Namuose auga du vaikai, artėjančios šventos Kalėdos dažnai tampa norų išsipildymu. Vaikai jau lapkričio mėnesį pradeda rašyti laiškus Kalėdų seneliui. Vienas iš norų šiemet buvo kačiukas. Kalbėjomės su vaikais, kad joks naminis gyvūnas nėra reikalingas, tačiau jie buvo užsispyrę ir šį norą įrašė į dovanų sąrašą.
Su vyru tvirtai žinojome, kad jokio gyvūno nepirksime, nes tai yra papildomas rūpestis, finansiniai įsipareigojimai, kurių negalime šiuo metu sau leisti.
Deja, vyro sesuo buvo, švelniai tariant, gudresnė už visus. Nugirdusi, kad krikšto sūnus nori augintinio, nusprendė įteikti gyvą dovanėlę.
Ačiū Dievui, kad ji nesugalvojo to katino į dėžę supakuoti!
Viskas buvo taip – per Kalėdas vakare žiūrime filmus, o čia – netikėtas skambutis į duris. Įeina vyro sesuo ir specialiame krepšyje atsineša katinėlį! Nesu kokia kietaširdė – tas rusvas kačiukas labai mielas, o akytės neapsakomai gražios, tačiau tai gyvas padaras!
Kai vaikai pamatė, maniau išvers tą katiną kartu su teta – rėkė, klykė, džiaugėsi, norėjo paniurkyti. Jie buvo laimingi supratę, kad tas katinas jiems, tačiau aš netvėriau savyje.
Katino nenorėjo
Pasakiau vyro sesei, kad tas katinas mums nereikalingas ir, galų gale, prieš darant tokias dovanas reikia pasitarti su suaugusiais, o ne tik bandyti įsiteikti vaikams pačiu lengviausiu keliu.
Namuose rūpinuosi dviem vaikais, ant mano pečių sukritusi visa įmanoma našta, ką jau kalbėti, kad su vyru taupome pinigus kiekvienam stambesniam pirkiniui, tai dabar dar turėsime rūpintis ir kačiuku.
Na taip, tupi jis dabar ant sofos, glaustosi aplink kojas, nori būti kartu jaukiai susisukęs, tačiau dovanoti gyvą padarą, augintinį yra neatsakinga, nerūpestinga ir kvaila!
Kokiu mažvaikiu reikia būti, kad sugalvotumei tokią dovaną? Jau geriau dulkantis pliušinis meškiukas arba eilinis konstruktorius, bet tik ne augintinis, už kurį atsakinga turės būti visa šeima.
Autorius: skaitytoja Vilija
Turite ką papasakoti? Parašykite mums: [email protected]
