TPK: Rusijos grįžimas į paralimpines žaidynes yra „demokratinis“ sprendimas
Sprendimas leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams artėjančiose Milano–Kortinos paralimpinėse žiemos žaidynėse varžytis su savo šalies vėliavomis buvo priimtas Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) nariams surengus „demokratinį balsavimą“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė TPK atstovas.
„Suprantame, kad daugelis šalių yra nepatenkintos šiuo sprendimu, tačiau tai buvo labai demokratiškas procesas“, – pareiškė komiteto atstovas Craigas Spence'as po to, kai Ukraina ir Čekija nusprendė boikotuoti renginio atidarymo ceremoniją.
Pasak jo, Čekija ir kelios kitos šalys jau buvo nusprendusios nesiųsti sportininkų į kovo 6 dieną Veronoje numatytą ceremoniją, nes kitą dieną jie varžysis toli nuo šio Italijos miesto esančiose vietovėse.
„Daugelis šalių, kurios jau ir taip neplanavo nieko siųsti į ceremoniją dėl varžybų, ... dabar teigia, kad tai boikotas“, – sakė C. Spence'as agentūrai AFP.
Jis pridūrė, kad Tarptautinis paralimpinis komitetas iš Prahos ar Kyjivo negavo jokios „oficialios informacijos“ dėl boikoto ir kad „viskas vyksta žiniasklaidoje“.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai ir Baltarusijai buvo uždrausta dalyvauti 2022 metų paralimpinėse žaidynėse, nors po dvejų metų joms buvo leista varžytis kaip neutraliems sportininkams Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse.
TPK dabar nusprendė leisti šešiems rusams ir keturiems baltarusiams dalyvauti Milano–Kortinos paralimpinėse žaidynėse su savo vėliavomis, o ne kaip neutraliems sportininkams.
Pranešama apie dronus Krasnodare – sustabdyta oro uosto veikla
Rusijos Krasnodaro mieste nugriaudėjo sprogimai – vietinių gyventojų teigimu, virš miesto veikia oro gynybos sistema, praneša „Telegram“ kanalas „Baza“.
Pranešama, kad gyventojai pasakojo apie kelis galingus sprogimus, kurie skambėjo kas kelias minutes. Pirmiausia buvo girdimas variklio garsas, po to – „garsūs“ sprogimai.
Sustabdyta oro uosto veiklą
„Baza“ preneša, kad Krasnodaro oro uostas laikinai sustabdė veiklą.
Čekai dėl Rusijos dalyvavimo boikotuos paralimpinių žaidynių atidarymą
Čekijos paralimpinis komitetas penktadienį pranešė, kad Čekijos sportininkai prisijungs prie Ukrainos, dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo boikotuodami paralimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
Ukrainos komanda, kurios šalis nuo 2022 metų vasario mėnesio kovoja su plataus masto Rusijos invazija, ketvirtadienio vakarą paskelbė boikotuosianti kovo 6 dieną Veronoje vyksiančią ceremoniją.
Protestas kilo po Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimo leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su savo nacionalinėmis vėliavomis.
„Jokiu būdu nedalyvausime atidarymo ceremonijoje“, – pareiškė Čekijos paralimpinis komitetas.
„Mes nesutinkame su rusų ir baltarusių dalyvavimu žaidynėse. Visada buvome prieš jų grįžimą bet kokia forma“, – teigė organizacija.
„Kol tęsiasi agresija Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams nėra vietos tarptautiniuose renginiuose“, – pridūrė čekai.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai ir Baltarusijai buvo uždrausta dalyvauti 2022 metų paralimpinėse žaidynėse, nors po dvejų metų joms buvo leista varžytis kaip neutraliems sportininkams Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse.
TPK dabar nusprendė leisti šešiems rusams ir keturiems baltarusiams dalyvauti Milano–Kortinos paralimpinėse žaidynėse su savo vėliavomis, o ne kaip neutraliems sportininkams.
Italijos vyriausybė taip pat išreiškė nepritarimą šiam sprendimui, o Europos Sąjungos (ES) sporto komisaras Glennas Micallefas (Glenas Mikalefas) pareiškė boikotuosiantis ceremoniją.
„Sportas yra ne tik pasiekimai, bet ir vertybės, kurias Rusijos agresija Ukrainoje visiškai paneigia“, – pabrėžė Čekijos paralimpinis komitetas.
Zelenskis: būsimų paliaubų stebėjimui vadovaus JAV
Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žurnalistais paskelbė, kad Ženevoje vykusios derybos dėl būsimų paliaubų stebėjimo buvo sėkmingos, o pagrindinę atsakomybę šioje srityje prisiims Jungtinės Valstijos.
„Karinėje srityje, konkrečiai kariniame pogrupyje, manau, yra konstruktyvi pažanga. Visos trys šalys pripažino, kad jei karas baigsis ir bus paskelbtos paliaubos, jų stebėjimą vykdys pirmiausia amerikiečiai. Jie imsis iniciatyvos šioje srityje“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, tai yra labai svarbus rezultatas, kurį Ukrainos delegacija pasiekė Ženevos derybose.
