Rytų Ukrainoje esanti Avdijivka, kur patruliuoja šie ukrainiečių kariai – vieta, kur Rusijai nusprendus pradėti invaziją, puolimo laukiama pirmiausia. Priešakinių linijų karių nervai įtempti. Nerimas dėl namuose jų laukiančių žmonų ir vaikų sumišęs su naujienomis atskriejančiomis iš Kijevo ir Vakarų sostinių.
„Mes visi susirūpinę dėl to kas vyksta Ukrainoje. Užsienio šalys evakuoja ambasadas, savo darbuotojus. Pirmiausia jie sakė, kad mes jus palaikysime, bet dabar evakuoja savo diplomatus. Keista, ar ne?“ – sako karininkas Oleksiy.
Po aštuonerių metų nesibaigiančio konflikto, apkasuose ne vienas abejoja, kad Rusija ryšis pradėti atvirą karą, tačiau tam sako yra pasiruošę.
„Skaitai naujienas ir tiesiog galvoji, na kaip bus taip bus, taip sakant“, – kalba kariuomenės medikė Nastia.
Ar netrukus Avdijivkoje užvirs mūšiai su Rusijos kariuomene, dabar priklauso tik nuo Vladimiro Putino.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Maskvoje ir NATO atstovas Briuselyje vakar pateikė rašytinius atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus. Juose Rusija reikalauja, kad NATO atitrauktų Alijanso pajėgas ir ginkluotę iš Rytų Europos bei įsipareigotų nebepriimti naujų narių įskaitant Ukrainą į Alijansą. Sergėjus Lavrovas patvirtino, kad gauti raštiški atsakymai perduoti Putinui, tačiau Vakarų atsaku liko nesužavėtas.
„Gautuose atsakymuose pateikta reakcija leidžia tikėtis, kad gali prasidėti rimtas dialogas, tačiau tik dėl antraeilių klausimų. Kalbant apie pagrindinius pozityvios reakcijos nėra“, – teigia S. Lavrovas.
NATO generalinis sekretorius sako, kad NATO yra pasiruošusi įsiklausyti į Rusijos rūpesčius ir siūlo kaip Ukrainos krizę spręsti diplomatiniu keliu. Rusams siūloma tartis ir kaip mažinti Europoje dislokuotų raketų skaičių ir kalbėtis dėl karinių pratybų skaidrumo. Tačiau esą dėl esminių NATO principų ir atvirų durų politikos naujoms narėms diskusijų būti negali.
„NATO yra gynybinis aljansas, ir mes nesiekiame konfrontacijos. Tačiau mes nesileisime į kompromisus dėl principų, kuriais grindžiamas mūsų aljanso saugumas Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – komentuoja NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes, ir mūsų sąjungininkai bei partneriai esame vieningi. Mes ir toliau eisime į priekį ir ruošimės. Dabar Rusija turi nuspręsti, kaip reaguoti. Mes pasiruošę bet kuriuo atveju“, – kalba JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
NATO išsakė ir savo reikalavimus ginklais žvanginančiai Rusijai. Esą norint rimtai kalbėtis apie Europos saugumą, Kremlius turi išvesti savo karius iš Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarbiausia, jog bet kokių kalbų su Maskva metu, Amerikiečiai ir toliau laikytųsi principo, kad nuo sąjungininkių niekas nebūtų slepiama.
„Tikrai negali būti sprendžiama apie regiono saugumo klausimus mūsų regionui už nugaros. Tai iki šiol pavyko padaryti taip, kad tie klausimai būtų svarstomi ir, be jokios abejonės, aptariami visų NATO sąjungininkų, tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir ateityje“, – sako G. Nausėda.
O štai Ukrainoje dėl savo netvirtos laikysenos Kremliaus atžvilgiu kritikuojamas Berlynas galiausiai pareiškė, kad Rusijos invazijos atveju užrauks taip ir nepradėtą eksploatuoti „Nord Stream“ du projektą. Amerikiečiai sako, jau dabar ieško sprendimo kaip Europą aprūpinti dujomis iš Jungtinių Valstijų bei kitų šalių, jeigu Rusijai nuspręs jas užsukti. Vienas iš variantų Europai tiekti dujas kurias iki šiol tiekė Kinijai.
