Kitaip sakant, įstatymu siekiama numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims ir vienišiems asmenims.
Pažymima, kad tokiu sprendimu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo nurodoma, kad pagalbinis apvaisinimas kaip medicininė paslauga negali būti teikiama vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės.
Kaip rašoma nutarimo projekte, pakeitimais taip pat siekiama patikslinti embrionų laikymo ir jo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sąlygas.
„Numatoma apmokėti visas paslaugas, susijusias su pagalbiniu apvaisinimu, įtraukiant embrionų šaldymo paslaugų apmokėjimą iš valstybės biudžeto nuo 2029 metų, apmokėti vaisingumo išsaugojimo paslaugas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo nuo šių metų liepos 1 d. ir iš valstybės biudžeto – nuo 2029 m.
Numatoma leisti naikinti embrionus su genetine patologija, taip pat tobulinamos nuostatos dėl lytinių ląstelių reprodukcinių audinių ir embriono importo, eksporto ir tranzito bei kitos nuostatos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Toliau šis įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seime.
Kokiais atvejais gali būti atliekamas pagalbinis apvaisinimas?
Įstatyme numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas siekiant suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui. Taip pat tai galima ir tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Taip pat pagalbinis apvaisinimas galimas tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti.
Įstatymu taip pat plečiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugų medicininės indikacijos, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti žmonės, kuriems prognozuojamas vaisingumo netekimas, pavyzdžiui, dėl onkologinės ligos.
Kas šešta pora Lietuvoje susiduria su vaisingumo problemomis
SAM pažymi, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos prisidėtų sprendžiant gimstamumo problemą Lietuvoje.
„Gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po tūkstantį ir daugiau: 2023 m. gimė 2 063 vaikai, 2024 m. – 19086 vaikai. Lietuvoje apie 15–20 procentų porų (kas penkta šešta pora) susiduria su vaisingumo problemomis: 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims, o 2023 m. – 965 vyrams ir 6 758 moterims“, – pabrėžė ministerija.
SAM duomenimis, per septynerius metus 2018–2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 vaikų kasmet.
35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei, tai reiškia, kad vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu gali susilaukti asmenys, kurie dėl medicininių priežasčių negali susikurti savo embriono.
Pasak ministrės, numatoma, kad projektams įgyvendinti nuo 2029 m. papildomai reikės 5,27 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 1,61 mln. eurų iš PSDF biudžeto.
Sulaukė kritikos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar nepradėjus svarstymo naujos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos sukėlė prieštaringų vertinimų.
Dalis parlamentarų kritikuoja įstatyme siūlomą nuostatą, kad tokia paslauga būtų teikiama ne tik susituokusios ar partnerystę įteisinusiems asmenims bei vienišoms moterims, bet ir „vyrui ir moteriai, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Pasak jų, nėra aišku, kaip tą poroms reikės įrodyti.
„Tai yra Teisingumo ministerijos pateiktas pasiūlymas. Mes labai atvirai pažiūrėjome į šią nuostatą ir pateiktą nuostatą įtraukėme kaip kritinį komentarą ir kritinę pastabą. Turbūt tokio punkto įgyvendinimas praktiškai reikalautų platesnės diskusijos: kaip nepažeidžiant žmogaus orumo ir žmogaus teisių mes galėtumėme tokį kriterijų socialinį išpildyti“, – „Žinių radijui“ praėjusią savaitę sakė ministrė.
Ji tikino, jog ministerija yra pasiruošusi diskusijai, kad ir kokia ji būtų: „Ir jeigu reikės daugiau pastangų negu planavome, tikrai jas įdėsime, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimtas.“
Jeigu įstatymas nebus pakeistas, jis KT sprendimu nustos galioti 2026 metų balandžio 10 dieną.
Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos buvo atmestos.
Projekto kritikai tvirtino, kad leidus pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