Kaip pranešta, po derybų Ženevoje Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo pasiekta pažanga kariniais klausimais, būtent ugnies nutraukimo stebėjimo srityje, tačiau pozicijos politiniais klausimais, įskaitant teritorijas, Zaporižios atominę elektrinę ir kitus jautrius klausimus, tebėra skirtingos.
Persigalvojo paskutinę akimirką: viena šalis blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai
Vengrija paskutinę akimirką blokavo ES sutartą 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, praneša „Finanсial Times“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Iš Vengrijos – kandūs žodžiai Kyjivui: „Mes neatsakome už karą Ukrainoje“
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Budapeštas toliau blokuos Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą, nes kitaip „ES įsitrauks į karą“.
Pistoriusas: keletas šalių atsiliepė į mūsų prašymą tiekti Ukrainai raketas sistemoms „Patriot“
Keletas šalių pareiškė esą pasirengusios prisijungti prie Vokietijos iniciatyvos tiekti Ukrainai papildomas raketas „PAC-3“, skirtas oro gynybos sistemoms „MIM-104 Patriot“.
Tai penktadienį Krokuvoje vykusioje E5 grupės, kuriai priklauso Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija, Italija, gynybos ministrų spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos federalinis gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Praėjusią savaitę Briuselyje pasiūliau surinkti tam tikrą skaičių raketų „PAC-3“. Nors Vokietija jau suteikė jų daug, pridės dar penkias. Dabar vykdome šį procesą; keletas šalių jau pareiškė esą pasirengusios. Laukiame galutinių patvirtinimų. Bet esu nusiteikęs labai optimistiškai ir labai greitai duosiu įsakymą, kad mūsų raketos galėtų nedelsiant išvykti“, – sakė B. Pistoriusas.
Jis paaiškino, kad raketoms pristatyti yra būtinas ir JAV pritarimas, „bet mes ir toje srityje paspartinsime procesą“.
B. Pistoriusas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Rusijos teroro aktus prieš civilius gyventojus, oro gynyba Ukrainoje tebėra kritiškai svarbi.
„Putinas toliau kasnakt negailestingai griauna Ukrainą, kad gyvenimas ten taptų kuo nepakeliamesnis. Manau, kad turime tai vadinti tikruoju vardu. Tai ne tik karas, ne tik karinis konfliktas dėl teritorijos ar bandymas ją okupuoti. Tai teroras. Tai teroras prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – sakė jis.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad „tik maksimalus spaudimas sankcijomis, priemonėmis prieš šešėlinę laivyną ir Ukrainos laimėjimais mūšio lauke gali priversti Putiną daryti nuolaidas“.
„Būtent todėl mes ir toliau remsime Ukrainą“, – pabrėžė B. Pistoriusas.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, B. Pistoriusas yra pareiškęs, kad Vokietija yra pasirengusi suteikti Ukrainai penkias papildomas zenitines raketas „Patriot PAC-3“, jei kitos šalys partnerės bendrai pristatys 30 tokių raketų, nes oro gynybos stiprinimas yra keleto dienų, o ne savaičių klausimas.
Kare žuvo Ukrainos kikbokso čempionas Dmytro Rusetskis
Vasario 15 d. Ukrainoje fronto linijose vykdydamas kovinę misiją netoli Pysarivkos kaimo Sumų srityje žuvo sportininkas, treneris ir kareivis Dmytro Rusetskis.
Apie tai „Instagram“ tinkle pranešė Ukrainos kikbokso federacijos prezidentė Olga Pavlenko.
D. Rusetskis buvo Ukrainos kikbokso čempionas, pasaulio ir Europos taurės medalininkas, tarptautinis WAKO kikbokso sporto meistras. Civiliniame gyvenime jis taip pat dirbo treneriu, treniravo jaunus sportininkus ir būsimus čempionus.
„Neįtikėtinai talentingas sportininkas, mentorius ir treneris, paskyręs gyvenimą jaunimo ugdymui ir tikrų čempionų rengimui. Dmytro buvo ne tik stiprus kovotojas ringe, bet ir drąsus Ukrainos gynėjas. Lai neblėsta šio kario, atleto ir Žmogaus iš didžiosios raidės atminimas. Didvyriai niekada nemiršta“, – paskelbė Ukrainos kikbokso federacija, pareiškusi užuojautą žuvusiojo tėvams, giminaičiams ir artimiesiems.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad mūšyje su užpuolikais iš Rusijos žuvo Lvivo regbio klubo „Sokil“ žaidėjas, kandidatas į Ukrainos sporto meistrus ir kariškis Oleksandras Tlatovas.
Ukraina atmeta bet kokią „ribotą“ narystę ES, teigia Prezidento kanceliarija
Ukraina nesutiks su „ribota“ naryste Europos Sąjungoje, tačiau pripažįsta, kad įstojus į ES gali būti pereinamųjų laikotarpių tam tikruose Europos bendrosios rinkos sektoriuose.
