Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti.
Žada daugiau skaidrumo
Seimo vicepirmininkės, socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, pagrindinis pokytis žmonėms yra tas, kad bus daugiau aiškumo ir bus daugiau skaidrumo. „Iki šiol pasitaikydavo ne vienas atvejis, kada jau už iš PSDF apmokėtas paslaugas pacientui tekdavo susimokėti papildomai, apie tai net nesuvokiant ir be paaiškinimų.
Tai dabar kaip yra iš PSDF apmokamos paslaugos, taip jos ir liks, kaip ir mokamos paslaugos, [tik į tą valstybės apmokamą] paslaugą įeis absoliučiai viskas – nuo pradžios iki pabaigos.
Vienintelis dalykas, kuris atsiranda, aiškiai reglamentuota, kad jeigu žmogus nori, pavyzdžiui, keičiant sąnarį rinktis ne gydymo įstaigos siūlomą priemonę, gali prašyti kitos ir sumokėti kainų skirtumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ komentavo Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Tokių priemonių sąrašas bus patvirtintas Vyriausybės. Taip pat bus numatyta tvarka, kaip pacientai galės prisimokėti už nemedicinines („komforto“) paslaugas – ar tai būtų vienvietė palata (kai, pavyzdžiui, lieka lydintis, vaiką prižiūrintis asmuo), ar papildomas maitinimas.
Tiesa, privačioje įstaigoje tikėtis nemokamų, t. y. iš PSDF apmokamų, paslaugų, galima tik tokiu atveju, jei ji yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.
„Esmė, kad bus galima pasirinkti ir nereikės sumokėti 1000 eurų už sveikatos vadybininko paslaugas, kai pati paslauga nekainavo nieko, nes apmokėta iš PSDF, (...) tai vadinčiau apiplėšinėjimu“, – pridūrė Seimo narė.
Įspėja, kad paslaugos kaip tik išbrangs
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikėsi gerokai kitokios nuomonės ir teigė, kad pacientams nuo pokyčių bus tik blogiau. „Manau, atvirkščiai, nebus skaidriau, (...) už paslaugas belieka tik pilnas mokėjimas. Tad darosi visiškai akivaizdu, kad tai išbrangins paslaugas ir didins eiles. (...) Matau labai daug minusų ir tokius labai išplaukusius pliusus.
Šiandien žmogus galėtų prisimokėti už paslaugą, tai yra dalį jos dengia PSDF, o dalį žmogus primoka. Tai, sakyčiau, vidurinės klasės žmogus, turintis šeimą, vaikus, paskolą, gali sau leisti šiek tiek greičiau gauti reikiamą sveikatos priežiūros [paslaugą], išspręsti kažkokią problemą, patekti pas gydytoją ir neapkrauti eilių viešosiose įstaigose, kurios ir šiaip jau yra pakankamai ilgos.
„Iki šiol pasitaikydavo ne vienas atvejis, kada jau už iš PSDF apmokėtas paslaugas pacientui tekdavo susimokėti papildomai apie tai net nesuvokiant ir be paaiškinimų“, – kalbėjo O. Leiputė.
Dabar pagal naują tvarką tokios galimybės nebus, nes reikės mokėti pilną kainą. (...) Tad matau dar didesnį išsisluoksniavimą, didesnes eiles viešose įstaigose“, – kalbėjo liberalų lyderė.
Pasak jos, yra vienintelis valdančiųjų lūkestis, kuris visiškai nepagrindžiamas jokiais duomenimis, kad eilės mažės arba medikai ims migruoti į valstybines iš privačių įstaigų, kurių dalis greičiausiai mažins paslaugų kiekį, o galbūt netgi užsidarys.
„Bet to iš medikų bendruomenės negirdime, atvirkščiai – yra pagalbos šauksmas, nerimo balsas, sakant, kad ne tik apmokėjimas, bet ir darbo aplinka, įvairūs mobingo atvejai irgi turi labai didelę reikšmę jų darbo pasirinkimams“, – atkreipdama dėmesį į galimą emigracijos padidėjimą kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Siekia sveikatos paslaugų prieinamumo ir negalinčiam primokėti
O. Leiputė savo ruožtu atkirto, kad „blogiau būti jau negali“. „Eilės buvo ir kol kas išlieka didžiulės, nepaisant praeitos kadencijos valdančiųjų švieslenčių projekto ir taip toliau, kas turėjo spręsti eiles. Bet norėčiau kalbėti ne apie praeitį, bet apskritai apie sveikatos paslaugų prieinamumą kiekvienam žmogui – ne tam, kuris gali prisimokėti, bet kiekvienam ir visų ligų atvejais“, – pabrėžė Seimo narė.
