieš daug mėnesių“. M. Pence‘as užbaigė pagyras D. Trumpui teigdamas, jog būtų geriau nesudaryti jokio susitarimo su Maskva nei sudaryti blogą.
D. Trumpas yra pagrasinęs antrinėmis sankcijomis visoms valstybėms, kurios toliau vykdo prekybą su Kremliumi. Pirmoji sankcijų jau sulaukė Indija. Du valstybiniai Indijos koncernai toliau importuoja rusišką naftą. Dėl to JAV padvigubino muitus Indijos importui nuo 25 iki 50 proc. Toks tarifas turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio pabaigos. Prekybą su Rusija toliau vysto ir Kinija, Brazilija, ir net kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vengrija. D. Trumpas pradžioje grasino 100 proc. muitais.
Trumpas atsakė tiems, kurie sako, kad jis leido Putinui laimėti: „Šie žmonės yra nesveiki!“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į vertinimus, kad susitikdamas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu jis patyrė pralaimėjimą.
Apie tai D. Trumpas sekmadienį pakomentavo savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Fake News (taip jis vadina leidinius, kurie jį kritikuoja. Lietuviškai tai reiškia melagingas naujienas – red. past.) jau tris dienas skelbia, kad aš patyriau „didžiulį pralaimėjimą“, leidęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui surengti svarbų susitikimą Jungtinėse Valstijose.
Tiesą sakant, jis būtų mieliau susitikęs bet kur kitur, tik ne JAV, ir Fake News tai žino. Tai buvo pagrindinis ginčo punktas! Jei susitikimas būtų vykęs kitur, demokratų valdomos žiniasklaidos priemonės tai būtų smerkusios kaip baisų dalyką. Šie žmonės yra nesveiki! Jie net nori, kad Vašingtone ir kitose mėlynųjų valdomose miestuose visoje šalyje vyktų nusikaltimai, bet nesijaudinkite, aš to neleisiu“, – parašė jis.
Syrskis: kai kurie ukrainiečių daliniai kišo koją perduodami melagingas ataskaitas iš fronto
Ukrainos gynybos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pripažino, kad kai kurie vadai vadovybei teikė melagingas ataskaitas apie padalinių padėtį fronte, rašo UNIAN.
„Deja, iš tiesų yra atvejų, kai tiesiogiai iš karo veiksmų vietų pateikiama melaginga informacija apie atskirų padalinių būklę ir padėtį. Pirma, tai kelia grėsmę kitiems kariniams padaliniams, kurie vykdo karo veiksmus ar gina pozicijas netoliese. Nes kai manai, kad dešinėje ar kairėje yra kaimynas, o jo ten iš tikrųjų nėra, ten gali staiga pasirodyti priešas. Ir tai veda prie nuostolių“, – komentuoja O. Syrskis.
Anot jo, tam, kad turėtų objektyvią informaciją, vadovybė informaciją renka iš daug skirtingų šaltinių, įskaitant „DeepState“.
„Nenoriu pasakyti, kad tai yra „paskutinė instancija“ gaunant realistišką informaciją, nes ji taip pat daro klaidų. Bet tai yra informacijos šaltinis, kuris dažnai padeda gauti duomenis apie grėsmę prarasti pozicijas“, – aiškina jis.
O. Syrskis priduria, kad vadovybė naudoja duomenis iš partnerių ir kitų žvalgybos šaltinių, palaikomas tiesioginis ryšys su kariniais daliniais, daug informacijos teikia dronų pajėgos.
„Tai reiškia, kad būtent gaunant informaciją iš daugelio šaltinių, mes pasiekiame jos objektyvumą“, – apibendrina O. Syrskis.
Syrskis apie tikruosius Putino tikslus: jis nori tik vieno ir nuostoliai jam nebesvarbu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bando demonstruoti įsitraukimą į derybas dėl karo pabaigos, tačiau iš tiesų tik nori laimėti laiko savo tikslams pasiekti, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nėra kito kelio, kaip tik priešintis Rusijai.
„Mes neturime kito kelio, turime ginti savo žemę. Putinas greičiau nori laimėti laiko – jis nori užimti teritoriją, o tam reikia laiko. Ir nepaisant tų nuostolių, o nuostoliai nuolat didėja – kiekvieno kilometro ir kiekvienos pozicijos užėmimas jam kiekvieną kartą kainuoja vis daugiau žuvusių ir sužeistų. Tai rodo statistika“, – sako O. Syrskis.
Jo teigimu, Rusijos puolimo tempai labai sulėtėjo, Rusijos nuostoliai yra labai dideli. Nepaisant to rusai atkakliai bando siekti užsibrėžtų tikslų.
