Ispanijos šiaurės vakaruose įsikūręs Vigo miestas laikomas Atlanto vandenyno širdimi ir yra didžiausias Galisijos regione bei svarbiausias žuvininkystės uostas Europoje.
Iš pirmo žvilgsnio miestas neatrodo ypač patrauklus: pagrindinės Vigo gatvės remontuojamos, aplink nuolat zuja traktoriai, jie trukdo eismą ir kelia automobilių spūstis. Tačiau patraukus gilyn į senamiestį, kur apstu mažų gatvelių, senovinių pastatų, jaukių kavinių ir barų, pirmas įspūdis blanksta ir norisi iš arčiau susipažinti su šiuo Galisijos regiono Pontevedros provincijos miestu.
Dviratis - ekstremalus pasirinkimas.
Vigas gyventojų skaičiumi bene prilygsta Kaunui. Kadangi miestas įsikūręs tarp kalnų, gyventojams ir svečiams nuolat tenka kilti aukštyn arba leistis žemyn. Todėl pagrindinės transporto priemonės yra automobiliai bei motociklai. Taip pat miestiečiai važinėja viešuoju transportu, nemažai žmonių vaikšto pėstute. Tik keletas drąsuolių ryžtasi važinėti dviračiais. Sužinoję, kad šią transporto priemonę ketinu įsigyti ir aš, vietiniai sako, jog tai tikra beprotybė. Iš dalies jie teisūs: Vigas nepritaikytas kasdien važinėti dviračiu, jame nėra nei specialių dviračių takų, nei įrengtų aikštelių, kur būtų galima juos palikti. „Jei Vigo mieste nori važinėti dviračiu, turbūt esi studentas arba iš proto išsikraustęs pilietis“, - taip į klausimus, kur galima įsigyti gerą dviratį, atsako ispanai.
Vasarą pilna žmonių
Vigo krantus skalauja Atlanto vandenynas, jis paverčia miestą itin patrauklų šalies gyventojams bei turistams. Teigiama, kad paplūdimiai čia vieni geriausių Galisijos regione, jų priskaičiuojama per 40. Ilgiausias - Samilo paplūdimys, siekiantis apie 1,2 kilometro. Čia atokiau nuo kranto nutiestas pasivaikščiojimų takas, šalia jo yra keli restoranai bei viešbučiai, baseinas vaikams, mažas turgelis. Vienas populiariausių paplūdimių, kaip teigiama miesto gide, vasarą būna pilnas žmonių, tačiau norintiesiems puikiai matyti vandenyną jis nėra geriausias pasirinkimas - trukdo prieš akis išnyranti Islas Cies sala. Kiti paplūdimiai mažesni, dalis jų ne savaime susidarę, bet sukurti žmogaus.
Svarbiausias maitintojas
Tolėliau nuo paplūdimių įsikūręs Vigo uostas - pagrindinė miestelėnų darbovietė: čia dirba bene pusė gyventojų. Uostas driekiasi keletą kilometrų, tik vakarais šioje vietoje gali pabūti ramiai stebėdamas vandenyną. Prie pat uosto neseniai pastatytas didžiulis prekybos centras su terasa. Išėjus į ją, atsiveria žavus kalnų, vandens ir galybės laivų bei jachtų derinys. Vakarėjant terasoje meiliai glaustosi paauglių ir vyresnių žmonių porelės.
Taip pat čia organizuojamos įvairios šventės. Neseniai uoste praūžė jau septintoji jūros gėrybių fiesta. Joje prekiauta Vigo vandenyse sužvejotais aštuonkojais, krabais, midijomis, moliuskais. Galėjai rinktis, ko norėtum paragauti. Sumokėjęs kasoje gaudavai bilietą ir prie mažų virtuvėlių laukdavai, kol gaminamas skanėstas. Jūros gėrybės kainavo nuo 3,5 iki 45 eurų. Restoranuose paprastai kainos būna kur kas didesnės.
Anglų kalba nepopuliari
Galisija yra vienas iš trijų Ispanijos regionų, turinčių savo kalbą ir nelaikančių savęs ispanais. Čia šnekama galisų kalba, Baskijoje - baskų, o Katalonijoje - katalonų. Įdomu, kad šių regionų gyventojai vieni su kitais nesusikalbėtų, jei prabiltų ne pagrindine - kastilų - šalies kalba, kurią vartoja beveik 74 proc. ispanų. Kiek teko bendrauti su galisais, šie nė už ką neiškeistų savo gyvenamosios vietos į kitą Ispanijos dalį.
Anglų kalba Galisijoje nėra populiari. Vyresni žmonės visiškai jos nemoka, o dalis jaunimo gali tik šiek tiek susikalbėti. Nors Vige plėtojamas turizmas, nemažai tuo užsiimančių darbuotojų nekalba angliškai, dalis informacinių leidinukų vien ispanų kalba, o prekybos centruose prekių aprašai dažniausiai tik kastilų, galisų ir katalonų kalbomis.
Evelina GARNELYTĖ