Ji taip pat pridūrė nemananti grėsmės, kad toks sprendimas galėtų paskatinti didesnę emigraciją: „Medikų trūkumas yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitur Europoje, tad visko gali būti, medikai gali migruoti. Bet nemanyčiau, kad šis sprendimas paskatins tokius veiksmus.
Galbūt pradžioje bus visko, bet kada gali imti priemoką tokią, kad privataus sektoriaus pelnai tampa akivaizdžiai dideli, ir jis gali „nusipirkti“ specialistą pasiūlant gerokai didesnę algą ir geresnes sąlygas, viešasis sektorius konkuruoti negali. O jis turi gydyti ne tik lengvas ligas, bet retas ir t.t.“
Pasak Seimo narės, be to, reikia matyti ir visą Lietuvą, regionus, o ne vien „užkišti“ didžiųjų miestų ligonines. „Reikia teikti paslaugas proporcingai visoje Lietuvoje pagal ligos ar paslaugos sudėtingumą, nes kai kur tikrai turi vežti tik į centrus. Tai, manau, šis sprendimas neblogins situacijos, nes pacientams išlieka tos pačios galimybės gauti nemokamas paslaugas“, – tikino O. Leiputė.
Iš esmės padėtų tik didesnis finansavimas
V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu atkreipė dėmesį į dar vieną reformos etapą – vadinamąjį „ištinklinimą“, kai finansavimo prioritetas bus teikiamas valstybinėms įstaigoms.
„Vadinasi, iš esmės medikų trūkumas valstybinėse įstaigose yra sprendžiamas tuo, kad jie bus išstumiami iš privačių įstaigų, nes sumažės galimybės jiems ten dirbti. Ir neva tokiu būdu problemos išsispręs. Bet iš esmės jeigu reikėtų taip socdemiškai spręsti, reikėtų smarkiai didinti sveikatos srities finansavimą. Tada galima būtų priartėti prie kokybinio šuolio. (...)
„Už paslaugas belieka tiktai pilnas mokėjimas. Tad darosi visiškai akivaizdu, kad tai išbrangins paslaugas ir didins eiles“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
Dar vienas sveikatos sistemos pagrindas galėtų būti privatus savanoriškas draudimas, bet šioje vietoje mes kaip tik matome Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą, kad savanoriškas draudimas nebus plečiamas. (...) Ir dar mokesčiai yra padidinti šios srities draudimams. Tai nematau jokių prielaidų, kad eilės mažės“, – konstatavo Seimo opozicijos atstovė.
O. Leiputė gi tvirtino, kad vyksta konstruktyvus viešųjų ir privačių įstaigų dialogas, yra pasiektas susitarimas, kuriame pagrindinis prioritetas teikti sveikatos paslaugas numatytas viešajam sektoriui: „Yra sutarta ir dėl kitų dalykų, kurie padidins paslaugų prieinamumą, kokybę ir bendrą dialogą, kad žmogus paslaugas gautų taip, kaip nori ir ten, kur nori, bet, svarbiausia, laiku ir kokybiškai.“
Nenorintys laukti mokės gerokai daugiau
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas reziumavo, kad priimti pakeitimai nubrėžia labai aiškią atskirtį:
„Iki pakitimo, kuris buvo vakar priimtas Seime, pacientas galėjo gauti iš PSDF apmokamas paslaugas, visiškai mokamas paslaugas ir galėjo prisimokėti. Kadangi dabar lieka arba tik iš PSDF apmokamos, arba pilnai mokamos paslaugos, sakyčiau, situacija labai paprasta.
Tie pacientai, kurie prisimokėdavo iki šiol, jeigu jie rinksis paslaugas gauti greičiau, tai yra nelauks, turės susimokėti visą kainą. Jiems tas dalykas brangs. Tie pacientai, kurie prisimokėdavo, bet neįstengs sumokėti daugiau, tiesiog lauks eilėse.“
Kartu jis priminė, kad mokamos paslaugos gali būti teikiamos visose, ne tik privačiose gydymo įstaigose. Tačiau skirtumas, kiek reikėdavo patuštinti kišenę dabar, ir kas laukia po įstatymo pakeitimo, bus ženklus.
