Imunologas atsako, ar COVID-19 vakcinos apsaugo nuo viruso nešiojimo ir platinimo

Jo teigimu, šiuo klausimu jau žinoma nemažai, bet esami rezultatai kol kas nėra grįsti tvirtais ir tiksliais įrodymais. Visgi jie, gydytojo tvirtinamu, parodo aiškias ir realias tendencijas.

Kaip socialiniame tinkle rašė M. Strioga, preliminarūs duomenys rodo, kad vakcinuotieji pakartotinai užsikrečia rečiau. Taip pat jei vakcinuotieji ir užsikrečia, tai besimptomis viruso nešiojimas būna ženkliai trumpesnis, o galimybė užkrėsti imlius žmones ženkliai mažesnė. 

„Tam įtakos turi trumpesnis viruso „svečiavimosi“ laikas, suvaržytas viruso gebėjimas intensyviai daugintis. Dėl to susidaro mažesnis kiekis jo palikuonių, kurių gali nepakakti produktyviam imlaus individo užkrėtimui. Trumpoji žinutė būtų tokia – visos šiuo metu ES ir JAV patvirtintos COVID vakcinos sumažina besimptomio užsikrėtimo ir tylaus viruso platinimo tikimybę“, – aiškino specialistas.

Pateikė Izraelio pavyzdį

Imunologas pateikė keletą pavyzdžių. Pirmasis – „Pfizer-BioNTech“ vakcinos atvejis.

„Vakcinacijos lyderio Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms po antrosios „Pfizer“ vakcinos dozės suleidimo, efektyvumas apsaugant nuo simptominės ligos ir mirties siekia 97 proc., o nuo besimptomio užsikrėtimo – 94 proc. Šie rezultatai gauti vertinant Izraelio sveikatos apsaugos sistemos registro duomenis, kai dvejomis „Pfizer“ vakcinos dozėmis buvo vakcinuota apie 43 proc. populiacijos, šalyje dominuojant SARS-Cov-2 „britiškajai Kento“ B.1.1.7 atmainai (sudariusiai apie 80 proc. visų PGR metodu patvirtintų COVID-19 atvejų). 

Tačiau besimptomės infekcijos vertinimas buvo pagrįstas periodišku (ir dažniausiai savanorišku) žmonių testavimusi. O juk vakcinuotiems, ypač vyresnio amžiaus ir ligotiems žmonėms motyvacija tai daryti tikrai yra ženkliai mažesnė. Jei vakcinuotieji ir testavosi, jie, tikėtina, tai darė daug rečiau, nei nevakcinuotieji (daugeliui kurių tai buvo tiesiog privaloma dėl įvairių priežasčių). Todėl pakartotinis besimptomis trumpalaikis (pvz., trunkantis 2–3 dienas) užsikrėtimas tarp vakcinuotųjų galėjo būti tiesiog „pražiopsotas“.  

Taigi, labai tikėtina, kad „Pfizer“ vakcinos sukurta apsauga nuo besimptomio užsikrėtimo (ir greičiausiai tyliojo platinimo) yra mažesnė nei 94 proc., tačiau neabejotinai ši apsauga yra, ir ji ženkliai prisideda prie lėtėjančio viruso plitimo bei pandemijos suvaldymo šalyje. Palaukime, kol duomenys bus publikuoti ne tik žiniasklaidoje, bet recenzuojamame moksliniame leidinyje“, – dėstė jis.

Johnson & Johnson vakcinos efektyvumas nuo besimptomio užsikrėtimo – 74 proc. 

Kitas jo pateiktas pavyzdys – Johnson & Johnson vakcinos.

„Praėjus mažiausiai 28 dienoms po J&J vakcinos dozės suleidimo (šios vakcinos skiriama tik viena dozė), bendras efektyvumas apsaugant nuo vidutinio sunkumo ir sunkios COVID-19 ligos yra 66 proc., o nuo sunkios ir kritinės ligos – 85 proc. (efektyvumas skiriasi tarp regionų, kur dominuoja skirtingi SARS-Cov-2 variantai). Preliminarūs duomenys rodo, kad J&J vakcinos efektyvumas, apsaugant nuo besimptomio užsikrėtimo, yra 74 proc. 

Kaip tai buvo tirta? Kaip ir visos šiuo metu Europoje bei JAV patvirtintos COVID vakcinos, J&J vakcina indukuoja imuninį atsaką prieš SARS-Cov-2 spyglinį S baltymą, kuris styro lipidiniame viruso apvalkalėlyje. Tačiau virusas turi ir daugiau baltymų – jo lipidiniame apvalkalėlyje yra M ir E baltymai, o apvalkalėlio viduje tūno viruso genetinė medžiaga – RNR molekulė, sudaranti kompleksą (nukleokapsidę) su N baltymu. 

Dauguma antikūnų, susidarančių prieš SARS-Cov-2 virusą, atpažįsta jo S ir N baltymus. Apsiribokime tik specifiniu humoraliniu (antikūnų) imuniniu atsaku prieš įvairius viruso baltymus, o specifinį ląstelinį T limfocitų atsaką šįkart pamirškime“, – rašė onkoimunologas.

