Irano kalėjimuose yra atsidūrę ir turistai, ir žurnalistai, o jų išlaisvinimai reikalavo labai didelių diplomatinių pastangų.
Sulaikyta keliautojų pora iš Australijos: kaltino šnipinėjimu
Po pasaulį keliaujantys australai Jolie King ir Markas Firkinas 2019 metais nusprendė per Iraną vykti į Europą. Pora kūrė kelionių turinį, filmavo aplankytas vietas ir dalijosi įspūdžiais internete.
Vis tik Irane pora Irane buvo sulaikyta, o kalėjime jie praleido apie tris mėnesius.
Pora pasakojo, kad Irane jie ketino praleisti vos kelias dienas ir vieną dieną stovyklaujant parke Jajroodo mieste, netoli Teherano, juos apsupo dešimtys ginkluotų civiliais drabužiais vilkinčių pareigūnų.
Keliautojai pasakojo, kad pareigūnai apieškojo jų daiktus, o vėliau abu juos išvežė ir uždarė į atskiras kameras. Iš pradžių, anot jų, jie negalėjo susisiekti nei su artimaisiais, nei su draugais, nei su savo ambasada. Pora taip pat teigė, kad iš karto neturėjo galimybės pasinaudoti advokato pagalba.
Po dviejų dienų, kaip vėliau pasakojo keliautojai, jiems buvo pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Irano institucijos taip pat apkaltino porą galimai skraidinus droną ir fotografavus vaizdus netoli branduolinių objektų.
Tiesa, keliautojai šiuos kaltinimus neigė ir aiškino, kad keliavo ir kūrė turinį savo tinklaraščiui, o ne rinko žvalgybinę informaciją.
Pasak poros, praėjus maždaug dviem mėnesiams tardytojai pripažino, kad jiedu nėra šnipai, tačiau vis tiek pateikė jiems dar vienus kaltinimus dėl fotografavimo.
Kaip vėliau pasakojo Jolie King ir Markas Firkinas, už šnipinėjimą jiems iš pradžių grėsė itin griežta bausmė – galėjo būti skirta net mirties bausmė arba ilgas įkalinimas.
Vis dėlto 2019 m. spalio mėnesį Iranas iš kalėjimo paleido australų porą. Apie tai 2019 m. spalio 5 d. paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne.
Žiniasklaida pranešė, kad tuo pačiu metu Australijoje buvo paleistas Irano pilietis Reza Dehbashi, kaltintas bandymu perduoti Iranui JAV karinio radaro technologiją, todėl buvo darytos prielaidos, kad tarp šalių buvo susitarimas apsikeisti kaliniais.
Įkaltinti trys amerikiečiai: moteris paleista anksčiau, vyrai kalėjo ilgiau nei 2 metus
2009 m. vasarą trijų amerikiečių – Shane'o Bauerio, Josho Fattalo ir Sarah Shourd – kelionė po Artimuosius Rytus baigėsi sulaikymu Irane, kur dalis jų kalėjo net ilgiau nei du metus.
Kaip buvo skelbiama, liepos 31 d. jie buvo sulaikyti Irano ir Irako pasienio regione. Irano valdžia teigė, kad amerikiečiai neteisėtai kirto valstybės sieną, o vėliau jiems buvo pateikti ir kaltinimai šnipinėjimu, kuriuos amerikiečiai neigė.
Visi jie buvo uždaryti Teherano Evino kalėjime. 2010 m. rugsėjo mėnesį keliautoja Sarah buvo paleista už 500 tūkst. JAV dolerių užstatą ir grįžo į Ameriką, tačiau abu vyrai liko kalėjime.
2011 m. rugpjūtį Irano teismas abu vyrus nuteisė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis – trejus metus skyrė už neteisėtą sienos kirtimą, o penkerius – už šnipinėjimą. Savo ruožtu vyrai kaltinimus neigė.
Tuo metu žmogaus teisių organizacija teigė, kad teismo procesas neatitiko sąžiningo teismo standartų ir kad viešai nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių šnipinėjimo kaltinimus.
2011 m. rugsėjo 21 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sulaikymo, Baueris ir Fattalas buvo paleisti už užstatą ir išvyko iš Irano į Omaną. Skelbta, kad buvo telkiamos didelės diplomatinės pastangos, kad vyrai būtų paleisti iš kalėjimo.
Įkaltintas Prancūzas per protestų bangą: daugiau nei 20 mėnesių nelaisvėje
2022 metais į Iraną atvyko Prancūzijos pilietis Louis Arnaud. Tais metais šalyje kilo dideli protestai, nes mirė 22 metų kurdė Mahsos Amini, po to, kai ją sulaikė Irano vadinamoji moralės policija neva dėl galvos apdangalo dėvėjimo taisyklių pažeidimo.
Į Iraną tuo metu atvykęs prancūzas buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjį kartu su kitais europiečiais. Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad jis buvo įtariamas dalyvavęs protestuose, kilusiuose po Amini mirties.
Jis kalėjo daugiau nei 20 mėnesių – 2024 m. birželio mėnesį Irano institucijos jį paleido ir birželio 13 d. jis grįžo į Prancūziją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai padėkojo Omanui ir kitiems, padėjusiems pasiekti susitarimą paleisti vaikiną. Prancūzijos užsienio reikalų ministras taip pat pasitiko Arnaud, kai šis grįžo atgal į Prancūziją.
