Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojas psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius, kalbėdamas apie gyventojų psichologinę sveikatą, pastebi, kad situacija anaiptol nėra džiuginanti, kadangi dalis žmonių jai vis dar neskiria reikiamo dėmesio tada, kai to labiausiai reikia.
„Dvasinė ir psichinė žmonių sveikata blogėjo jau daugelį pastarųjų metų. Ir tai yra savotiškas mokestis, kurį mes susimokame už šiuolaikinį gyvenimo būdą, kuomet viskas vyksta labai greitai, konkurencingai“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Marcinkevičiaus pastebėjimu, bene didžiausias lūžis žmonių gyvenime įvyko pastaruoju laikotarpiu – visiems teko susidurti su COVID-19 pandemijos iššūkiu, o dabar – pajusti nerimą ir dėl karo Ukrainoje.
„Įpusėjus pandemijos laikotarpiui, apie du trečdaliai žmonių jautė nerimo ir depresijos simptomus. Nors daugelis tikėjomės, kad, slūgstant COVID-19 pandemijai, viskas po truputį pradės gerėti, tačiau žinia apie prasidėjusį karą palietė lietuvių pasąmonę“, – teigė gydytojas.
Tuo metu psichologas Antanas Mockus antrina, kad karantino laikotarpis kaip reikiant sujaukė gyventojų planus, tad kai kuriais atvejais tai lėmė ir neapibrėžtumo jausmą, kuris sukėlė nerimą. Be to, gydytojo teigimu, šiuo metu išryškėjo ne tik gyventojų neapibrėžtumo jausmas dėl karo, bet ir ekonominės situacijos.
„Nuogąstaujama ne tik dėl asmeninių santykių, su darbu ar mokslais susijusių problemų, tačiau tada, kai buvo paskelbtas karantinas, žmonės išgyveno tam tikras būsenas – nerimo ir depresijos. Pastaruoju metu jaučiama, kad gyventojai susiduria su nerimu, kylančiu dėl neapibrėžtumo – pergyvenama dėl finansinio neapibrėžtumo, karo padėties. Nors žmonės ir dirba, atlieka įprastą, kasdienę veiklą, tačiau viduje patiriamas emocinis krūvis, kuri galiausiai neleidžia gyventojams atsipalaiduoti“, – kalbėjo psichologas.
Nerimas, kylantis dėl saugumo baimės
Psichoterapeutas M. Marcinkevičius svarsto, kad COVID-19 pandemijos ir karo poveikis žmogaus psichinei sveikatai yra labai panašus.
„Pandemijos ir karo metu išaugo pasąmoninė baimė dėl savo arba artimųjų saugumo. Štai koronaviruso piko metu asmenys baiminosi, kad, užsikrėtus infekcija, mes patys arba artimi žmonės mirs. Nerimas kyla ir dėl karo Ukrainoje, nes kraupūs įvykiai matomi iš labai arti. Galbūt dabar, kai ukrainiečiai pamažu atkovoja savo teritorijas, daugeliui žmonių pasidarė šiek tiek ramiau, tačiau karo pradžioje gyventojai iškėlė klausimą – ar po Ukrainos būsime mes?“ – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, prasidėjus COVID-19 pandemijai, prieš skiepus pasisakantys asmenys pradėjo skleisti dezinformaciją, o tai paveikė kai kurių žmonių psichologinę būseną: buvo baiminamasi dėl gandų apie skiepų šalutinį poveikį, bet dar labiau baugino pati liga.
Dabar Lietuvos gyventojai jaudinasi dėl karo Ukrainoje, matydami subombarduotus miestus, žuvusius žmones.
„Savaime suprantama, kad tokie vaizdai mūsų negali nesukrėsti ir paveikti teigiamai, tad toks informacijos srautas labai veikia mūsų pasąmonę, saugumo jausmą?“ – apibendrino gydytojas.
