Taikos planas Ukrainai, pagal kurį šalis netektų Rusijos okupuotų teritorijų, Europai kainuotų brangiai ir sukurtų neapibrėžtumą, dar ilgus metus slėgsiantį žemyno ekonomiką. Apie tai rašo „Reuters“ apžvalgininkas Pierre‘as Brianconas.
Taikos susitarimas kelia klausimą, ar Vladimiras Putinas kada nors sutiks panaudoti Ukrainos atkūrimui savo šalies įšaldytus turtus – apie 300 mlrd. JAV dolerių (apie 259 mlrd. eurų), esančių JAV, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, – kaip to reikalauja ES vyriausybės.
Beveik prieš metus Pasaulio bankas įvertino Ukrainos atstatymo kainą – 524 mlrd. JAV dolerių (apie 452 mlrd. eurų) per ateinančius dešimt metų.
„Vietoj to, kad Rusija prisiimtų bent pusę išlaidų, atsisakydama savo įšaldytų turtų, Ukrainos sąjungininkams gali tekti prisiimti didžiąją dalį naštos“, – teigė apžvalgininkas.
Pagal Pasaulio banko duomenis, Ukrainos atstatymas turėtų būti finansuojamas užsienio vyriausybių, tarptautinių organizacijų ir privačių investuotojų lėšomis.
Tačiau jei teritorijų statusas liks neišspręstas, Ukraina negalės tikėtis privačių užsienio investicijų, o baimė dėl karo veiksmų atsinaujinimo ar naujos Rusijos invazijos investuotojus atbaidys ilgam.
Straipsnyje taip pat primenama, kad iki invazijos Donecko ir Luhansko sritys sudarė apie 15 proc. Ukrainos BVP, todėl bendrojo vidaus produkto atkūrimas užtruks.
Be to, ES turės padėti Kyjivui apmokyti grįžusius pabėgėlius ir finansuoti jų socialinę apsaugą, kol jie prisitaikys.
Apie 200 tūkst. karių, kurie grįš į civilinį gyvenimą, jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius, pagal ES siūlymą, bus sumažintas iki 800 tūkst. žmonių, taip pat reikės panašios paramos.
Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą taip pat apsunkintų jos teritorinio vientisumo pažeidimas, jei dviejų regionų, kurių statusas lieka neaiškus, tarptautinis teisinis statusas nebūtų galutinai išspręstas.
Europai tektų dar greičiau didinti išlaidas gynybai
Vakarų europiečiams taip pat gali tekti dar greičiau, nei planuota, didinti išlaidas gynybai.
„Investuotojai, kurių Europos gynybos bendrovių akcijos nukrito 5 proc. po pirmojo Trumpo „taikos plano“ paskelbimo, regis, nesuvokia, kad Ukraina nėra vienintelė regiono ginklų paskirties vieta. Gynybos biudžetų augimas turėtų būti nukreiptas pasirengimui galimam konfliktui su Rusija“, – teigiama straipsnyje.
Dar vienas nerimo šaltinis Europai ir Ukrainai – tai, kad „taikos planas“ suteiktų V. Putinui ekonominę pauzę, rašo P. Brianconas.
Pagal pirminį JAV siūlomą paliaubų variantą būtų panaikintos nuo 2022 m. galiojančios Vašingtono ekonominės sankcijos.
Dėl to ekonomikos perspektyvos – ir atitinkamai Rusijos perginklavimo galimybės – taptų optimistiškesnės, pažymi apžvalgininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!