Tai interviu „RBC-Ukraina“ sakė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.
„Noriu pabrėžti: mums nereikia narystės pakaitalo. Kai girdime apie „lengvą“ [supaprastintą] narystę, atsakymas yra tikrai ne. Kartą mums bandė pasiūlyti pakaitinį kandidato statusą. Prisimenu, kad prezidentas tuomet pasakė: geriau nieko, nei pakaitalas. Tas pats galioja ir čia: lengvos ar pusiau lengvos narystės nebus“, – sakė I. Žovkva.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos stojimo į ES modelis bus unikalus, tačiau tikrai nebus neišbaigtas.
„Ukraina bus visateisė Europos Sąjungos narė, nes ji to nusipelnė“, – pabrėžė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas.
Kartu jis pažymėjo, kad priėmus politinį sprendimą dėl narystės, dar esama įvairių techninių susitarimų.
„Visos šalys, įstojusios į Europos Sąjungą per paskutines bangas, turėjo tam tikrų pereinamųjų laikotarpių, ypač kai kuriuose Europos bendrosios rinkos sektoriuose. Žinoma, tam tikruose sektoriuose bus pereinamieji laikotarpiai. Neseniai kalbėjausi su Europos išorės veiksmų tarnybos vadove, kuri yra ispanų kilmės, ir ji sakė: „Prisimenu, koks ilgas buvo pereinamasis laikotarpis Ispanijai žuvininkystės sektoriuje. Mes ėjome į tai sąmoningai, bet jau buvome ES nariai“, – pažymėjo I. Žovkva.
Jis pridūrė, kad tai neturėtų liesti užsienio politikos ir saugumo klausimų. „Ukraina turi turėti savo nuomonę šiuo klausimu, dėl to mums aišku“, – sakė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas.
Kaip buvo pranešta, prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad po karo Rusija stengsis užkirsti kelią Ukrainos stojimui į ES, todėl taikos sutartyje turi būti numatyta konkreti įstojimo į ES data.
„The Guardian“: Putinas sprendimą dėl invazijos į Ukrainą galėjo priimti dar 2020-aisiais
2021 m. lapkritį CŽA direktorius Williamas Burnsas apkeliavo pusę pasaulio, kad pasikalbėtų su Vladimiru Putinu, tačiau galiausiai turėjo tenkintis telefoniniu pokalbiu. Amerikos žvalgybos tarnybos daug anksčiau gavo signalų, kad V. Putinas gali planuoti invaziją į Ukrainą, praneša „The Guardian“.
Leidinys teigia, kad tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas išsiuntė W. Burnsą perspėti Kremliaus vadovą apie katastrofiškas ekonomines ir politines tokio žingsnio pasekmes.
Pažymima, kad prieš 15 metų, kai W. Burnsas buvo JAV ambasadorius Maskvoje, V. Putinas buvo palyginti prieinamas. Tačiau vėlesniais metais Rusijos lyderis sutelkė valdžią savo rankose ir dar labiau pagilino savo paranoją.
Straipsnyje teigiama, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios labai nedaugeliui pavyko su juo susitikti asmeniškai.
W. Burnsas ir jo delegacija sužinojo, kad Rusijos vadovas slepiasi prabangioje rezidencijoje Juodosios jūros pakrantėje, todėl su juo buvo galimas tik telefoninis kontaktas.
W. Burnsas išdėstė JAV vertinimą, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą, tačiau V. Putinas tai ignoravo.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad žvalgybos tarnybos jam pranešė apie Juodosios jūros horizonte esantį JAV karinį laivą su raketomis, galinčiomis pasiekti jo buvimo vietą per kelias minutes.
V. Putinas teigė, kad tai esą įrodo strateginį Rusijos pažeidžiamumą pasaulyje, kuriame dominuoja JAV.
Publikacijoje nurodoma, kad šis pokalbis, taip pat trys įtempti asmeniniai susitikimai su aukščiausiais už saugumą atsakingais V. Putino pareigūnais, W. Burnsui pasirodė keliantys nerimą.
Leidinys rašo, kad CŽA vadovas išvyko iš Maskvos kur kas labiau susirūpinęs karo perspektyva nei anksčiau ir savo prielaidomis pasidalijo su J. Bidenu.
Leidinys pažymi, kad CŽA ir MI6 teisingai numatė Rusijos invazijos scenarijų, tačiau negalėjo tiksliai prognozuoti jos baigties.
Visų pirma buvo manoma, kad greitas Ukrainos užėmimas yra neišvengiamas.
Tuo metu Europos žvalgybos tarnybos atsisakė tikėti, kad XXI amžiuje Europoje įmanomas plataus masto karas.
„Jos prisiminė abejotiną žvalgybos informaciją, pateiktą prieš du dešimtmečius siekiant pateisinti invaziją į Iraką, ir nenorėjo pasitikėti amerikiečiais tuo, kas atrodė fantastiška prognozė“, – rašoma publikacijoje.