M. Marcinkevičius sako, kad prie neigiamos gyventojų psichologinės būsenos prisideda ir dabartinės naujienos, pavyzdžiui, gerokai padidėjusios sąskaitos: „Gyventojai patyrė ekonominį šoką – dėl augančių išlaidų už elektrą ar šildymą visi žiemos laukia tarsi su baime, o karo padėtis Lietuvai psichinės sveikatos prasme smogė į tas pačias vietas, kurios dar visiškai nebuvo atsistatę po COVID-19 pandemijos.“
Bijoti nereikia, o išgydyti psichologines ligas – įmanoma
Nors specialistai pastebi, kad Lietuvoje vis dar nedrąsiai kreipiasi psichologinės pagalbos, A. Mockus tvirtina, kad emociniai iššūkiai gali paliesti kiekvieną.
„Su emociniais sunkumais susiduria įvairaus ekonominio statuso žmonės. Ypač dideli depresijos rodikliai yra pastebimi ir pas vyresnio amžiaus žmones, kurie susiduria su skirtingomis ligomis. Be kita ko, yra ir asmenų, išgyvenančių netektį ar atleidimą iš darbo. Jaunimas irgi ieško savęs, visko nori iš karto, bando įsitvirtinti, tačiau patiria milžinišką spaudimą, susijusį ir su pajamų nelygybe. Taip pat pasitaiko ir vienišų mamų, kurios nerimauja dėl finansinės ateities, savo asmeninių pajamų“, – teigė specialistas.
Sovietmečiu atsiradusi stigma, kuri lėmė dalies žmonių nusistatymą prieš psichologinę pagalbą, psichoterapeuto M. Marcinkevičius teigimu, sukūrė vieną iš didžiausių problemų – žmonėms neišdrįstant paprašyti specialisto pagalbos, vėliau galima susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.
„Daugiau kaip 80 proc. žmonių serga tarsi mūsų gyvenimo būdo nulemtomis ligomis – kankina depresija, nerimas, nemiga, patiriami perdegimo sindromai. Tačiau tokiems asmenims gali būti suteikta greita ir efektyvi pagalba, jeigu jie nedelstų ir laiku kreiptųsi į specialistą.
Pavyzdžiui, gydant depresiją, beveik visais atvejais maždaug per mėnesį pavyksta sugrąžinti asmens socialinį funkcionavimą darbingumo prasme. Negydoma depresija gali tęstis metų metus, o neretai tai baigiasi arba alkoholizmu, arba savižudybe, įvairiomis somatinėmis ligomis. Tai, kad žmonės bijo ir nesikreipia į specialistus, yra viena didžiausių visuomenės problemų, kuri kelia kančią“, – kalbėjo psichoterapeutas.
M. Marcinkevičius pastebi, kad dažniausiai psichologinius sunkumus galima išgydyti vartojant medikamentus, pasitelkiant psichoterapiją ar psichologinį konsultavimą, tad bijoti tikrai nereikia, o specialisto patarimai padės sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą ir leis siekti savo tikslų.
Signalai, išduodantys būtinybę prašyti specialisto pagalbos
Psichologas A. Mockus įvardija ir pagrindinius simptomus, kurie gali įspėti, kad asmeniui yra reikalinga papildoma pagalba, būtinybė kreiptis į specialistą.
„Jeigu matau, kad mano darbingumas, produktyvumas staiga sumažėjo, sunku susikaupti, stinga energijos padaryti vienus ar kitus darbus, o galbūt ir pati nuotaika kurį laiką yra liūdna arba maloni veikla nebeteikia džiaugsmo, tai yra ženklai, įspėjantys apie galimas rizikas, susijusias su psichikos sveikata .
Be to, kai kurie žmonės pradeda jausti ir nerimą, tampa sunkiau užmigti arba atsikelti anksti ryte. Jeigu ši būsena kamuoja vieną, dvi ar tris dienas – viskas normalu, tačiau kai tai užsitęsia ir jaučiatės itin pavargę, o atsibudę pajuntate nerimą, kuris jus nuolatos vargina, į tai irgi reikėtų atkreipti didelį dėmesį“, – kalbėjo specialistas.
Psichologine higiena galime užsiimti kiekvieną dieną
Gydytojas M. Marcinkevičius skiria du emocinių sunkumų gydymo etapus – psichikos sutrikimų prevencinę profilaktiką ir psichikos ligų gydymą. Prevencinės profilaktikos metu kiekvienas gyventojas, pasak psichoterapeuto, turėtų neužmiršti kertinių psichologinės higienos principų.
