REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei vieną dieną atrodo, kad išlipote iš lovos „ne ta koja“, labai tikėtina, kad prie to gali būti prisidėję ir orai. Gydytojai patvirtina – tiek orų permainos, tiek geomagnetinės audros turi įtakos žmogaus fizinei būklei ir psichologiniam nusiteikimui. Ypač šaltą pavasarį lydintys orų kontrastai turėtų versti pasisaugoti jautresnės sveikatos žmones.

Jei vieną dieną atrodo, kad išlipote iš lovos „ne ta koja“, labai tikėtina, kad prie to gali būti prisidėję ir orai. Gydytojai patvirtina – tiek orų permainos, tiek geomagnetinės audros turi įtakos žmogaus fizinei būklei ir psichologiniam nusiteikimui. Ypač šaltą pavasarį lydintys orų kontrastai turėtų versti pasisaugoti jautresnės sveikatos žmones.

REKLAMA

Šilumos nedosnus, permainingų orų lydimas pavasaris dalį tautiečių net tik jau spėjo „apdovanoti“ peršalimu. Kai kurie kitą kartą nieko neįtardami jaučiasi labiau pavargę, skundžiasi galvos skausmu ar kitais simptomais. Kaip teigia „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, pasirodo, vienas to kaltininkų paprasčiausiai gali būti pasikeitęs oras.

„Jei žmogus vieną dieną staiga atsikėlęs pradeda jaustis kažkaip ne taip, lydi nespecifiniai, bet nerimti simptomai, pavyzdžiui, trūksta jėgų ar yra padidėjęs mieguistumas, vargina galvos skausmas, tam gali turėti įtakos ne tik oras, bet ir elektromagnetinio lauko pokyčiai. 

REKLAMA
REKLAMA

Tada, užklupus minėtiems pojūčiams, pasimatavus kraujospūdį jis būna sumažėjęs arba padidėjęs. Arba jei žmogus patikrina pulsą, jis irgi būna sumažėjęs ar padidėjęs, netgi kūno temperatūra normos ribose gali kiek svyruoti“, – aiškino pašnekovė. 

REKLAMA

Gydytoja pabrėžė, kad į Žemės magnetinio lauko svyravimus ypač jautriai reaguoja kardiologinių sveikatos problemų turintys žmonės, nešiojantys širdies stimuliatorius.

Veikia ne tik slėgis, bet ir metų laikas

Žmogaus savijautai įtakos turi tiek slėgio, temperatūros pokyčiai, tiek vėjo kryptis ir apskritai metų laikas.

„Slėgio kritimas ir kilimas – šie dalykai turi nemažai įtakos. Priklausomai nuo to, kaip linkęs reaguoti žmogaus organizmas, dažniausiai, jei kalbame apie vyresnio amžiaus žmogų, slėgiui krentant jo kraujospūdis taip pat krenta. Taip pat kartu kylant slėgiui padidėja ir kraujospūdis. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėl slėgio pokyčių mažėja jėgų, didėja mieguistumas. Taigi nors kartais net nesusimąstome, kad orai gali turėti įtakos mūsų fizinei sveikatai, taip tikrai gali būti“, – pasakojo I. Juškienė. 

Pasak gydytojos, posakis apie maudžiančius sąnarius prieš lietų, įsiskaustanti galva ar maudžiančios senos žaizdos prieš audrą irgi yra slėgio pokyčiais paaiškinami dalykai.

„Ką reiškia, kad keičiasi oras? Keičiasi slėgis, drėgmės procentas, temperatūra ir organizmas iš karto į tai reaguoja, sąnariai reaguoja į šilumos ir drėgmės koncentracijos pokyčius“, – pastebėjo gydytoja. 

Didesnį stresą ypač turintiems širdies problemų, silpnesnės sveikatos žmonėms sukelia tiek vis dažniau vasaromis užplūstančio karščio bangos, tiek ir labai šalti orai žiemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai orų kontrastai paguldo į patalą 

Dar vienas sveikatai atsiliepiantis veiksnys – orų kontrastai, kai vos per parą termometrų stulpeliai šokinėja kone 10 laipsnių ar didesniu skirtumu.

„Turėjome pakankamai šaltą pavasarį, kai ypač šalta būna rytais, naktys vėsios, o dieną temperatūra priartėja ir prie 20 laipsnių. Neretai būna ir vėjuota. Taigi nenuostabu, kad turime labai daug peršalimo ligomis sergančių pacientų, kurie nelabai ir supranta, kaip čia viskas galėjo įvykti. 

Jei net ir esant žemesnei temperatūrai šviečia saulė, ji palyginus yra labai karšta ir, atrodo, kad net galime išsirengti, yra šilta, bet vėjas pavasarį dar būna šaltas, linkęs pūsti iš šiaurės ar rytų. Tad tokie darganoti vėjai lemia tai, kad žmogus persišaldo to net nepastebėdamas. Atrodo, lauke eina, kažką dirba, sušyla, išsirengia, bet papūtus vėjo gūsiui užtenka, kad peršaltų“, – pasakojo gydytoja.

REKLAMA

Ji patarė, kad tokiais atvejais svarbiausia rengtis sluoksniais, ypač saugoti krūtinę ir nugarą, todėl dažniau dėvėti liemenes, kad būtų apsaugoti kvėpavimo organai, širdis. „Rengtis taip, kad lyg šarvas būtų uždėtas ir kuo mažesnė tikimybė būtų perpūsti“, – sakė I. Juškienė. 