Teigiama, kad Ukrainos vyriausybė buvo visiškai nepasirengusi Rusijos invazijai, o prezidentas Volodymyras Zelenskis kelis mėnesius atmesdavo vis atkaklesnius JAV perspėjimus kaip panikavimą ir slopino paskutines savo kariškių bei žvalgybininkų abejones.
„Paskutinėmis savaitėmis žvalgybos vadovai pradėjo tai suprasti, nuotaikos pasikeitė. Tačiau politinė vadovybė atsisakė tai priimti iki pat pabaigos“, – sakė vienas JAV žvalgybos atstovas.
Praėjus ketveriems metams po šių įvykių, kaip pažymima straipsnyje, galima išmokti daug pamokų apie žvalgybos informacijos rinkimą ir analizę.
„Bene svarbiausia pamoka, atsižvelgiant į tai, kad pasaulis atrodo labiau nenuspėjamas nei bet kada naujausioje istorijoje, yra ta, kad pavojinga atmesti scenarijų vien todėl, kad jis atrodo neracionalus ar neįmanomas“, – teigiama straipsnyje.
Pridedama, kad CŽA daug sužinojo apie V. Putino planus įsiveržti į Ukrainą. Kai kurie analitikai, išanalizavę įrodymus, spėja, kad tai galėjo būti sukurta jau 2020 m. pirmoje pusėje.
Pažymima, kad tuo laikotarpiu Kremliaus vadovas priėmė konstitucines pataisas, leidžiančias jam likti valdžioje po 2024 metų.
Manoma, kad pandemijos metu būdamas izoliacijoje V. Putinas skaitė knygas apie Rusijos istoriją ir svarstė apie savo vietą joje.
Kai vasarą kaimyninėje Baltarusijoje buvo žiauriai numalšinti protestai, o šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka tapo silpnesnis ir labiau priklausomas nuo Kremliaus nei bet kada anksčiau, tai, kaip teigia leidinys, atvėrė V. Putinui galimybę spausti jį leisti naudoti Baltarusijos teritoriją invazijos tikslams.
Straipsnyje nurodoma, kad pirmieji plataus masto Rusijos invazijos požymiai pasirodė 2021 m. pavasarį, kai Rusijos kariuomenė pradėjo telktis prie Ukrainos sienų ir okupuotame Kryme, esą dėl pratybų.
ISW: Rusija dėl nuostolių fronte gali įvesti priverstinį šaukimą į rezervą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai ruošiasi priverstiniam šaukimui į rezervą, Maskvai siekiant kompensuoti fronte Ukrainoje patirtus nuostolius, šią savaitę pranešė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Remiantis ISW paskelbta ataskaita, Kremlius galimai ruošiasi atnaujinti ribotą nuolatinį karinį šaukimą, siekdamas išlaikyti kariuomenės dydį. Manoma, kad nauji įstatymai, ribojantys Rusijos karo Ukrainoje kritiką, turėtų sumažinti visuomenės nepasitenkinimą priverstiniu šaukimu.
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymo projektą, kuris sugriežtina priemones prieš „pareigos ginti Tėvynę vengimą“ ir „istorinės tiesos iškraipymą“.
Vakaruose šis žingsnis vertinamas kaip teisinis pagrindas persekioti Rusijos piliečius, kurie vengia karinės tarybos arba ją kritikuoja.
Pastaraisiais metais Maskva patyrė didelių nuostolių savo kare prieš Ukrainą, o taip pat nepasiekė didelių teritorinių laimėjimų.
ISW teigia, kad naujausiomis priemonėmis Kremlius bando normalizuoti šaukimą, taip išvengiant didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukusios 2022 metų oficialios mobilizacijos, kai iki 900 tūkst. rusų išvyko iš šalies.
Manoma, kad papildoma mobilizacija dar labiau susilpnins ir taip jau sumažėjusią darbo jėgą, o tai dar labiau padidins jos trūkumą svarbiausiuose sektoriuose, įskaitant karinę gamybą. Pareigūnai apskaičiavo, kad iki 2030-ųjų Rusijai reikės mažiausiai 2,4 mln. papildomų darbuotojų, kad ekonomika galėtų toliau sklandžiai veikti.
Kremlius ruošiasi galimai mobilizacijai tuo metu, kai paskutinės JAV tarpininkaujamos taikos derybos Ženevoje tarp Ukrainos ir Rusijos baigėsi be proveržio.
Zelenskis: šiuo metu Rusijoje dislokuota 10 tūkst. Šiaurės Korėjos kareivių
Šiaurės Korėjos kareiviai Rusijos ir Ukrainos kare kaupia šiuolaikinio karo patirtį, kurią vėliau galės panaudoti grįžę namo, interviu „Kyodo News“ sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, šiuo metu Rusijoje yra 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Pasak V. Zelenskio, labai pavojinga, kad jie įgija žinių apie šiuolaikinį hibridinį karą. Jie mokosi kovoti su raketomis ir įvairių tipų dronais, įskaitant šviesolaidinius dronus nuo bepiločių orlaivių (FPV) iki ilgojo nuotolio dronų. Šiuo metu jie treniruojasi Rusijoje, nes Ukraina atsako į Rusijos atakas, tad jie turi tokią galimybę, sakė V. Zelenskis.