„Vienas svarbiausių dalykų šiais laikais – informacinio srauto ribojimas. Daugelis iš mūsų didžiąją dalį laiko praleidžiame dirbdami su išmaniaisiais įrenginiais. Štai darbe naudojamės kompiuteriu, taip pat neretai naršome telefone, grįžę namo vėl „lendame“ į socialinius tinklus ir ką nors prieš miegą žiūrime mūsų išmaniajame įrenginyje. Tai yra tikrai blogai.
Pavyzdžiui, juk dirbant statybose ir, tarkime, nešiojant plytas, grįžus namo, mes nepuolame vėl kilnoti tų pačių plytų. Tad analogija su išmaniaisiais įrenginiais yra ta pati. Nors atrodo, kad nuo darbinių problemų įkrentame į socialinius tinklus, tačiau tai yra iliuzija, nes vis tiek yra dirginami tie patys žmogaus smegenų centrai, t. y. informaciją turi apdirbti mūsų akys, smegenys.
Galbūt žmogus, visą dieną dirbęs fizinį darbą, vakare gali įsijungti televizorių ir tokiu būdu atsipalaiduoti, tačiau tiems asmenims, kurie ilgą laiko dalį praleidžia dirbdami prie kompiuterio, yra svarbu pajudėti. Turbūt niekam nereikia įrodinėti, kad fizinė veikla daro labai didelę, teigiamą įtaką mūsų psichologinei būsenai“, – patarė gydytojas.
Gydytojas žmones ragina neužmiršti ir kitų malonių veiklų, kurios mūsų emocinei savijautai kurtų papildomą naudą.
„Maloni veikla gali būti sportas ar pasivaikščiojimas, knygų skaitymas, kiti jūsų hobiai. Vienas svarbiausių dalykų, kuris taip pat gali teikti papildomą naudą – tai gyvas, o ne virtualus bendravimas su žmogumi“, – kalbėjo specialistas
Tuo metu psichologas A. Mockus, kalbėdamas apie technologinių priemonių naudojimą kasdieniame gyvenime, pastebi, kad yra be galo svarbu neužmiršti sąmoningumo.
„Technologiniai išradimai, jų naudojimas mūsų gyvenimą gali palengvinti, tačiau dažnu atveju, pavyzdžiui, išmanieji įrenginiai, kompiuteriai mus prikausto prie stalų, nustojame judėti, o kai kuriais atvejais tai sukelia tam tikrą psichologinę priklausomybę – mes nuolat tikriname, žiūrime informacinį srautą, mat dabar viskas sukurta taip, kad asmenys būtų įtraukiami, sudominami. Kartais tai tampa tarsi pabėgimu nuo realių problemų, tačiau akivaizdu, kad jos niekur nedingsta.
Nors technologijos ir palengvina gyvenimą, galime daug sužinoti, tačiau būtina laikytis sąmoningo, kaip ir naudojantis peiliu, mat jis gali pjauti, tačiau, elgiantis neatsakingai, įsipjauti galime mes patys“, – aiškino A. Mockus.
Gydytojas M. Marcinkevičius priduria, kad kartais jausti liūdesį, nerimą ar tiesiog norėti paverkti yra normalu. Tai ypač aktualu tada, kai žmonės ruošiasi svarbiems įvykiams savo gyvenime. Visgi, jeigu slogi nuotaika, patiriama nemiga ir nerimas užsitęsia ilgiau kaip dvi savaites, tai gali išduoti rimtus psichologinius sutrikimus, todėl tokiam asmeniui būtina nedelsiant kreipti į specialistą. Būtent psichologas ar psichoterapeutas galės patarti, kaip tikslingai vertėtų dėlioti savo gyvenimo ritmą tam, kad vėliau būtų galima išvengti didelių emocinių sunkumų, keliančių neigiamų aspektų virtinę.
Specialistai primena, kad kiekvienas gyventojas internetinėje svetainėje www.pagalbasau.lt gali atlikti vos kelias minutes trunkantį testą, kuris atskleis, ar jums reikia sunerimti dėl esamos psichologinės būsenos ir prašyti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos.
Interneto puslapyje pagalbasau.lt rasite ir daugiau naudingos informacijos apie psichikos sveikatos sunkumus, krizines situacijas, sužinosite, kaip padėti sau ir kur ieškoti profesionalios pagalbos.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