„Kitaip sakant, jei anksčiau žmogus galėjo prisimokėti 50 ar 70 eurų ir patekti pas gydytoją poryt, dabar reikės mokėti pilną kainą – tai bus 370 eurų arba laukti, kol mane ortopedas-traumatologas priims po pusės metų“, – kalbėjo A. Rudanovas.
Sveikatos paslaugų poreikis tik auga
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas nesutiko su tokiu palyginimu ir priminė, kad susiklosčiusi situacija nebuvo sąžininga.
„Norėčiau patikslinti, kad valstybinės įstaigos, jei tai būdavo ligonių kasų apmokama paslauga, neturėdavo teisės pagal sutartis imti jokių priemokų. Jei žmogus norėdavo kažkokios paslaugos ne pagal medicinines indikacijas, tada galėdavo už ją susimokėti. Tai buvo skirtumas su privačiomis įstaigomis, kur buvo įvesta tvarka, kur už viską turi prisimokėti, bet neretai neaišku, už ką.
Pats esu padaręs tokį eksperimentą, nuėjau į gydymo įstaigą ir man pasakė, kad kaina be siuntimo už gydytojo konsultaciją yra 70 eurų, nors esą šiaip ji kainuoja 40 eurų, dar 30 eurų būtų dėl to, kad neturėjau siuntimo. Taigi turint siuntimą ta konsultacija galbūt kainuotų tik 40 eurų“, – pasakojo jis.
„Kitaip tariant, kas dabar įvyko, yra eksperimentas su pacientais. Ir mes nežinome, jis realiai sutrumpins ar pailgins eiles“, –
Pasak gydytojų atstovo, nėra jokios naujienos, kodėl susidaro tokios eilės pas gydytojus – dalis pacientų, kas dažniausiai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi daugiau lėtinių ligų, yra nedarbingi, rikiuojasi valstybinėse įstaigose.
„Jeigu privati įstaiga norės dirbti su ligonių kasomis ir jos kontroliuos situaciją po įstatymo pakeitimo, tokiu būdu pacientai galės registruotis ir į privačias įstaigas nemokamai paslaugai. (...) Tai žmogui, aišku, bus geriau, jis žinos, kad prisimokėti nereikia, už tai moka ligonių kasos ir niekas neskriaudžia jokių privačių įstaigų. Eilė tada automatiškai pasiskirstys ir tokiu būdu mes tikimės, kad eilės sutrumpės ir nereiks laukti pusę metų, 10 mėnesių ir taip toliau“, – aiškino L. Labanauskas.
Tiesa, jis pridūrė, kad eilės nėra vien priemokų generuojama problema. Pasak gydytojo, viena priežasčių yra tai, kad kiekvienais metais apskritai maždaug apie 10 proc. padidėja sveikatos paslaugų poreikis: „Visuomenė senėja, atsiranda lėtinių ligų ir taip toliau didėja paslaugų poreikis, bet gydytojų skaičius tiek nedidėja, dalis kaip tik išeina į pensiją.“
Vyksta eksperimentas su pacientais
A. Rudanovas atkirto, kad tokie argumentai vis tik neskamba įtikinimai. „Jeigu mes išanalizuojame tą medžiagą, kuri buvo padaryta su mokslininkais, ekspertais, ką darė įvairios medikų organizacijos, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų gydytojų asociacija ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos, taip pat – universitetai, matome priešingą efektą.
Pagrindinis dalykas, apie kurį kalbama, ką, beje, yra pasakęs Socialinių mokslų centro Teisės institutas, kuri yra nepriklausoma ekspertinė organizacija, kad tiriamosios medžiagos ar duomenų, įrodančių, kad priemokų panaikinimas kažkaip turės įtakos eilėms teigiama prasme, arba galės pagerinti paslaugų prieinamumą, arba neigiamai nepaveiks paciento, nėra. Kitaip tariant, kas dabar įvyko, yra eksperimentas su pacientais. Ir mes nežinome, jis realiai sutrumpins ar pailgins eiles.“
Be to, klausimas, ar privačios įstaigos apskritai sudarinės sutartis su ligonių kasomis, išlieka atviras? Pasak A. Rudanovo, viskas priklauso nuo to, koks bus paslaugos įkainis. „Šiandien visi pripažįstame, kad iš tikrųjų įkainiai yra maži“, – konstatavo jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