Jis perspėjo, kad šias žinias ir patirtį jie parsiveš į Šiaurės Korėją.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, grupė Šiaurės Korėjos karių sausio mėn. buvo dislokuota Rusijos Kursko srityje, iš ten vykdė atakas prieš Ukrainos pasienio bendruomenes.
Ukrainos Generalinio štabo priminimas: Rusija pradėjo karą su Ukraina prieš 12 metų Kryme
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė priminimą, kad prieš 12 metų, 2024 m. vasario 20 d., Rusijos Federacija pradėjo karą prieš Ukrainą.
„Ginkluota Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. vasario 20 d., kai buvo užregistruoti pirmieji Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų pažeidimai, prieštaraujantys Rusijos Federacijos tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams, Kerčės sąsiaurio rajone kirtus Ukrainos valstybinę sieną ir panaudojus karinius junginius, dislokuotus Kryme pagal 1997 m. gegužės 28 d. sutartį dėl Juodosios jūros laivyno Ukrainos teritorijoje padalijimo ir statuso, blokuojant Ukrainos karinius dalinius“, – feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pradiniame agresijos etape kai kurių Rusijos ginkluotų grupuočių kareiviai buvo be skiriamųjų ženklų.
2014 m. vasario 20 d. Aukščiausiosios Rados nutarimu buvo paskelbta šiuolaikinio Rusijos ir Ukrainos karo pradžia.
Pirmasis agresijos taikinys buvo Krymas, po jo – Donecko ir Luhansko sritys. 2014 m. ukrainiečiai sustabdė užpuolikų puolimą ir išlaisvino dalį teritorijos.
Plataus masto invazija 2022 m. buvo bandymas sunaikinti Ukrainos valstybingumą. Priešo planai buvo sužlugdyti, tačiau karo veiksmai tęsiasi iki šiol.
Tai pirmasis XXI amžiuje karas Europos žemyne.
„Visas pasaulis mato Rusijos Federacijos karo nusikaltimus. Ukrainiečiai nepamirš Bučos, Iziumo, Mariupolio tragedijų, atakų prieš civilius ir ypatingos svarbos infrastruktūrą (...) Ukraina kaunasi už savo nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ukrainiečiai tvirtai laikosi savo pozicijų ir toliau kovoja“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Penktadienį, vasario 20 d., Ukraina mini Dangiškosios šimtinės didvyrių atminimo dieną. Ji skirta pagerbti per vadinamąją Orumo revoliuciją 2014 m. vasario 18–21 d. žuvusius žmones, tapusius Ukrainos laisvės ir pasipriešinimo simboliu.
Vasario 24 d. sukaks ketveri Rusijos pradėto plataus masto karo su Ukraina metai. Rusija okupuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
TATENA skambina pavojaus varpais: Zaporižios AE atsidūrė kritinėje padėtyje
Zaporižios atominė elektrinė, kuri šiuo metu yra laikinai kontroliuojama Rusijos, veikia turėdama tik vieną išorinę elektros tiekimo liniją, praneša „Reuters“.
Nutekintuose Rusijos generolo susirašinėjimuose – kraupūs prisipažinimai
Ukrainos žurnalistai gavo prieigą prie Rusijos generolo majoro Romano Demurčijevo susirašinėjimų ir balso žinučių. Paaiškėjo, kad jis nekenčia Rusijos kariuomenės ir FSB, taip pat kankino ir žudė ukrainiečių karo belaisvius, rašo „24 Kanal“.
Zelenskis paaiškino, kokį kompromisą Rusijai siūlo Ukraina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė naują pareiškimą dėl teritorinių nuolaidų. Jis aiškiai pabrėžė, kad paliaubos fronto linijoje jau yra reikšminga nuolaida okupantams.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi realiems kompromisams su Rusija, tačiau ne savo nepriklausomybės ir suvereniteto kaina.
Tokią poziciją politikas išsakė interviu naujienų agentūrai „Kyodo News“.
V. Zelenskis pažymėjo, kad beveik visos pasaulio šalys pripažino Rusiją agresore. Todėl pats kalbėjimas apie kompromisus su Kremliumi jau savaime yra reikšminga nuolaida iš ukrainiečių pusės.
„Liekame ten, kur stovime – tai didelis kompromisas. Jie užgrobė beveik 20 proc. mūsų teritorijos. Ir mes esame pasirengę kalbėti apie taiką dabar, remdamiesi principu „liekame ten, kur stovime“, – pareiškė prezidentas.
Tuo tarpu Rusija kompromisu vadina savo pažadą neužimti kitų Ukrainos sričių, tačiau, V. Zelenskio nuomone, tokios formuluotės yra spaudimo ir teroro išraiška.