Gydytoja pasakojo, kad dabar dažniausiai žmones užklumpančios sveikatos bėdos – bronchitai, kosuliai, ilgiau negydomi pereinantys į plaučių uždegimus, sinusitai: „Taigi tai pasekmė nukentėjusių tų atvirų vietų, kurios pasiekiamos vėjo.“

Taip pat paskubėjus iškylauti ir sėdėti ant dar neįšilusios žemės galima pasigauti ir šlapimo pūslės uždegimą – cistitą. 

REKLAMA

Pasak gydytojos, ši liga dažniausiai užklumpa, kai žmogus pašąla kojos, bendrai atšąla organizmas. „Tada „krenta“ imunitetas ir jei žmogus yra jautresnis, šlapimo pūslė jautresnė, prasideda uždegimas. Bet daugiau tai susiję su galūnių sušalimu, netinkamos avalynės dėvėjimu“, – paaiškino I. Juškienė. 

Veikia ir emocijas

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad atėjus pavasariui orai veikia ne tik kūną, bet ir emocijas.

„Ir šie susidėję du veiksniai – poveikis emocijoms ir fiziškai organizmui sąlygoja, kad atsiranda vienokie ar kitokie simptomai. Tada ir nuotaika gali svyruoti, jaučiamasi blogai ne tik dėl fiziologinių priežasčių, bet lygiai taip pat dėl emocinių. Nes kai slėgis krenta, dažniausiai yra apsiniaukę, lyja, lygiai taip pat ir mūsų emocijos yra pažemintos ir prisideda prie bendro organizmo fono“, – kalbėjo I. Juškienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kita grupė – emociškai jautresni žmonės, turintys depresiją, nerimo sutrikimus, ypač nemigą. Šie žmonės labai jaučia ir elektromagnetinių audrų buvimą, ir temperatūros, slėgio pokyčius.“

Neatsitiktinai medikų yra išskiriamos ir pavasarinė bei rudeninė depresijos, susijusios su saulės šviesos pokyčiais, vitamino D gamyba ir žmogaus fiziologine būsena.

„Ne veltui yra ir specialūs interneto puslapiai, kurie nurodo, kada yra didžiausios elektromagnetinės audros, į kurias automatiškai emociškai irgi reaguojame. Tad jei blogiau jaučiamės, mūsų kūno parametrai blogesni, tai ir emocijos labiau pažemintos, labiau pykstame, su mumis sunkiau susikalbėti, esame mažiau supratingi“, – pastebėjo pašnekovė. 

REKLAMA

Kokius žmones orų pokyčiai paveikia labiausiai? 

Paklausta, kokie asmenys orų pokyčius pajaučia pirmieji, I. Juškienė teigė, kad juos būtų galima suskirstyti į kelias kategorijas.

„Pirmoji – tai sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie turi stimuliatorių, elektroninį prietaisą, kuris tiesiogiai sujungtas su širdimi. Tai čia yra fizika – elektromagnetinės bangos, sudarydamos foną aplink tą prietaisą, daro įtaką jo veikimui. 

Kita grupė – emociškai jautresni žmonės, sergantys depresija, nerimo sutrikimais, ypač nemiga. Šie žmonės labai jaučia ir elektromagnetinių audrų pakilimą, ir temperatūros, slėgio pokyčius. Praktiškai jie pirmieji į tai reaguoja, nes jų nervinė sistema labai jautri“, – dėstė gydytoja.

REKLAMA

Tuo metu žmonės, neturintys tokių problemų, arba savijautos pasikeitimo labai nesureikšmina, arba net neturi minčių to susieti su orais. „Jų jautrumo slenkstis tiesiog yra gerokai mažesnis ir jie kažkaip apie tai nepagalvoja. Bet jautresni žmonės reaguoja į kiekvieną svyravimą“, – pastebėjo ji. 

Galima kažkaip pasiruošti?

Pasiteiravus, ar galima kažkaip pasiruošti tokiems permainingų orų nulemtiems pojūčiams, gydytoja pirmiausia patarė tiesiog suvokti, kad negalima absoliučiai kiekvieną dieną jaustis puikiai.

„Yra tam tikra kreivė, kuri vieną dieną krenta žemyn, būna tiek blogesnė, tiek geresnė diena. Taigi nėra kažkokios auksinės taisyklės, kaip kasdien jaustis puikiai. Organizmas yra gyvas, jame nuolat vyksta procesai ir kiekviena diena yra skirtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad svarbiausia nepasimesti, neišsigąsti, žinoti, kad tokie dalykai egzistuoja, pasitikrinti, kokia situacija tuo metu, gal keičiasi slėgis, taip pat pasidomėti, ar nėra pasikeitęs elektromagnetinis laukas“, – patarė gydytoja.

Ji kartu atkreipė dėmesį, kad labai svarbu įsivertinti, kur yra riba, kai jaučiame tam tikrus simptomus ir prastą būseną dėl ligos, o kai – dėl oro sąlygų. 

„Jei problema bus dėl ligos, tai tikrai nebus taip, kad padės pamiegojimas, pailsėjimas, arbatos puodelis. Jei blogai jaučiamės tik dėl aplinkos įtaką organizmui, tai tas pats išgertas arbatos puodelis ar pabuvimas vienam su savimi – tokie dalykai padeda.

Jei sveikata sušlubavo dėl ligos, simptomai bus gerokai rimtesni, švelnios kasdienės priemonės, pavyzdžiui, krentant spaudimui išgertas kavos ar juodos arbatos puodelis, kiti panašūs dalykai nepadės. Bet bendrai gerai būsenai palaikyti tinka viskas, ką įprastai akcentuoja medikai – svarbus ir pakankamas vandens suvartojimas, sveika mityba, judėjimas ir panašiai“, – patarė I. Juškienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų