„Administracija neturi aiškaus politinio tikslo ir aiškaus plano. Tempiama guma, o būtent to ir nori Vladimiras Putinas“, – sakė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulis. „Ar tiesiog siekiama duoti ukrainiečiams pakankamai ginklų, kad išgyventų, o ne laimėtų? Šiuo metu nematau pergalės politikos, o jei jos neturime, tai ką mes darome?“.
Viešai Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nerodo nesutarimų, o JAV prezidentui surengus slaptą, dramatišką vizitą Kijyve, šis aljansas atrodė stipresnis nei bet kada.
Tačiau remiantis žiniasklaidos pokalbiais su 10 pareigūnų, įstatymų leidėjų ir ekspertų, galima pastebėti, kad atsiranda naujų įtampos taškų: gamtinių dujų vamzdyno sabotažas Atlanto vandenyno dugne, brutali, alinanti strategiškai nesvarbaus Ukrainos miesto gynyba ir planas kovoti už regioną, kuriame Rusijos pajėgos buvo įsitvirtinusios beveik dešimtmetį.
Vyresnieji JAV administracijos pareigūnai tvirtina, kad Vašingtono ir Kijyvo vienybė yra tvirta. Tačiau atsiradę nesutarimai, kad ir nesmarkiai, bet temdo santykius, tampa sunkiau priimti spendimus.
Prieš devynis mėnesius Rusija apgulė Bakhmutą, nors šio pietryčių Ukrainos miesto užėmimas mažai ką pakeistų karo trajektorijoje. Pastarosiomis savaitėmis jis tapo pagrindiniu kovų tašku, o Wagnerio kariai ir kaliniai vadovauja kovai su Ukrainos pajėgomis. Abi pusės patyrė didelių nuostolių, o miestą pavertė rūkstančius griuvėsius.
Ukraina atsisakė apleisti sugriautą miestą net patirdama milžiniškus nuostolius. „Kiekviena miesto gynybos diena leidžia mums iškovoti laiko, pasiruošti rezervus ir pasiruošti būsimoms puolimo operacijoms“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskyi.
Tuo pačiu metu mūšiuose dėl šios tvirtovės priešas praranda labiausiai pasiruošusią ir pajėgiausią savo armijos dalį – Wagnerio puolimo būrius. Daugybė administracijos pareigūnų pradėjo nerimauti, kad Ukraina Bakhmute praranda daug žmonių ir amunicijos, o tai gali sumenkinti jų galimybes pavasarį surengti didelį kontrpuolimą.
„Tikrai nenoriu sumenkinti didžiulio darbo, kurį ukrainiečių kariai ir lyderiai padarė gindami Bakhmutą, bet manau, kad tai daugiau simbolinė, o ne strateginė ir operatyvinė vertybė“, – sakė gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Kijevas kol kas nepaiso šios Vašingtono nuomonės.
Tuo tarpu JAV žvalgybos vertinimas rodo, kad už „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynų susprogdinimą praėjusį rudenį buvo atsakinga „proukrainiška grupuotė“.
Žvalgybos duomenyse, apie kuriuos pirmą kartą pranešė „The New York Times“, trūko detalių, tačiau atrodė, kad buvo sugriauta teorija, esą Maskva buvo atsakinga už dujotiekių, kuriais į Europą tiekė Rusijos dujas, sabotavimą.
Žvalgybos analitikai netiki, kad Zelenskis ar jo padėjėjai buvo susiję su sabotažu, tačiau Bideno administracija pranešė Kijyvui. Situacija panaši į tą, kuri nutiko pernai Maskvoje, kai automobilyje buvo susprogdinta rusų nacionalisto duktė. Manoma, kad JAV Ukrainai yra pasakiusi, kad tokie dalykai už Ukrainos sienų nebus toleruojami.
Savo ruožtu iš Ukrainos pusės buvo nusivylimo dėl Vašingtono ginklų pristatymo Ukrainai. Jungtinės Valstijos išsiuntė daugiausiai ginklų ir įrangos į frontą, tačiau Kijyvas visada laukė kitokio tipo ginklų. Pasak dviejų Baltųjų rūmų pareigūnų, neturinčių teisės viešai, dauguma administracijos narių suprato Kijyvo desperaciją gintis.
