Nesvarbu, tai pirmasis egzaminas gyvenime ar vienas iš daugelio – nerimą vis tiek jaučiame. Matyt, egzaminų baimės išvengti neįmanoma, tačiau ją sumažinti ar bent jau šiek tiek su ja susidraugauti, galima. Taigi, keletas patarimų tam, kad karčias mokslo šaknis, kurių kartumą labiausiai ir jaučiame per sesiją, graužti būtų lengviau.
Kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti. Nėra vienintelio teisingo kartojimo būdo, todėl kiekvienam svarbu surasti efektyviausią sau. Tai gali būti rekomenduotos literatūros konspektavimas ar savo užrašų analizavimas. Kartojantis svarbiausia galvoti, ar medžiaga atitinka temą, kuriai ruošiesi. Nekonspektuok mechaniškai visko iš eilės.
Planuoti laiką. Paprasčiausias būdas tinkamai panaudoti kiekvieną sesijos dieną – susidaryti dienotvarkę. Taip aiškiau matysi, kiek kuriam dalykui laiko vertėtų skirti. Jei sunku pradėti mokytis, pradėk nuo dalykų, kurie atrodo lengviausi. Vėliau, artėk prie sunkesniųjų.
Nepasiduoti išankstinei nuomonei. Yra griežtų, daug reikalaujančių dėstytojų, kuriems net į akis baisu pažvelgti. Apie juos aukštosios mokyklos koridoriuose sklando legendos, todėl studentai vien iš nuogirdų susidaro blogą nuomonę apie dėstytoją ir jo egzaminavimo tvarką. Būna ir atvirkščiai – dėstytojas iš pirmo žvilgsnio atrodo nuolaidus, nereiklus. Atrodo, jog ir jo egzaminas nebus sunkus, jam nereikia daug ruoštis. Tačiau išankstinės nuomonės yra klaidinančios. Svarbu, nepasikliauti kažkieno kito patirtimi, o kritiškai pasverti būtent savo jėgas.
Atsikratyti „laiko žudikų“. Draugas, kuris paskambina ne laiku ir kviečia susitikti, televizijos laidos, internetiniai žaidimai – visa tai sesijos metu labai žudo laiką. Todėl vertėtų pasakyti „Ne“ įkyriems draugams ir mažai vertingiems užsiėmimams, tuomet daugiau laiko liks sau.
Daryti pertraukas. Geriausias poilsis po protinio darbo yra fizinis. Todėl psichologai rekomenduoja bent pusvalandį praleisti gryname ore – važinėti dviračiu ar tiesiog eiti pasivaikščioti. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti, nes mokymasis naktimis nėra efektyvus.
Vis dėlto, stresas gali būti ir naudingas, pavyzdžiui, jis motyvuoja keistis. Nerimas, patirtas studijose, darbe, asmeniniame gyvenime, rodo, jog ne viskas yra daroma teisingai ir kažką reikia daryti kitaip. Taip pat stresas skatina ieškoti originalių sprendimų. Moksliniai atradimai ar technikos naujovės neretai būna „teigiamo“ streso padariniai. Obuolys, kuris užkrito I.Newton'ui ant galvos, taip pat sukėlė stresą, tačiau šio streso padarinys – Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Galų gale, stresas veda tikslo link. Sportininkai patiria stresą prieš kiekvienas varžybas, tačiau šis stresas, anot mokslininkų, yra naudingas, nes skatina įveikti sunkumus ir artėti prie užsibrėžto tikslo.
Danguolė Dvilytė