Sulaikyta Italijos žurnalistė su galiojančia viza: paleista po trijų savaičių
Italijos žurnalistė Cecilia Sala į Iraną atvyko 2024 metų gruodžio mėnesį dirbti žurnalistinio darbo. Italijos užsienio reikalų ministerija oficialiai patvirtino, kad ji buvo sulaikyta Teherano policijos 2024 m. gruodžio 19 d. Ministerija taip pat nurodė, kad žurnalistė į Iraną buvo atvykusi teisėtai, turėjo galiojančią vizą.
Gruodžio 27 d. Italijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Italijos ambasadorė Teherane apsilankė pas žurnalistę konsulinio vizito metu, siekdama patikrinti jos sulaikymo sąlygas ir statusą.
Iki tol žurnalistei buvo leista tik du kartus paskambinti artimiesiems.
2025 m. sausio 2 d. Italijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Irano ambasadorių Romoje ir pareikalavo nedelsiant paleisti Salą, taip pat užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir visavertę konsulinę pagalbą. Skelbta, kad ministerija tuo metu griežtai pabrėžė, kad žurnalistė į šalį buvo atvykusi su galiojančia žurnalistine viza.
2025 m. sausio 8 d. Sala buvo paleista ir išskrido iš Teherano į Italiją. Italijos vyriausybė skelbė, kad paleidimas pasiektas po intensyvių diplomatinių ir žvalgybos institucijų pastangų.
Irane sulaikytos lietuvės: ryšio nėra nuo spalio 12 dienos
Skelbta, kad Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pareiškimai, kad šių metų spalio 7 d. iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išskrido dvi moterys: Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.).
Nuo spalio 12 d. moterų artimieji negali su jomis susisiekti: jų mobiliojo ryšio telefonai yra išjungti, jos neprisijungia prie socialinių tinklų, o susisiekti kitais būdais nepavyksta.
Vėliau užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad turi informacijos iš Irano, jog moterys yra sulaikytos. Taip pat paaiškėjo ir jų sulaikymo data.
„Oficialiuose dokumentuose, kuriuos mes gavome, parašyta, kad lietuvės sulaikytos spalio 15 dieną. Ir labai maža frazė apie aplinkybes, bet mes tikrai negalime jų komentuoti. Ir neverta apie tai diskutuoti, nes paskui pakenksime pačioms pilietėms. Dėl to spekuliuoti kuo mažiau reikėtų“, – lrt.lt portalui patvirtino A. Stakėnienė.
Sesuo žino apie neoficialias priežastis, bet jomis netiki
Daivos sesuo Rūta Korsakienė naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad merginos buvo pervežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą.
Be to, ji nurodo turinti informacijos apie jų sulaikymo vietą ir galimai net miestą, kur jos yra, tačiau negalinti to atskleisti.
Taip pat moteris yra informuota ir apie galimas sulaikymo priežastis, tačiau įvardija jas kaip „nelogiškas“.
„Aš turiu neoficialios informacijos, dėl ko jos yra sulaikytos, bet aš jos nedisponuosiu viešai, nes aš netikiu, kad tai yra tiesa, man asmeniškai tai yra nelogiška.
Aišku, žinant Iraną, tai galbūt jie galėjo susigalvoti, kad jos tai padarė ar nepadarė, bet aš manau, kad tai tikrai nesąmonė“, – pasakoja R. Korsakienė.
Sesuo: lietuvės buvo pervežamos, laikomos ne viešbutyje
Naujienų portalui tv3.lt Daivos sesuo Rūta Korsakienė pasakoja, kad merginos sulaikytos ne viešbutyje.
„Jos tikrai ne viešbutyje, o tą versiją, kad jos buvo viešbutyje, dar labai gerai apgalvoti reikia, ar čia iš tikrųjų tiesa, nes labai daug manipuliacijų yra.
Aš žinau, kad jos tikrai yra sulaikytos tam tikroje vietoje, net žinau galbūt ir miestą, tiesiog negaliu atskleisti, nes tai nėra patvirtinta oficialiai“, – sako R. Korsakienė.
Vietą, kur jos yra uždarytos, sesuo įvardija kaip kalėjimą ar areštinę, o taip pat atskleidžia, kad merginos buvo pervežamos į kitą vietą.
„Matyt mūsų šalis skirtingai interpretuoja tas uždarymo įstaigas, bet jos buvo pervežamos, buvo keičiama jų lokacija“, – aiškina ji.
Po daugiau nei savaitės laiko, nuo pirmo šeimos kreipimosi į užsienio reikalų ministeriją, anot R. Korsakienės, pirmadienį vyko oficialus susitikimas, skirtas informuoti šeimos narius apie tai, kas vyksta ir ką žino ministerija.
„Realiai informacija yra tokia pati, kokią jie prieš tai kalbėjo, kad viskas labai abstraktu ir konkrečiai jie nieko nepasakė, bet sakė, kad daro viską, kas jų valioje ir bando su visomis instancijomis susisiekti.
Kaip ir aš esu minėjusi jau prieš tai, kad oficialių žinių tikriausiai nėra dėl to, kad jos laikomos kažkur šiek tiek kitaip, dėl to jos yra nesuvestos į tą jų sistemą, todėl Irano valdžia galbūt nenori atskleisti“, – nurodo sesuo.
Vis tik nors sesuo informacijos turi kiek daugiau, atskleidžia, kad ramiau jai nesidaro.
„Neramiau, nes ta vieta [kur laikomos lietuvės], neatrodo tokia, kur norėčiau būti“, – sako ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