Jis pabrėžė, kad reikalavimai atiduoti teritorijas mainais į tolesnės agresijos nutraukimą negali būti laikomi kompromisu – tai yra ultimatumas.
Pasak valstybės vadovo, Ukraina pasirengusi kompromisams tik tuo atveju, jei bus gerbiamas jos suverenitetas, teritorinis vientisumas, kariuomenė ir piliečiai, tačiau jokių ultimatumų nepriims.
Lenkijos prezidentas nutraukė specialią pabėgėlių paramos sistemą ukrainiečiams
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, perkeliantį paramos priemones Ukrainos pabėgėliams į Lenkijos bendrąjį Užsieniečių apsaugos įstatymą, taip nutraukdamas atskirą teisinę sistemą, sukurtą po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šis specialios pagalbos įstatymas suteikė nuo karo bėgantiems ukrainiečiams galimybę lengviau įsidarbinti, gauti socialines išmokas ir naudotis švietimo sistema.
Pagal naujas taisykles šios nuostatos bus palaipsniui įtrauktos į platesnius užsieniečių apsaugos teisės aktus, sukuriant vieningą laikinąją apsaugos sistemą, taikomą visiems užsieniečiams.
„Pasirašau šį įstatymą įsitikinęs, kad jis apsaugo mūsų valstybės finansus, supaprastina sistemą ir atkuria pagrindinio teisingumo jausmą“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Įstatymas taip pat pratęsia Ukrainos piliečių teisėtą buvimą Lenkijoje iki kitų metų kovo 4 dienos.
Gyvenamosios vietos teisė taip pat bus išsaugota tiems ukrainiečiams, kuriems buvo suteikta apsauga arba kurių dokumentai buvo pratęsti nuo karo pradžios.
Pagrindinis pakeitimas numato reikalavimą pabėgėliams per 30 dienų nuo atvykimo į šalį kreiptis dėl asmens identifikavimo numerio PESEL. Nepadarius to, asmuo neteks laikinosios apsaugos statuso.
Lapkritį K. Nawrockis nurodė, kad specialiosios pagalbos įstatymas bus pasirašytas paskutinį kartą, ir pareiškė, kad ukrainiečiai galiausiai bus traktuojami pagal tą pačią teisinę sistemą kaip ir kiti užsienio piliečiai.
Lenkija tapo pagrindine Ukrainos pabėgėlių kryptimi po Rusijos plataus masto invazijos. 2025-ųjų vasarą Lenkijoje gyveno apie 1 mln. Ukrainos pabėgėlių.
WSJ: Ukraina ir Rusija siekia vieno – nesupykdyti Trumpo
Derybų dėl karo nutraukimo metu Ukraina ir Rusija sutapo dėl vieno bendro tikslo – sudaryti įspūdį, kad jos netrukdo taikos sureguliavimui, taip siekdamos išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo pykčio, rašo „The Wall Street Journal“.
Ukrainos paralimpinė rinktinė boikotuos atidarymo ceremoniją dėl TPK sprendimo dėl Rusijos vėliavos
Ukrainos paralimpiečiai nedalyvaus kitą mėnesį vyksiančioje Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, protestuodami prieš Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su savo šalies vėliavomis, pranešė Ukrainos nacionalinis paralimpinis komitetas.
„Ukrainos paralimpinė rinktinė ir Ukrainos nacionalinis paralimpinis komitetas boikotuoja 14-ųjų žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją ir reikalauja, kad Ukrainos vėliava nebūtų naudojama 2026 metų paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje!“ – sakoma vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtame komiteto pareiškime.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 107 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 107 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai paleido 128 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius, taip pat vieną balistinę raketą „Iskander-M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio duomenimis, 107 priešo dronai numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose.
Registruotas balistinės raketos ir 21 drono smūgis 14 vietų, numuštų oro taikinių nuolaužos – vienoje vietoje.
Apsimetė kurjeriais ir ruošė žmogžudystes: Ukraina sučiupo Rusijos agentus
Rusija planavo nužudymų seriją Ukrainoje. SBU, Nacionalinė policija ir Moldovos teisėsaugos institucijos sužlugdė agresoriaus planus. Dėl plataus masto specialiosios operacijos kodiniu pavadinimu „Enigma 2.0“ abiejų šalių teritorijoje buvo neutralizuota Rusijos operatyvinė-kovinė grupė, kuri ruošė likvidacijas, rašo „24 Kanal“.
„Kam tada buvo pradėta gintis?“: Brigados generolas griežtai sureagavo į Kremlius reikalavimus
Perduoti Rusijai teritorijas, kurias kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, „šiuo metu neįmanoma“. Tai interviu BBC pareiškė nacionalinės gvardijos vadas, brigados generolas Oleksandras Pivnenka.
„Ugnies nutraukimas pagal kovinio susidūrimo liniją – tai dar istorija, kurią galime suprasti. O atiduoti teritorijų niekas neketina“, – sakė O. Pivnenka.
