Du kunigai snekasi: -isivaizduoji, 7dieni, buvau baznycioj, ziuriu vienuole, sese Angele issitrauke cigarete ir uzsiruke! isivaizduoji? Baznycioj! Net alaus vos is ranku neismeciau.

Dažnai girdžiu iš tautiečių gana klišinį mąstymą, kad Bažnyčioje viskas turi būti nemokamai. Sutinku, jog pasitaiko atvejų, kai dvasininkai ar parapijos peržengia ribas, tačiau šiuo klausimu nematau problemos, ir noriu paaiškinti kodėl.

Pirmoji Komunija – tai ne tik apeiga, bet ilgas ugdymo procesas. Vaikus ruošia katechetai – tai nėra atsitiktiniai savanoriai, bet žmonės, specialiai tam paruošti, turintys teologinį ir pedagoginį išsilavinimą. Jie skiria savo laiką, žinias ir širdį jūsų vaikams. Kaip ir kiekviename darbe, taip ir čia natūralu, kad jų pastangos yra atlyginamos. „Darbininkas vertas savo užmokesčio“ (Lk 10,7).

Bažnyčia – ne tik dvasinė erdvė, bet ir pastatas, už kurį tenka atsakingai rūpintis. Nei elektra, nei šildymas nėra nemokami. Vaikų susitikimai negali vykti lauke, ypač šaltuoju metų laiku, tad į bet kokią sumą įeina ir jūsų vaikų patogumas bei saugumas. Daugelis parapijų išlaiko patalpas iš tikinčiųjų aukų – nėra jokio kito finansavimo šaltinio.

Šventės grožis – bendras rūpestis. Kai ateina Pirmosios Komunijos diena, visi norime, kad bažnyčia būtų graži, kad grotų vargonai, kad būtų gėlės, atminimo dovanėlės vaikams. Visa tai kainuoja. Jeigu mes tikėtumėmės, kad visa tai atsiras „iš niekur“, būtų nesąžininga. Juk ir namuose šventei ruošiantis visi suprantame, kad reikia pasirūpinti stalais, maistu, švara. Kodėl Bažnyčios šventėje turėtų būti kitaip?

Šventasis Raštas ragina: „Kas mokosi žodžio, tepasidalija visomis gėrybėmis su tuo, kuris jį moko“ (Gal 6,6). Tai nėra verslas, tai – meilės ir teisingumo išraiška. Aukodami ne perkame sakramentą, o prisidedame prie to, kad Dievo namai būtų gyvi, kad vaikai galėtų augti tikėjime, kad katechetai ir kunigai turėtų sąlygas atlikti savo tarnystę.

Tad nereikėtų į auką žiūrėti kaip į prievartą. Ji – tai bendras dalijimasis atsakomybe už bendruomenę. Bažnyčia nėra „paslaugų teikėja“, o mes nesame klientai – mes esame šeima Kristuje. O šeimoje natūralu, kad kiekvienas prisideda, kiek gali, savo dalimi.

Katalikų tikyba, liuteronų tikyba, karaimų tikyba( Trakuose). Tikėjimo išpažinimas skirtingas.Mintinai Tikėjimo Išpažinimą ir Dievo Įsakymus Katalikai išmoksta. Senuose Trakuose ir Ukmergėje Katalikų tikybos mokytojui mokykloje dirbti nėra vienodos sąlygos nors programa ta pati. Parapijos veikla yra apmokama iš parapijos,mokyklos veikla iš Švietimo ministerijos pinigų.

Kodėl iš Valstybės pinigų Ukmergės Šilo progimnazija nenori Katalikų tikybos mokytojo įdarbinti už 1800 eu.Valstybės pinigai kur eina,kad Katalikų tikybos neduoda dėstyt

Katechetas turi šeimą ir vaikus.Alga 600 eu jei 60po 10 zm normali mėnesiui. Mokykla jei Katalikų tikybos mokytoją įdarbina už 1800 eu per mėnesį,tai šeimai 3 vaikams išlaikyt užtenka,o jei Ukmergės Pašilės progimnazija visai per sodrą nesudaro sutarties.Tada Kauno Kurija turi pareigą 3 vaikus išlaikyti iš Kurijos sąskaitos.

Moteris yra tėsiog piktas žmogus,turėjo kaip ir rašė klebonas nuėiti pas Jį pakalbėti. Bet tikslas buvo visai kitas-sąmoningai ar ne apdergti Bažnyčią. Nekada ne viena Bažnyčia ir ne vienas kunigas NEORGANIZUOJA šv.Komunijos,tai daro tėvai,religijos mokytojai,jokio pelno Bažnyčiai iš to nėra,apskritai cento negauna. Ir jeigu žmogus neturi pinigų toms išlaidoms,kunigas visada ras išeitį,tik reikia kalbėtis.

JO RELIGIJA- OPIUMAS TAUTAI,O OPIUMAS KAINUOJA

Vilniaus bažnyčioje Matulaičio, už pirmąją komuniją reikia mokėti 100 eur metams.

Ir gėda ir bėda su ta vargšę katalikų bažnyčia. Tokia juodoji skylė.

Nereikia stebėtis, bažnyčia ju seniai tapo pinigų "melžimo" korporacija. Konkretūs įkainiai kai kur būna skelbiami viešai arba iš lūpų į lūpas. Nepasidomėjęs jais, į bažnyčią kojos geriau nekelk.