strioga

Pietų Afrikos regione – nauja koronaviruso atmaina. Skelbiama, kad pirmieji atvejai jau fiksuojami ir Europoje. Tai neramina mokslininkų. Imunologas Marius Strioga taip pat pasidalijo mintimis apie šią atmainą, kuri jau gavo omkiron pavadinimą. Penktadienio vakarą medikas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame ir rašo būtent apie šią atmainą. Jis atkreipia dėmesį, kad atmaina aptikta būtent Pietų Afrikos Respublikoje, kurios vakcinacijos rodikliai – kuklūs.

Pasaulis vaduojasi nuo koronavirusu. Pamažu daugelyje valstybių vakcinomis nuo koronaviruso pradedami skiepyti ir vaikai. Tą daro ir Lietuva. Tiesa, ne visi valdžios sprendimais skiepyti vaikus džiaugiasi. Gausu ir vakcinos vaikams priešininkų. Imunologas Marius Stroga savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo didelės apimties įrašu, kuriame aiškina, kokia yra skiepų nauda vaikams.

Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.

Pakeliui į patvirtinimą sparčiai žingsniuoja JAV biotechnologijų kompanijos „Novavax“ vakcina nuo COVID-19. Šia žinia pasidalinęs onkoimunologas Marius Strioga pasakoja, kuo ši vakcina skiriasi nuo jau registruotų. Kaip socialiniame tinkle pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga, šioje vakcinoje nėra nei sintetinių RNR molekulių, nei rekombinantinių virusinių vektorių.  „Novavax“ vakciną sudaro SARS-Cov-2 viruso rekombinantinis S baltymas.

Trečiadienį nustatyta, kad per parą koronavirusu užsikrėtė virš 750 asmenų. Tai reiškia, kad užsikrėtimo rodikliai šalyje vėl kyla. Vyriausybės nariai jau pamažu kalba apie galimą grįžimą prie griežtesnių ribojimų. Tai, kol kas, kol šalyje nesiformuoja kolektyvinis imunitetas ir kol nepradėta masinė vakcinacija – vienas iš būdų apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nepaisant to, trečiadienį per parą antrąja vakcinos doze paskiepyta virš 5,2 tūkst.

Nors pranešama, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu, užsimenama, kad skiepijantis jau persirgusiems COVID-19 liga gali tekti būti akylesniems. Kaip pažymėjo imunologas dr. Marius Strioga, koronavirusinė infekcija kelis kartus padidina krešėjimo sutrikimų riziką nebūtinai sergant sunkia liga.

Specialistai pažymi, kad COVID-19 vakcina visų pirma apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties, tačiau pačiam užsikrėtimui kelio neužkerta. Apie tai, kas šiuo metu mokslui žinoma apie vakcinuotų asmenų besimptomio užsikrėtimo ir laikino viruso platinimo galimybę, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga. Jo teigimu, šiuo klausimu jau žinoma nemažai, bet esami rezultatai kol kas nėra grįsti tvirtais ir tiksliais įrodymais.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.