Kol kas tyrimų rezultatai preliminarūs

Apibendrindamas jis teigė, kad dabar turimi duomenys leidžia teigti, jog jei prieš vakcinaciją žmogus neturėjo kontakto su SARS-Cov-2 virusu, jo kraujyje nėra antikūnų nei prieš S, nei prieš N baltymus.

Taip pat jei vakcina sukuria imuninį atsaką prieš S baltymą, tai po efektyvios vakcinacijos bus nustatomi tik antikūnai prieš S baltymą, nes N baltymas imuninei sistemai nebuvo parodytas. Be kita ko, jei vakcinuotųjų kraujyje po kurio laiko aptinkama antikūnų ir prieš N baltymą (bet jie nejautė jokių COVID-19 būdingų simptomų), reiškia šie žmonės patyrė besimptomę infekciją (tylųjį viruso nešiojimą). 

„Būtent šiais principais vadovaujantis klinikiniame tyrime buvo tiriamas J&J vakcinos efektyvumas apsaugant nuo besimptomio užsikrėtimo. Pirma, įtraukimo į tyrimą metu tiriamosios ir kontrolinės grupių savanorių kraujyje antikūnų prieš N ir S baltymus nebuvo. Antra, praėjus 71 dienai po vakcinos dozės suleidimo, tirta, kiek buvo savanorių tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, kurie COVID simptomų nepatyrė, tačiau turėjo antikūnų prieš N baltymą (t. y. kažkuriuo metu po vakcinacijos buvo patyliukais užsikrėtę). Trečia, lyginant antikūnų prieš N baltymą buvimą tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, nustatyta, kad J&J efektyvumas, apsaugant nuo besimptomio užsikrėtimo, yra 74 proc.

Vis dėlto šio tyrimo rezultatai irgi yra preliminarūs ir rodo tik tendenciją, nes, pirma, 71-ąją dieną po vakcinos suleidimo antikūnai prieš N baltymą tirti tik 2892 savanorių kraujyje (tyrime dalyvavo apie 40 000 savanorių). Antra, įvairiose subgrupėse tirtų individų skaičius labai netolygus.

Trečia, dalies vakcinuotųjų kraujyje po besimptomio užsikrėtimo SARS-Cov-2 virusu, antikūnų prieš N baltymą galėjo nesusidaryti, jei vakcinos indukuoti antikūnai prieš S baltymą (be abejo, ir T limfocitai, bet juos šįkart ignoruojame) neutralizavo virusą, taip ir neleisdami informacijos apie jį nunešti iki B limfocitų;

Taip pat dalies kontrolinės grupės savanorių kraujyje antikūnų prieš N baltymą taip pat galėjo nesusidaryti, nes, įvairių tyrimų duomenimis, po besimptomės SARS-Cov-2 infekcijos antikūnų gali nesusidaryti iki 10–30 proc. atvejų“, – aiškino M. Strioga.

Kuo ilgiau plinta tarp žmonių, tuo daugiau mutacijų

Anot specialisto, nors rezultatai ir preliminarūs, bet jie nuteikia pozityviai – panašu, kad įvairių gamintojų vakcinos sukuria apsaugą nuo besimptomės infekcijos bei tyliojo viruso platinimo. 

„Nuo to, koks yra šio parametro efektyvumas, labai priklauso, kokią dalį populiacijos reikia paskiepyti, siekiant sukurti kolektyvinį imunitetą, kurio dėka suvaldomas nekontroliuojamas viruso plitimas visuomenėje. COVID-19 atveju, dažnai minimas ir siektinas rodiklis kolektyvinio imuniteto susidarymui – 70–80 proc. visuomenės imunizacija – galioja tik tada, jei yra pakankamas vakcinų efektyvumas apsaugant nuo besimptomio viruso platinimo.

Kuo ilgiau virusas turi galimybę plisti tarp žmonių, tuo didesnė mutacijų susidarymo tikimybė (šiaip jau, neišvengiamybė). Mutacijos, aišku, yra atsitiktinės, bet jei jos virusui suteikia evoliucinio pranašumo, tai, pagal natūralios atrankos principus, tas viruso variantas ir ima dominuoti“, – dėstė jis.

Gydytojas pridūrė, kad mutacijų padariniai gali būti įvairūs, pvz., virusas gali tapti labiau užkrečiamas, bet mažiau virulentiškas (tai, evoliuciniu požiūriu, gana palankus variantas – virusas gali sėkmingai cirkuliuoti, „neiššienaudamas“ savo inkubatorių). 

„Mums toks viruso variantas vis tiek rakštis sėdynėje, bet bent jau nepūliuojanti ir nelabai skausminga, nors kartkartėmis tas skausmas gali paūmėti. Mutacijos gali taip pakeisti viruso baltymų (pvz., S baltymo) struktūrą, kad žmonių organizme susidaręs imuninis atsakas (po natūralios infekcijos ar povakcininis) jau nebesugeba to baltymo efektyviai atpažinti ir stabdyti viruso invazijos į organizmą“, – aiškino M Srioga.

Apibendrindamas jis teigė, jog labai labai tikėtina, kad COVID vakcinos efektyviai apsaugo ir nuo viruso plitimo, tad svarbiausia vakcinuotis: „Priešingu atveju, šiame pandemijos laivelyje dar banguosime ir banguosime. Iki apsivėmimo...“