Vokietijos ministras: saugumo garantijos Ukraina – labai svarbu
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas reikalauja stiprių saugumo garantijų Rusijos užpultai Ukrainai. Pirmadienį Vašingtone vyksiančiame JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Europos partneriais, anot jo, bus kalbama apie derybinio sprendimo siekiant teisingos taikos Ukrainoje elementus.
„Tvirtos saugumo garantijos čia yra svarbiausia, – sakė J. Wadephulas Tokijuje susitikęs su Japonijos kolega Takeshi Iwaya. – Nes ir po paliaubų bei taikos sudarymo Ukraina turi gebėti efektyviai gintis“.
„Gerai ir svarbu, kad prezidentas D. Trumpas užsibrėžė tikslą nutraukti žūtis Ukrainoje, – žurnalistams Japonijos sostinėje kalbėjo politikas. – Siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos, Maskva pagaliau turi imtis veiksmų. Kol to nebus, būtina didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, stiprinant paramą Ukrainai“.
Ministras padėkojo už tai, kad Japonija iki šiol skyrė Ukrainai 12 mlrd. dolerių ir įgyvendina sankcijas Rusijai.
Žuvusiųjų skaičius Charkive išaugo
Charkive po Rusijos smūgių žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių, skelbia miesto meras Igoris Terechovas.
Zelenskiui – sudėtingas sprendimas: arba užsitrauks Trumpo rūstybę, arba Ukraina mokės katastrofišką kainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje, skelbia „Bloomberg“. Anot leidinio, V. Zelenskis turi rinktis – arba užsitraukti Donaldo Trumpo rūstybę, arba priimti tokį pasiūlymą dėl karo pabaigos, kuris turės katastrofišką Ukrainai kainą.
V. Zelenskis spaudžiamas atiduoti teritoriją už neaiškias saugumo garantijas, dėl kurių Maskva po kelerių metų gali sugrįžti dar stipresnė.
„Tai egzistencinė dilema, su kuria susiduria Ukrainos lyderis“, – pastebi „Bloomberg“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 940 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 187 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 070 890 karių, iš kurių 940 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 118 rusų tankų (+2), 23 148 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 31 632 artilerijos sistemas (+43), 1 469 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 208 oro gynybos sistemas, 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 51 685 nepilotuojamuosius orlaivius (+157), 3 558 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 58 937 transporto priemones ir kuro cisternas (+116), 3 942 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Pranešama, kad Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios specialiųjų pajėgų brigados „Azov“ kovotojai neleido rusams išsilaipinti ir įsitvirtinti Kateryvinkos kaime Torecko kryptimi.
Donaldas Trumpas: „Ukraina į NATO nestos“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas gali užbaigti karą su Rusija, „jei to norėtų“, tačiau pagal taikos sutarties sąlygas „Ukraina į NATO nestos“, pranešė BBC.
Be to, likus kelioms valandoms iki suplanuoto susitikimo su Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas teigė, kad Ukraina „nesusigrąžins“ ir Krymo pusiasalio, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. – prieš aštuonerius metus iki plataus masto invazijos pradžios.
Šios D. Trumpo remarkos pasirodė po Aliaskoje įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, po kurio JAV prezidentas atsisakė reikalavimo nutraukti ugnį ir paragino sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą.
Sekmadienį vėlai vakare atvykęs į JAV V. Zelenskis dar kartą paragino sąjungininkus suteikti jo šaliai veiksmingų saugumo garantijų.
Sekmadienį JAV pasiuntinys pareiškė, kad V. Putinas sutiko su galimybe sudaryti sutartį, pagal kurią Ukrainai būtų suteiktos į NATO panašios saugumo garantijos.
Tačiau Rusijos prezidentas atkakliai priešinasi idėjai priimti Ukrainą į šį karinį aljansą.
Sekmadienio naktį D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ parašė: „Ukrainos prezidentas Zelenskis karą su Rusija gali užbaigti beveik tuojau pat, jei tik to norėtų, arba gali kariauti toliau“.
„Prisiminkite, nuo ko viskas prasidėjo. Obamos atiduoto (prieš 12 metų ir be nė vieno šūvio!) Krymo nesusigrąžinsi ir UKRAINA Į NATO NESTOS. Kai kurie dalykai niekada nesikeičia!!!“ – pridūrė D. Trumpas.
Prieš D. Trumpui šių metų sausį sugrįžtant į valdžią, NATO šalys susitarė dėl Kijevo „negrįžtamo kelio“ į narystę aljanse.
Pirmadienį Vašingtone vyksiančiose derybose dėl Ukrainos ateities V. Zelenskį lydės NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Europos šalių vadovai, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį.
Tarp kitų derybų dalyvių bus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos premjerė Giorgia Meloni, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Kol kas neaišku, kurie iš jų kartu su V. Zelenskiu vyks į Baltuosius rūmus.