„Manau, kad administracija yra susiskaldžiusi, Nacionalinė saugumo taryba susiskaldžiusi dėl to, kokius ginklus siųsti Ukrainai“, – kalbėjo pareigūnai.
„Kalbuosi su daugybe kariškių ir jie remia ATACMS suteikimą. Administracija neduoda tų tolimojo nuotolio raketų, nes Amerikos arsenale jų nedaug. Taip pat baiminamasi, kad Ukraina gali smogti tolimiems Rusijos taikiniams, o tai gali išplėsti karą“.
Neseniai paskelbta ataskaita, kad Pentagonas trukdo Bideno administracijai dalytis įrodymais apie galimus Rusijos karo nusikaltimus su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Tai – dar vienas nerimą ir frustraciją keliantis dalykas JAV ir Ukrainos santykiuose.
Baltųjų rūmų pareigūnai buvo sunerimę, kai pasirodė šį „New York Times“ istorija, baimindamiesi, kad tai pakenks JAV įvaizdžiui, nes formaliai JAV palaiko Ukrainos norą viešinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson sakė, kad Baltieji rūmai „nuolat palaiko ryšį su Ukraina, nes remiame jų suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynybą“. Ji pridūrė, kad Putinui nerodant jokių karo nutraukimo ženklų, „geriausia, ką galime padaryti, tai padėti Ukrainai sėkmingai kovoti mūšio lauke, kad, kai ateis laikas, ji galėtų užimti kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo“.
Tačiau didėjantys nesutarimai gali vesti prie aštresnių diskusijų, kaip turi baigsis karas.
Nors Bidenas pažadėjo tvirtą paramą, o iždo galimybės tai leidžia, JAV aiškiai pasakė Kijyvui, kad negali neribotą laiką finansuoti Ukrainos tokiu pt lygiu. Nors Ukrainos rėmimas iš esmės buvo dviejų partijų pastangos, nedidelis, bet vis augantis respublikonų skaičius pradėjo skeptiškai vertinti Amerikos pinigų panaudojimą Kijyvui remti, nes karo pabaigos dar nesimato.
Tarp tų, kurie išreiškė abejonių dėl ilgalaikės paramos, yra Atstovų rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy, kuris teigė, kad JAV nesiūlys „tuščio čekio“ Ukrainai ir atmetė Zelenskio kvietimą keliauti į Kijyvą ir pamatyti karo realijas.
„Visada yra tam tikra trintis“, – sakė Kurtas Volkeris, specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Trumpo administracijos metu.
„Matau mažus nesutarimus, bet jie, kaip ir skirtingas požiūris į tam tikrus dalykus, egzistavo dar iki vasario invazijos“, – sakė Atlanto tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotoja Shelby Magid.
„Zelenskis jau anksčiau yra išsakęs aštrias pastabas JAV, o Baltieji rūmai nesutarė su juo, viešai ir privačiai – dėl konkrečių karo ar žvalgybos aspektų, tačiau tai nepakeitė JAV požiūrio į paramos teikimą, partnerystės poreikį.
Zelenskio reikalavimas, kad visa Ukraina, įskaitant Krymą, kuris Rusijos kontroliuojamas nuo 2014 metų, būtų grąžintas Ukrainai prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms, tik pratęs karą, mano JAV pareigūnai. Valstybės sekretorius Antony Blinken pranešė Kijyvui, kad galimas Krymo atidavimas būtų raudona linija Putinui, galinti sukelti dramatišką eskalaciją.
Be to, Pentagonas nuolat reiškė abejones, ar Ukrainos pajėgos, nepaisant to, kad yra ginkluotos modernia Vakarų ginkluote, sugebės išstumti Rusiją iš Krymo, kuriame ji buvo įsitvirtinusi beveik dešimtmetį.
Kol kas Bidenas ir toliau sako, kad Jungtinės Valstijos visus sprendimus dėl karo ir taikos paliks Zelenskiui. Tačiau Vašingtone prasidėjo šnabždesiai, kaip tai išties vyks, nes karas nesibaigia ir artėja kiti JAV prezidento rinkimai.
„Istorijoje niekada nebuvo karo be nesėkmių ir iššūkių“, – sakė kariuomenės veteranas Jasonas Crow.
„Klausimas ne tas, ar ukrainiečiai patiria nesėkmių, o kaip jie reaguoja ir ar jas įveikia. Ukraina nugalės Rusiją ir liks laisva“.