Kartu jis pažymėjo, kad jei vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas duotų tokį įsakymą, Ukrainos kariškiai jį įvykdytų.
Tačiau lieka klausimas, kaip tai priimtų šalies gyventojai.
„Nes mes esame teisinė valstybė. Bet kaip tai priims mūsų šalies gyventojai ir apskritai – kam tada buvo pradėta gintis? Buvo galima ir tada susitarti bei tiesiog atiduoti, pavyzdžiui, Luhanską ir Donbasą ir tuo užbaigti karą, vaizdžiai tariant“, – savo poziciją paaiškino O. Pivnenka.
Be to, O. Pivnenka nurodė, ko Ukrainai reikėtų, kad šalis pasiektų pergalę.
„Ukrainai pirmiausia reikia daugiau strateginės ginkluotės“, – aiškino jis.
„Tai galėtų būti tolimojo nuotolio raketos, kad būtų galima naikinti vadavietes, naikinti jų pilotus – taip, kaip jie tai daro savo lėktuvais ir valdomomis aviacinėmis bombomis (KAB), ko mes, deja, neturime tokiu kiekiu ir apimtimi, kad galėtume suduoti atsakomąjį smūgį“, – sakė O. Pivnenka.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 970 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 20 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 257 880 karių, įskaitant dar 970 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 684 tankų (+2), 24 060 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 37 387 artilerijos sistemų (+3), 1 649 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 303 oro gynybos sistemų (+1), 435 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 138 881 bepiločio orlaivio (+551), 4 314 kruizinių raketų, 29 laivų, 2 povandeninių laivų, 79 112 automobilių ir degalų cisternų (+76) bei 4 073 specialiosios technikos vienetų (+1).
Netoli Aliaskos perimti keli Rusijos kariniai lėktuvai
Rusijos bombonešiams ir naikintuvams įskridus į Aliaskos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ), jų perimti pakilo keli kariniai orlaiviai. Du Rusijos tolimojo nuotolio bombonešiai „Tu-95“, du naikintuvai „Su-35“ ir „A-50“ modelio oro erdvės žvalgybos lėktuvas buvo lydimi tol, kol paliko oro gynybos identifikavimo zoną, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Rusų lėktuvai skrydžio metu nebuvo įsibrovę į Kanados ar JAV oro erdvę.
NORAD, kuri yra bendra JAV ir Kanados struktūra, duomenimis, operacijoje dalyvavo keli lėktuvai: po du „F-16“ ir „F-35“ naikintuvus, keturi „KC-135“ degalų pildymo lėktuvai bei vienas „E-3“ tipo AWACS oro erdvės žvalgybos lėktuvas. Nėra aišku, ar tai buvo tik JAV pajėgų lėktuvai, ar ir Kanados.
Pasak NORAD, tokių incidentų su Rusijos lėktuvais pasitaiko reguliariai. Jie nevertinami kaip grėsmė. Karinių ekspertų duomenimis, valstybės dažnai naudoja tokius įsiveržimus, kad išbandytų atitinkamų šalių gynybą.
Oro gynybos identifikavimo zona yra prieš valstybės oro erdvę: ji nėra suverenios teritorijos dalis, o tam tikra prasme sudaro buferinę zoną. Joje visi lėktuvai privalo identifikuotis ir pranešti savo koordinates. Tai tarnauja nacionalinio saugumo užtikrinimui, nurodo NORAD.
Italijos premjerė įspėja: iki tikros taikos dar laukia ilgas kelias
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni padarė pareiškimą apie pažangą derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo. Pasak jos, iki pagrindinio, teritorinio, klausimo sprendimo dar labai toli, rašo UNIAN.
Zelenskis apie taikos derybas: kiti žingsniai bus nustatyti penktadienį vyksiančiame susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad penktadienį po Šveicarijoje įvykusių derybų surengs susitikimą su Ukrainos derybų komandos nariais. Apie tai jis paskelbė savo vakariniame vaizdo kreipimesi, ketvirtadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiandien visi mūsų derybų grupės nariai jau bus Ukrainoje, o rytoj suplanavau specialų susitikimą su jais dėl kitų mūsų žingsnių ir sprendimų. Čia, Kyjive, bus pateikta ataskaita apie tuos derybų aspektus, kurie neturėtų būti aptariami telefonu. Taip pat nustatysime tolesnę derybų su mūsų partneriais – Amerikos puse, europiečiais – ir su Rusijos puse sistemą“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, svarbu, kad europiečiai dalyvavo neseniai Šveicarijoje įvykusiose derybose, nes turi būti atsižvelgta ir į Europos pozicijas. V. Zelenskis taip pat padėkojo Ukrainos delegacijos nariams už tai, kad derybų metu jie griežtai laikėsi duotų nurodymų.