Rusai smogė Charkivui: žuvo 3 žmonės, tarp jų – mažas vaikas
Per naktinę Rusijos dronų ataką Charkive žuvo trys žmonės, o dar daugiau nei dešimt buvo sužeista, pirmadienį pranešė meras.
„Šiuo metu žuvo trys žmonės, tarp jų – mažas vaikas. Dar 17 žmonių, tarp jų – šeši vaikai, buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Pasak jo, kelioms valandomis anksčiau rusai balistine raketa smogė netoli Rusijos sienos esančiam miestui. Per šią ataką buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių.
Trumpas spaudimą meta Zelenskiui: „Jis gali beveik iškarto užbaigti karą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš savo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu atmetė Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio grąžinimą ir Ukrainos narystę NATO. „Kai kurie dalykai nesikeičia“, – rašė jis sekmadienio vakarą savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad V. Zelenskis gali užbaigti karą. „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali beveik iškarto užbaigti karą su Rusija, jei nori, arba jis gali kovoti toliau“, – rašė JAV prezidentas.
Zelenskis atvyko į Vašingtoną: prieš susitikimą su Trumpu – pirmas komentaras
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienio vakarą atvykęs į Vašingtoną, prieš derybas su JAV prezidentu pareiškė, kad visos pusės nori greitos karo pabaigos, ir paragino siekti ilgalaikės taikos.
„Mes visi labai norime greitai ir patikimai užbaigti šį karą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Ukrainiečių lyderis, lydimas kai kurių Europos lyderių, pirmadienį susitiks su Donaldu Trumpu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA
Įtakingame leidinyje – perspėjimas Trumpui: mokės milžinišką kainą, jei taip pasielgs su Ukraina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį vykusiame susitikime su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu pademonstravo staigų kurso dėl karo Ukrainoje pasikeitimą, sako „The Wall Street Journal“.
Prieš susitikimą D. Trumpas žadėjo „griežtas pasekmes“ Rusijai, jei nebus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Tačiau po viršūnių susitikimo jis atsisakė šio reikalavimo ir iš darbotvarkės išbraukė klausimą dėl naujų sankcijų Rusijos naftos pirkėjams. Vietoj to JAV prezidentas pareiškė, kad dabar susitarimo sudarymo našta tenka Ukrainai.
Europos lyderiai sako, kad derybų metu V. Putinas reikalavo visiškos kontrolės Donecko srityje, o tai reikštų, kad Kyjivas prarastų svarbią gynybinę liniją rytuose. Iš Baltųjų rūmų nutekėjo informacija, kad mainais už šias nuolaidas V. Putinas tariamai pažadėjo nutraukti puolimą. Rusijoje susitikimas jau vadinamas Kremliaus pergale.
Nepaisant to, europiečiai teigiamai vertina D. Trumpo pareiškimą, kad V. Putinas sutiko priimti „saugumo garantijas“ Ukrainai. Tačiau kol kas nėra detalių, ar bus kalbama apie užsienio karines pajėgas, karinę paramą ar sustiprintą gynybinį bendradarbiavimą.
„Kad garantijos turėtų realų atgrasomąjį poveikį, jos turi apimti užsienio karines pajėgas Ukrainoje. Kyjivui reikėtų galimybės stiprinti savo karinę ir ginkluotąją pramonę. JAV turės suteikti žvalgybos duomenis ir oro pajėgas sausumos pajėgoms remti. Neaišku, ar ponas Trumpas ar ponas Putinas sutiks su kuo nors iš to, o be reikšmingo JAV vaidmens Europos lyderiai gali nenorėti dislokuoti kariuomenės“, – rašo leidinys.
D. Trumpas pakvietė V. Zelenskį į susitikimą Baltuosiuose rūmuose pirmadienį kartu su Europos lyderiais. Manoma, kad jie sieks paneigti Kremliaus naratyvus ir išsiaiškinti realias saugumo garantijų sąlygas.
Tuo pačiu metu kai kurie ekspertai pažymi, kad būtent D. Trumpas dabar nuspręs, ar jis taps realaus pasaulio architektu, ar eis į kompromisus dėl deklaratyvios sėkmės.
„Europiečiai ir Ukraina turi įtakos svertų. Trumpas sumokės didžiulę politinę kainą, jei atsisakys Ukrainos arba bandys primesti susitarimą pagal Putino sąlygas. Prezidentas gali sakyti, ką nori, kad tai Joe Bideno, o ne jo karas. Bet jums tai patinka ar ne, kas bus toliau, priklauso nuo jo. Ukrainos pralaimėjimas taps galingu atgarsiu jo šalyje ir visame pasaulyje iki jo prezidentavimo pabaigos“, – pastebi leidinys.
„Ponas Trumpas sumokėtų milžinišką politinę kainą, jei paliktų Ukrainą arba bandytų primesti susitarimą pagal Putino sąlygas“, – perspėjama tekste.