Situaciją aiškina Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas ir Kauno arkivyskupijos atstovai.
„Kodėl negaliu aukoti tiek, kiek galiu?“
Į redakciją besikreipusi moteris pasakojo, kad atvykusi į Šv. Juozapo bažnyčios raštinę užregistruoti sūnaus Pirmajai Komunijai, liko nemaloniai nustebinta – jai buvo nurodyta susimokėti 60 eurų.
„Klausimas, o jei šeima augina ne vieną vaikutį? Tai kokių sumų reikia?! Kodėl negaliu aukoti tiek, kiek galiu? O jei turiu susimokėti, ar man sąskaitas išrašys?“ – laiške klausė ji, pridurdama, kad prieš penkerius metus leidžiant dukrą į Pirmąją Komuniją jokių rinkliavų nebuvo.
Moteris piktinosi, kad nors kvietime į katechezę rašoma „esate kviečiami“, raštinėje buvo aiškiai pasakyta, iki kada reikia sumokėti pinigus.
„Ir taip sunkus laikas pasaulyje, tai net šventovėje priverstas taupyti, kad atliktum apeigas“, – apmaudą liejo kėdainietė.
60 eurų – ne pelnui, o išlaidoms padengti
Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas dekanas Žydrūnas Paulauskas paaiškina, kad 60 eurų suma nėra mokestis už patį Sakramentą, o auka, skirta padengti pasirengimo procesui būtinas išlaidas.
„Katechezė, arba rengimas Pirmajai Komunijai, turi savo išlaidas. Tai yra ir patalpos, ir metodinės priemonės. Dėl to mes prašome tokios aukos. Mes maždaug paskaičiavome, kad su 60 eurų auka mes įtelpame suteikti tas paslaugas ir nenueiti į minusą“, – teigia kunigas. Pasak jo, ši suma yra apskaičiuota taip, kad padengtų visas su vaiko paruošimu susijusias sąnaudas, o parapija iš to neuždirba nei cento.
„Ši auka yra gal net mažesnė negu kitur mieste. Mes vos telpame į biudžetą. Čia jokia parapija iš tokių dalykų tikrai nieko neuždirba“, – pabrėžia klebonas.
Aukos skiriamos ne tik kunigo atlygiui, bet ir visos bažnyčios išlaikymui: komunaliniams mokesčiams, atlygiui vargonininkams, zakristijonams, valytojams ir kitiems darbuotojams. Pasak diakono, pasitaiko atvejų, kai žmonės nepaaukoja nieko, tačiau patarnavimai jiems vis tiek suteikiami.
Svarbiausia taisyklė: negalite mokėti – kalbėkitės
Vis dėlto kas nutinka, jei šeima neturi galimybės sumokėti nurodytos sumos?
Kun. Ž. Paulauskas tvirtina, kad finansinė padėtis niekada negali būti kliūtis sakramentams gauti. Svarbiausia – atviras pokalbis.
„Mes visą laiką atsižvelgiame į žmogaus padėtį. Ir jeigu yra kažkokia sunki padėtis, pavyzdžiui, šeima leidžia du ar tris vaikus ir susidaro didelė suma, ar žmonės sunkiai finansiškai verčiasi, aš tą sumą padengsiu iš parapijos kasos. Jokių problemų“, – ramina dvasininkas.
Jis paaiškina, kad norint gauti pagalbą, šeimai tereikia parašyti laisvos formos prašymą. To reikia ne dėl biurokratijos, o dėl tvarkingos apskaitos.
„Tegu ateina į raštinę, brūkšteli laisva forma prašymą, kad aš galėčiau į kasą įsegti pateisinamą dokumentą, kokiu pagrindu aš dabar tą vaiką dengiu iš parapijiečių aukų. Galima atleisti visiškai ar per pusę, ar dalinai – visą laiką lanksčiai pasižiūrime“, – aiškina klebonas.
Jis pabrėžia fundamentalų Bažnyčios principą: „Niekada finansai negali užtverti kelio gauti sakramentus. Taip Bažnyčioje negali būti ir taip nėra.“
O kaip kiti sakramentai – vestuvės, krikštynos, laidotuvės?
Kilus diskusijai dėl Pirmosios Komunijos, natūraliai kyla klausimas ir apie kitų patarnavimų „įkainius“. Kun. Ž. Paulauskas tikina, kad jo vadovaujamoje parapijoje pasirengimas Pirmajai Komunijai yra vienintelis atvejis, kai įvardijama konkreti aukos suma.
„Mano parapijoje tai yra vienintelė auka, kurios sumą mes pasakome. Daugiau mes nei už laidotuvių, nei už krikštynų, nei už vestuvių sakramentus neprašome konkrečios sumos. Raskit man tą žmogų, kuriam aš pasakiau, kiek už vestuves ar laidotuves reikia duoti konkrečią sumą pinigų – aš tikrai ramia sąžine sakau, kad taip nėra“, – tvirtina dvasininkas.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas Darius Chmieliauskas taip pat yra anksčiau patvirtinęs, kad Bažnyčioje nėra jokių oficialių įkainių. Pagrindinis principas – laisvas žmogaus apsisprendimas paaukoti tiek, kiek jis gali ir nori.
Aukos skiriamos ne tik kunigo atlygiui, bet ir visos bažnyčios išlaikymui: komunaliniams mokesčiams, atlygiui vargonininkams, zakristijonams, valytojams ir kitiems darbuotojams. Pasak diakono, pasitaiko atvejų, kai žmonės nepaaukoja nieko, tačiau patarnavimai jiems vis tiek suteikiami.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bažnytininkai specialiai išreipia šio žodžio reikšmę.Ir nereikia meluoti,kad galima tartis.Galima tik MALDAUTI,kad klebonėlis susimiltų ir leistų "auką" sumokėti dalimis.Be jokių pajamų orderių.Į kišenę grynais.Tokie yra Kristaus tarnai ant Lietuvos. Ir,kvailiausia yra tai,kad žmogeliai moka.Užverda kraujas bažnyčioje,bet moka.Bažnyčios vergai.