Pastarasis derybų raundas, šią savaitę vykęs Ženevoje tarpininkaujant JAV, kaip ir kiti šių metų susitikimai, baigėsi be jokios realios pažangos.
Taikos procesas atsidūrė aklavietėje ir, daugelio stebėtojų bei net kai kurių dalyvių nuomone, virto politiniu teatru, pažymi leidinys.
„Aukšto rango Ukrainos pareigūnas teigė, kad trys šių metų trišalių derybų raundai – du Abu Dabyje ir vienas Ženevoje – iš esmės buvo spektaklis, skirtas įtikinti JAV prezidentą, jog Ukraina nėra problema“, – rašoma straipsnyje.
Trumpas gali pakenkti abiem pusėms
Kaip pažymi WSJ, tiek Maskva, tiek Kyjivas baiminasi, kad nenuspėjamas D. Trumpas gali joms pakenkti, jei praras kantrybę.
Ukrainos pajėgos vis dar gauna gyvybiškai svarbią JAV žvalgybinę paramą, o JAV parduoda ginklus Europai, kurie vėliau perduodami Ukrainos gynėjams.
Tuo pat metu griežtesnės Vakarų sankcijos galėtų dar labiau susilpninti ir taip trapią Rusijos ekonomiką, ypač jei dar labiau sumažintų jos gyvybiškai svarbias pajamas iš naftos.
Analitikų teigimu, Rusijai taip pat reikalinga JAV pagalba, kad būtų daromas spaudimas Ukrainai ir ji būtų priversta daryti nuolaidas.
„Putinas negali sau leisti supykdyti Trumpo, nes Rusijos ekonomika sparčiai blogėja, o naujos sankcijos būtų žalingos. Todėl jis uoliai vaidina žmogų, pasirengusį taikiam susitarimui“, – teigė politologas Abbasas Galliamovas.
Istorinės paskaitos
Ukraina atvirai abejoja Rusijos nuoširdumu derybose, kaltindama Maskvos atstovus vilkinant procesą ir skaitant istorines paskaitas.
Tačiau kai kurie analitikai mano, kad derybos yra realios, o ne tik parodomosios.
„Tai, kad apie derybas beveik niekas neprasiskverbė į viešumą, rodo rimtumo lygį, kokio anksčiau nematėme. Tai nereiškia, kad sudarysime susitarimą. Tačiau žmonės stengiasi“, – sakė Thomas Grahamas, Užsienio santykių tarybos tyrėjas ir buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.
Vis dėlto, kelių aukšto rango Europos pareigūnų teigimu, kai kurios Vakarų šalys padarė išvadą, kad V. Putinas derasi nesąžiningai.
Jų manymu, jis siekia išnaudoti JAV tarpininkaujamas derybas tam, kad pasiektų laimėjimų, kurių nepavyksta iškovoti mūšio lauke.
Donbaso dilema
Baltieji rūmai vadovaujasi optimistine teorija, kad V. Putino kariniai tikslai yra ribotesni nei jis viešai teigia, ir kad jis būtų patenkintas, jei Ukraina tiesiog atsisakytų likusios rytinio Donbaso dalies, kurios didžioji dalis yra okupuota Rusijos.
Tačiau Rusijos pareigūnai ir toliau garsiai kartoja, jog neatsisakė platesnių tikslų, kuriuos V. Putinas ne kartą išdėstė savo kalbose ir straipsniuose per daugelį metų.
Rusija siekia ne tik viso Donbaso, bet ir Ukrainos valdžios, kariuomenės, žiniasklaidos, religijos bei tapatybės pertvarkymo – tai iš esmės reikštų Rusijos įtakos šalyje atkūrimą, rašo WSJ.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