Po derybų Ženevoje V. Zelenskis nurodė, kad buvo padaryta pažanga kariniais klausimais, būtent dėl paliaubų stebėsenos, o politiniais klausimais – teritorijų, Zaporižios branduolinės elektrinės ir kitomis jautriomis temomis – šalių pozicijos vis dar skiriasi.
Ukrainos smūgis Kryme: Maskva skaičiuoja numuštus dronus
Per Ukrainos smūgį aneksuotame Kryme esančiam Sevastopoliui žuvo vyras, penktadienio rytą pranešė Maskvos paskirtas miesto gubernatorius.
Į Sevastopolį, kuris nuo seno buvo Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, Ukraina nuolat taikosi nuo pat Maskvos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Rusija ruošia didelį pavasario puolimą: „Bild“ įvertino grėsmę
Pasirodo pranešimų, kad Rusija esą ruošiasi dideliam pavasario puolimui Ukrainos teritorijoje 2026 metais. Rusai, tikėtina, kaupia pajėgas ir perdislokuoja jas palei rytines ir pietines Ukrainos sienas. Leidinio „Bild“ žurnalistas ir analitikas Julianas Ropcke pasakojo, kad apie tai kalbėjosi su Ukrainos kariškiu, esančiu Pokrovsko rajone. Jis teigė, kad rusai rengia puolimą.
J. Ropcke pabrėžė, kad rusai nuolat vykdo puolamuosius veiksmus prieš Ukrainos pozicijas.
„Matome, kad vis daugiau karių iš Pokrovsko ir Myrnohrado atakuoja Rodynskės ir Dobropilios kryptimis. Tam jie naudoja daug karių ir technikos“, – pažymėjo BILD analitikas.
Ukrainos kariškiai mato viską, ką daro priešas, tačiau Gynybos pajėgose abejojama, ar rusams pavyks pralaužti gynybos liniją.
Pagrindinė priežastis – Ukrainos gynėjai žino okupantų planus, jų judėjimo kryptis ir turi galimybę sustabdyti mechanizuotus šturmus. Tai pavyksta padaryti pasitelkiant bepiločius orlaivius.
„Tai reiškia, kad rusams teks judėti pėstininkais, o jie juda labai lėtai ir yra pažeidžiami artilerijos, minosvaidžių ir dronų“, – sakė J. Ropcke.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenėje teigiama, jog šiuo metu rusai netenka daugiau karių nei pajėgia mobilizuoti.
Kalbama apie daugiau nei 30 tūkstančių nuostolių – sužeistų ir žuvusių. Būtent todėl priešui bus sunku vykdyti puolimą, kuriam jis ruošiasi.
Nepaisant to, pasak BILD analitiko, rusai mėgina pulti įvairiomis kryptimis ir tam tikrais atvejais jiems tai pavyksta.
Tačiau Ukrainos kariai fronto linijoje yra įsitikinę, kad gali veiksmingai atremti tokias pastangas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
_lumina_rose
Slava Ukraini, smert kacapam!
Atskleidė 90 mlrd. dolerių schemą: kaip Rusijos nafta sankcijas apeina
Leidinys „Financial Times“ (FT) atskleidė 48 įmonių tinklą, kuris yra susijęs su 90 milijardų dolerių vertės Rusijos naftos gabenimu, apeinant sankcijas, FT cituoja „Meduza“.
Žurnalistai mano, kad įmonės, kurios atrodo nepriklausomos ir veikia skirtingais adresais, bendrai dalyvauja Rusijos šešėlinio laivyno veikloje. Jie aptiko šį tinklą dėl to, kad visos 48 įmonės naudoja tą patį privatų pašto serverį.
Laikraštis aptiko 442 interneto domenus, kurių registracijos duomenys rodo, kad jie visi naudoja vieną privatų serverį savo elektroniniam paštui – mx.phoenixtrading.ltd.
Žurnalistai identifikavo įmones, palygindami domenų pavadinimus su organizacijų, nurodytų Rusijos ir Indijos muitinės dokumentuose kaip naftos iš Rusijos vežėjai, pavadinimais.
Kaip išsiaiškino FT:
Eksportavo naftos už 90 milijardų
FT tyrime teigiama, kad iš viso šios tinklo įmonės eksportavo Rusijos naftos už 90 milijardų dolerių. Laikraštis pažymi, kad realios su šiomis įmonėmis susijusios eksporto apimtys gali būti didesnės.
Šiuo metu didžiausias Rusijos naftos eksportuotojas yra įmonė „Redwood Global Supply“, kuriai gruodžio mėn. buvo taikytos Jungtinės Karalystės sankcijos. FT taip pat ją rado tarp bendro pašto paslaugų naudotojų. Laikraščio šaltiniai sieja šią bendrovę su anksčiau minėtų Azerbaidžano verslininku E. Ejubu.
Trys Europos Sąjungos pareigūnai FT pabrėžė, kad gauti duomenys gali būti panaudoti naujoms sankcijoms įvesti. Vieno iš jų teigimu, kai kurios šiam tinklui priklausančios organizacijos jau „yra mūsų akiratyje“.