Pasikeitęs mokytojo portretas
„Mokytojas jau nebegali būti tas, kuris 45 minutes stovi prieš klasę ir dėsto teorinę medžiagą, tokią, kokia ji pateikiama vadovėlyje. Labai blogai, jei pedagogas tik taip save įsivaizduoja, - nuomone dalinosi V. Birenienė. - Tiesą sakant, aš vadovėlio beveik visiškai nenaudoju. Tačiau dažnai pasitelkiu technologijas. Jos leidžia pamokos medžiagą perteikti interaktyviu ir žymiai patrauklesniu moksleiviams būdu.“
Kaip teigia moteris, nuo interneto atsiradimo iki šių dienų technologijos sparčiai išplito ir apėmė visas sritis. Pedagogika negali būti išmintis. Tad jei šiandien mokytojas nemoka jomis naudotis, lieka už horizonto. „Tikrai apmaudu, jei mokytojas neturi supratimo apie išmaniojo telefono ar planšetės galimybes. Kažkada buvo laikas, kai vyresnieji mokytojai nemokėjo įjungti kompiuterio. Tai padaryti juos mokė mokiniai. Ir tai neatrodė labai blogai. Bet dabar kompiuterio įjungti nemokantis mokytojas vaikui gali atrodyti šiek tiek juokingas“, - sakė pedagogė.
Pedagogai turi būti priekyje
Skaitmeninio raštingumo svarbą mokytojui pašnekovė akcentuoja ne šiaip sau. Jos manymu, vaikai technologijas naudoja labai intensyviai, bet ne visada tikslingai, dažniausiai tik pramogaudami.
„Pamenu atvejį, kai vaikas mokykloje pardavinėjo savo planšetę. Pasiteiravau jo, kodėl parduoda tokį gerą daiktą. Mokinys atsakė, kad jam tiesiog atsibodo žaisti, o ką su juo daugiau daryti, nežino. Pedagogo vaidmuo tokioje situacijoje ir yra atskleisti, kaip toks renginys gali pasitarnauti mokymosi procese“, - mintimis dalijosi V. Birenienė.
Pedagogė prisimena, kada jos mokykla įsigijo pirmuosius planšetinius kompiuterius. „Aš jau buvau dalyvavusi daugybėje mokymų, netgi planšetinių kompiuterių taikymo ugdyme patarėjos titulą gavau. Tačiau, kai paėmiau planšetę į rankas, vos neapsiverkiau, nes supratau, kad visiškai nežinau, ką su ja daryti. Neužtenka pedagogams nupirkti įrenginių, reikia suteikti įgūdžių juos praktiškai naudoti. Pavyzdžiui, mes su kitais Simono Dacho progimnazijos mokytojais dalyvaujame „Samsung Mokykla ateičiai“ programoje. Čia ne tik laviname savo skaitmeninius gebėjimus, tačiau ir diskutuojame, kaip juos pritaikyti klasėje“, - sakė mokytoja.
Anot pašnekovės, programos metu ją ir koleges nuolat konsultuoja mentorius, Všį Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius, Paulius Lukas Tamošiūnas. Biotechnologinio ugdymo mokyklose iniciatorius šiuolaikinį mokytoją įsivaizduoja, kaip lyderį bei moderatorių. Kartu jie ieško būdų paversti pamokas mažiau šabloniškomis ir labiau įtraukiančiomis.
Pastangų rezultatas – moksleivių susidomėjimas
Patyrusi mokytoja šiandien pamokose jau drąsiai naudoja technologijas. „Vaikus pamokų metu dažniausiai suburiu į komandas. Kiekvienas gauna po planšetę, joje ieško informacijos, ruošiasi pristatymui. Tokiais įrenginiais vaikai gali jais naudotis ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Pasitelkus technologijas galima suorganizuoti labai įdomias interaktyvias ekskursijas,“ – patirtimi dalinosi fizikos mokytoja.
Pedagogės manymu, šie metodai padeda kelti vaikų motyvaciją, nes pamokos tampa patrauklios, atsakymai surandami įdomiais būdais. Kita vertus, technologijos leidžia mokymą individualizuoti, sekti kiekvieno mokinio pažangą. „Nesakau, kad visi privalo naudoti planšetes ar kompiuterius, yra ir kitokių pagalbinių priemonių, kurias mokytojas gali pasirinkti. Tiesiog mano patirtis rodo, kad naudodami technologijas mokiniai labiau įsitraukia į mokymąsi“, - teigė V. Birenienė.
